Ekologiniame ūkyje – žmogaus, gamtos ir kosmoso darna

Pasaulio gamtos fondo kartu su Lietuvos gamtos fondu ir banku „Swedbank“ ketvirtus metus organizuojamo konkurso „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2011“ pagrindinis nugalėtojas paaiškės lapkričio pradžioje Stokholme vyksiančioje konferencijoje „Žalesnis žemės ūkis – mėlynesnė Baltijos jūra“. Į ją suvažiuos nacionalinių konkursų nugalėtojai iš Baltijos jūros regiono šalių. Tarp atvykusiųjų bus ir Giedrikai.

Skatina tausoti aplinką

Naujoviškai ūkininkaujančio jaunojo ūkininko, pažangiausio specializuoto ūkio ir kitokių biržiečiams skirtų įvertinimų kraitę šiemet papildė dar vienas titulas, įvertintas piniginiu prizu – tūkstančiu eurų. Pagrindiniam konkurso nugalėtojui atiteks didysis 10 tūkstančių eurų prizas.

Renkant aplinką labiausiai tausojantį Baltijos ūkininką siekiama įvertinti šalies ir regiono žemdirbių pastangas mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką ir taip prisidėti prie vandens telkinių, pirmiausia Baltijos jūros, užterštumo mažinimo. Taip pat vertinamas pesticidų naudojimo mažinimas, energijos ir kuro taupymo ar biologinę įvairovę saugančios bei kitos aplinką tausojančios priemonės.

Giedrikai ūkininkauja Šiaurės Lietuvos regione, kur dėl karstinių reiškinių skatinama kuo mažiau naudoti chemijos ir sintetinių trąšų žemės ūkyje, kad nebūtų teršiami požeminiai vandenys.

Vieno didžiausių Lietuvoje ekologinio daržininkystės ūkio savininkai, vartotojams siūlantys didžiulę įvairovę – net apie 50 ekologiškų daržovių ir prieskoninių augalų rūšių, ūkyje taiko daug aplinką tausojančių priemonių.

Karstinio regiono ekologinius ūkius vienijančiai programai „Tatula“ priklausantys ūkininkai taiko sėjomainą, naudoja organines trąšas – kompostą, kaip žaliąją trąša augina garstyčias. Be to, planuodami ūkio darbus biržiečiai atsižvelgia į mėnulio fazes, naudoja iš organinių žaliavų ruošiamus preparatus, greta daržovių sodina augalus, jas apsaugančius nuo ligų. Taip ekologinę žemdirbystę papildo biodinaminiu ūkininkavimu, kuris remiasi ne tik gamtos ir žmogaus darna, bet ir kosminiais ritmais.

Pelnė pirkėjų pasitikėjimą

Į ekologinę žemdirbystę pasinėrusiems biržiečiams jų išaugintos produkcijos mėgėjai greičiausiai dar suteiktų ir vartotojams draugiškiausių ūkininkų vardą. Pirkėjų pasitikėjimą per dešimtmetį Giedrikai pelnė sunkiu, nuosekliu ir sąžiningu darbu. Jų vardas siejamas su kokybe, atsakomybe ir pagarba vartotojui.

Ūkininkai maždaug 50 proc. savo produkcijos parduoda Vilniaus Jeruzalės ir Tymo turguose, prekybos centre „Panorama“ ir „Tatulos“ rengiamose mugėse. Kita produkcija keliauja į prekybos tinklą „Maxima“.

Be įvairiausių rūšių tradicinių daržovių, biržiečiai augina daugybę prieskoninių augalų. Daržovės auginamos ir moderniuose šiltnamiuose, ir laukuose. Pavasarį pradėję nuo ankstyviausių žalumyninių daržovių – salotų, špinatų, krapų, ridikėlių, svogūnų laiškų – vėliausiai rudenį ūkininkai nuima kopūstus, salierus, porus.

Ir ant prekystalių, ir ūkyje kvepia čiobreliai, raudonėliai, šalavijai, rozmarinai, levandos, bazilikai ir daug kitų prieskoninių augalų. Kasmet ūkininkai bando auginti vis naujus augalus.

Antrus metus augina pankolius, artišokus, pasisėjo paprastųjų rėžiukų, pirkėjams siūlo mažiau paplitusių sultenių. Šiųmetinė naujovė – valgomieji pūteliai. Kasmet sėja citrinžolių, nes jos dėl nepalankių klimato sąlygų iššąla.

