Ekologiniame pieno ūkyje – hamletiški klausimai

Konfliktas persikėlė į teismą

Prieš maždaug 14 metų Biržų rajone, Parovėjos seniūnijoje, nuo nulio kurtis ir ūkininkauti pradėję Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai net įsivaizduoti negalėjo, kokia karti gali būti gyvulininkystės ūkio duona. Ne tik dėl šios ūkio šakos specifikos, bet ir dėl nuolatinio aplinkosaugininkų dėmesio. Viename pirmųjų šalies ekologinių pieno ūkių, pelniusių ne vieną pripažinimą ir apdovanojimą, ekologinio ūkininkavimo patirties semiasi kolegos užsieniečiai, rengiamos vasaros stovyklos jaunuoliams iš viso pasaulio. Meniškos prigimties ūkio savininkai svetingai duris atveria kūrybingam jaunimui.

Žemės ūkio specialistai ir mokslininkai Stankevičius vertina už pažangų ūkininkavimą, veža į jų ūkį svečius, o vietos aplinkosaugininkai, gavę kaimynų skundų, važiuoja tikrinti jų nusižengimų. Vienas iš tokių aplinkosaugininkų apsilankymų praėjusį pavasarį V.Stankevičiui baigėsi konfliktu, kuris persikėlė į teismą. Ūkininkas kaltinamas srutomis aptaškęs, pasipriešinęs bei įžeidęs pareigūnus – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėją Eloną Pipiraitę ir vyriausiąją specialistę Mantę Ramanauskienę. Jos reikalauja atlyginti ir patirtą moralinę žalą.

„Kaimynai rašė skundus, o aplinkosaugininkai kone kas dieną lankėsi mūsų ūkyje ir ieškojo nusižengimų. Gyvulininkystės ūkyje viską sutvarkyti idealiai tvarkingai reikia labai daug investicijų. Tai ir darome, vykdome visus nurodymus ir reikalavimus. Bet tvarkomės pamažu, nes iškart visko padaryti neįmanoma. Juk taip ūkininkaujama visame pasaulyje. Tačiau dialogo su aplinkosaugininkais mums nepavyko rasti, jie atvažiuodavo tik bausti“, – apmaudo neslėpė V.Stankevičius.

Pristabdė investicijas

Meniškos prigimties ūkio savininkai V. ir V.Stankevičiai svetingai duris atveria
kūrybingam jaunimui. Raimundo Šuikos nuotrauka

Biržiečiai sako, kad į ūkio plėtrą ir aplinkosaugą jau investavo ne vieną milijoną litų. Įgyvendinti 5 paramos ir savo lėšomis finansuoti projektai. Už tvarkingą ir efektyvų europinių lėšų panaudojimą Stankevičiai gavo žemės ūkio ministro padėką. Ūkininkai parengė naują investicinį projektą, kurio vertė – 5 mln. Lt. Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino projektą, jam numatyta 2 mln. Lt ES ir nacionalinio biudžeto parama. Bankas duoda kreditą, o Žemės ūkio ir paskolų garantijų fondas suteikia kredito garantiją.

Prieš metus ūkininkai planavo pradėti darbus, tačiau dėl konfliktų su aplinkosaugininkais metams pristabdė investavimą. „Išsigandome, kad su mumis norima susidoroti. Paprašėme, kad atidėtų. Dabar turime apsispręsti. Numatyta įrengti melžimo robotus, įdiegti pažangiausias mėšlo tvarkymo technologijas ir kt. Rengiant šį projektą reikėjo daug leidimų gauti, aplinkosaugininkai puikiai žinojo, kad ruošiamės tiek investuoti į ūkį, tačiau neatsižvelgė į tai“, – pasakojo ekologinio pieno ūkio savininkai, kurie jaučiasi įvaryti į kampą.

Gerų darbų nemato

Ūkininkams apmaudu, kad gamtos sergėtojai nepastebi, kiek jie nuveikė saugodami aplinką. Kurtis ir ūkininkauti jie pradėjo Vaidutės iš senelių paveldėtuose 9 ha žemės ir apleistoje bei užterštoje buvusio kolūkio teritorijoje, kur buvo dažų fabrikas. Ekologinė bomba buvo palikta likimo valiai. Ūkininkai prisiėmė tą naštą ir savarankiškai išvežė dažų atliekas, nukasė viršutinį žemės sluoksnį. Besitvarkydami atrado artezinį vandens gręžinį, ant kurio buvo mėšlo sankaupų. „Viskas atrodė kaip po karo. Bet ryžomės tvarkytis, nes norėjome gražiai ūkininkauti, kad būtų ir patiems, ir aplinkiniams malonu. Jau tada aplinkosaugininkai mus nustebino. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros darbuotojas Artūras Griška perspėjo, kad baus dėl dažais užterštos teritorijos. Mes aiškinome, kad tai ne mūsų padarytos žemės žaizdos“, – pasakojo V.Stankevičius.