D.Giedrikienė tvirtino, kad jų ūkyje išaugintos naujovės iš pradžių sunkiai skynėsi kelią. „Kai prieš keletą metų pradėjau auginti gražgarstes, daug kam jos nepatiko. Paragavę net išspjaudavo, o dabar labai noriai perka. Panašiai ir prie kitų mūsų šalyje neįprastų ir plačiau nepaplitusių daržovių ar prieskonių pratinasi vartotojai“, – sakė ūkio ūkininkė.

Kartais ūkininkų novatoriškumas atsisuka prieš juos pačius. Gražių baklažanų šiltnamiuose priauginę biržiečiai kai kam sukėlė abejonių, ar tik šios daržovės nebus atvežtinės.

Kad pirkėjams nekiltų abejonių, juos Giedrikai kviečia atvykti į ūkį ir savo akimis pamatyti, kaip jie dirba ir augina produkciją. Po tokių apsilankymų pirkėjų eilės prie ekologiškos biržiečių produkcijos dar pailgėja.

Žmonėms palieka įspūdį šeimininkų svetingumas ir atvirumas, gėlynuose skendinti išpuoselėta aplinka ir tvarkingas bei darnus ūkininkavimas.

Atsižvelgia į mėnulio fazes

„Tatulos“ programos dalyviai sako, kad per ūkininkavimo dešimtmetį jų požiūris į daržovių auginimą gerokai pasikeitė.

„Kai pradėjome ūkininkauti, netikėjome, kad mėnulio fazės gali daryti didesnę įtaką daržovėms. Patirtis parodė, kad jos veikia. Anksčiau niekaip negalėjome apsiginti nuo kopūstus puolančių spragių. Kartą kopūstus pasodinome per delčią ir kenkėjų nebeliko. Dabar į mėnulį pasižiūrime sėdami ar sodindami ir kitas daržoves“, – sakė A.Giedrikas.

Ūkininkai įsitikino, kad labai svarbi ir augalų kaimynystė. Negalima greta sodinti porų ir raudonųjų burokėlių, tačiau labai darni būna bazilikų ir pomidorų, baklažanų ir medetkų kaimynystė.

Anot biržiečių, ekologiniame daržininkystės ūkyje labai naudingos dilgelės. Jų tirpalu daržovės ir tręšiamos, ir apsaugomos nuo ligų.

O štai piktžolėmis vadinamos balandos labai naudingos kopūstų lauke. Antroje vasaros pusėje ūkininkai sąmoningai neišravi visų balandų, kad jos nubaidytų kopūstinius baltukus.

„Be to, labai svarbu gera sėkla. Mes investuojame į ekologišką sėklą, ji dvigubai brangesnė, tačiau atsparesnė ligoms“, – teigė A.Giedrikas.

Ekologinio ūkio savininkams apmaudu, kad nesąžiningi ūkininkai teršia ekologinės žemdirbystės vardą. Žemės ūkio ministerijos paskleista informacija, kad kai kuriuose ekologiniuose ūkiuose buvo aptikta cheminių medžiagų ir trąšų, paveikė ir vartotojus, ir sąžiningai ūkininkaujančiuosius. Tiesa, daržininkus paguodė tai, kad atlikus ekologiškų daržovių tyrimus pesticidų likučių jose nerasta. Vadinasi, produkcija tikrai ekologiška. Mėginiai buvo paimti ir iš Giedrikų ūkio.

Myli savo darbą

Dešimtmetį savotišku maratonu gyvenantys biržiečiai neslepia, kad ekologinė daržininkystė labai imli rankų darbui. Visą sezoną nuo ankstyvo pavasario iki Kalėdų ūkininkai triūsia nuo paryčių iki išnaktų. „Pavasarį užgriūva tiek darbų, kad visos paros neužtektų jiems nudirbti. Reikia daigus sodinti į lauką, jau pasodintas daržoves – ravėti, o šiltnamyje išaugusius ankstyvuosius žalumynus – vežti į Vilnių parduoti“, – pasakojo Daiva.

Sezono metu ūkyje įdarbinamos 4 darbuotojos. Ūkininkai džiaugėsi, kad moterys – stropios darbininkės, perpratusios pagrindinę ūkio savininkų nuostatą vartotojui tiekti kokybišką produktą.

Nors toks darbas pareikalauja daug jėgų ir ištvermės, biržiečiai nelinkę dejuoti. „Mes mylime savo darbą. Per žiemą pailsime ir vėl laukiame pavasario, nekantraujame, kada galėsime prisiliesti prie žemės ir augalų“, – atvirauja Daiva ir Arūnas.

Įkvėpimo suteikia ir jų darbo vaisių laukiantys pirkėjai. Kai jie prie prekystalio rudenį atneša šiltos arbatos, bandelių ar padovanoja pirštines, ūkininkai jaučia, kad jų darbas prasmingas.