Biržiečiai apsisprendė kurti ekologinį ūkį, kuriam keliami dideli aplinkosaugos reikalavimai. Ūkininkai nenaudoja nei sintetinių trąšų, nei chemikalų. 2007 m. Stankevičių ūkis pelnė antrą vietą pažangiausio ekologinio ūkio konkurse. Dabar jų ūkis išaugęs: jame – iki 700 ha žemės, fermose laikoma 300 melžiamų karvių, dar bemaž tiek prieauglio. Ūkyje dirba 30 darbuotojų.

Stankevičių žemėje yra ledynmečio laikų riedulynas. Tai – nemenkas trukdys ūkininkauti, tačiau biržiečiai vertina ir puoselėja senąjį riedulyną. Biržiečių pieno ūkis priklauso Kitokių ūkių tinklui ir dalyvauja nykstančių paukščių apsaugos programoje. Šiuose ūkiuose ūkininkaujama aplinkai palankiu būdu siekiant atkurti pievų paukščiams tinkamas buveines.

Po palaikymo akcijos skundų nebeliko

Po konflikto su aplinkosaugininkais biržiečių stojo ginti šalies Pieno gamintojų asociacija, Biržų ir aplinkinių rajonų žemdirbiai, vietos bendruomenė. Pernai jie suvažiavo į Stankevičių ūkį. Į susitikimą atvyko ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. K.Starkevičius pabrėžė, kad žemdirbių skundų dėl perdėtos inspektorių kontrolės sulaukiama iš visos Lietuvos. Aplinkos ministras sutiko, kad pareigūnai pirmiausia turi būti patarėjai, leidžiantys pasitaisyti, o ne skubantys bausti.

Pasak V.Stankevičiaus, po palaikymo akcijos ir ministrų apsilankymo vietos aplinkosaugininkai ūkyje nepasirodė. „Netikiu, kad per tą laiko nebuvo kaimynų skundų. Tai tik patvirtina, kad mums buvo rodomas ypatingas dėmesys. Daug pieno gamintojų neturi mėšlidžių, nes esant tokioms pieno kainoms neįstengia jų įsirengti. Mūsų ūkyje jos įrengtos. Tačiau susidarė įspūdis, kad aplinkosaugininkai ne visiems tokie griežti“, – pasakojo tiesaus žodžio nevengiantis ūkininkas.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad aplinkos ministro apsilankymas biržiečių ūkyje ir inspektorių elgsena neturi nieko bendro. „Po to nebuvo skundų, todėl niekas be reikalo ir nevažinėjo pas tuos ūkininkus. Pareigūnai privalo reaguoti į skundus. Ten konfliktuojama su kaimynais, kurie skundžia, kad yra teršiama aplinka“, – aiškino V.Jakštas. Anot jo, pagal galiojančią kontrolės tvarką, kuri įsigaliojo nuo praeitų metų sausio pradžios, remiantis atitinkamais kriterijais sudaromi metiniai patikrinimų planai, kurie viešai skelbiami. Dešimt dienų prieš patikrinimą įmonė ar ūkis dar įspėjami, kad lankysis inspektorius.

Ūkis europinio lygio

Almonas Gutkauskas , „Tatulos“ programos tarybos pirmininkas

Stankevičių ūkis – vienas pažangiausių Lietuvos ekologinių ūkių. Esu matęs nemažai Europos ūkių, tad galiu sakyti, kad biržiečių ūkininkavimas yra europinio lygio. Kai nori mušti, lazdą visada rasi. Tai būdinga lietuviška istorija. Lietuvos laukai tuštėja, nebelieka gyvulių. Kur mes nueisime?

Aplinkosaugininkai persistengė

Vytautas Zurba , Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovas, Biržų rajono savivaldybės ekologas

Labai palaikome Stankevičius, kuriems teko dirbti išskirtinėmis sąlygomis. Sunku suprasti, dėl ko juos taip rėmė prie sienos. Tai aukšto gamybos lygio ūkis, kuriame tvarkomasi remiantis mokslo pagrindais. Turime ką parodyti užsieniečiams – juos drąsiai vežame į tą ūkį, nes žinome, kad maloniai būsime sutikti ir parodysime tvarkingą ūkį. Čia daug lėšų investuota, taip pat ir į aplinkosaugą. Ko reikalaujama, tas padaryta. Mėšlas tvarkomas, vandens gręžinių zonos sutvarkytos. Ūkininkai neturi nuobaudų nei iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nei iš „Ekoagros“. Manau, kad aplinkosaugininkai persistengė.