Dėl mažų ES išmokų ūkininkai kyla į kovą

„Šie metai Lietuvos kaimui yra lemiami: kaip sutelktai dirbsime, taip gyvensime 2014-2020 metais. ES diskrimacinės sąlygos išlieka Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rumunijos, Portugalijos žemdirbiams. Jie gaus pačias mažiausias išmokas“, –  spaudos konferencijoje kalbėjo Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas. Todėl nuspręsta kreiptis į Lietuvos žemdirbius ir vasario 1 dieną pradėti akciją – važiuoti į rajonus, susitikti su žemdirbiais ir prašyti jų parašų, kad nesutinka su tokiomis sąlygomis. Manoma, kad žemdirbiai aktyviai parems šią iniciatyvą.

Tikisi būti išgirsti

J. Ramonas tikisi, kad parašų surinks daug ir Lietuvos ūkininkų balsas Briuselyje bus išgirstas. „Kuo daugiau parašų turėsime, tuo mūsų žemdirbių žodis, kad nesutinkame su mažesnėmis išmokomis, bus tvirtesnis. Žemdirbių norai yra teisėti ir pagrįsti“, – sakė Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas.

J. Ramonas pabrėžė, kad išmokos ir įvairios paramos senbuvėms ES šalims ir naujokėms skiriasi daugiau nei keturis kartus. Kaip pavyzdį pateikė Belgiją ir Olandiją. Šių, pačių seniausių ES šalių ūkininkai naujajame 2014-2020 metų laikotarpyje pretenduoja gauti beveik 2 tūkst. litų tiesioginių išmokų už 1 ha. Tuo tarpu Lietuvai už 1 ha. bus skirta tik 450 Lt. Tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia 249 eurus už ha, tuo tarpu Lietuva gauna 143 eurus, Estija – 112, Latvija – apie 83 eurus už ha. 2014-2020 metų ES biudžeto projekte numatoma, kad išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020 metų dar nepasieks ES vidurkio, tačiau padidės vidutiniškai trečdaliu – jos palaipsniui augs nuo 459 litų iki 614,6 lito už ha.  J. Ramonas mano, kad lietuviai įrodys, jog nesutinka su menkomis išmokomis ir nori gauti didesnę paramą.

Prisidėti turėtų ir miestiečiai

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius mano, kad jau subrendo metas permainoms.

 „Mūsų parduotuvėse pagrindinių maisto produktų kainos yra aukštesnės negu Vakarų Europos valstybėse. O  supirkimo kainos  šalyje gerokai žemesnės  nei ES vidurkis. Dėl nelygių išmokų ir paramos svertų yra pažeidžiamos konkurencijos sąlygos, stabdoma žemės ūkio plėtra, ir „iškreipiama“ vidaus rinka“, – kalbėjo krikščionių partijos pirmininkas.

Pastaruoju metu, kuomet smarkiai išaugo žaliavų, energetikos, kuro kainos, ūkininkams ypatingai sunku konkuruoti. Pasak G. Vagnoriaus, žemės ūkio augimas yra ne tik sustojęs, bet kai kuriuose sektoriuose ir kritęs.

„Jei mums pavyktų padidinti išmokas ir pasiekti bent ES vidurkį, mes sudarytume palankias sąlygas žemės ūkio augimui, užimtumui plėsti ir palankesnėms maisto produktų kainoms. Tikiuosi, kad šią akciją parems ne tik kaimo, bet ir miesto žmonės. Tokiu būdu ginsime Lietuvos interesus“, – pridūrė G. Vagnorius.   

Dideli reikalavimai

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Biržų rajono ūkininkas Vytautas Baltrušaitis akcentavo, kad ūkininkai sunkiai gyvena. ES jiems kelia labai didelius reikalavimus, o pinigus moka mažus. Pasak pašnekovo, dirbantiems ūkyje išmokama tik minimali alga, todėl sudėtinga rasti pagalbininkus.

„Anksčiau kiekviename kieme buvo laikomi gyvuliai ir mėšlidžių nereikėjo. Dabar mėšlidžių reikalavimai – didžiausi. Praėjusiais metais Biržų rajono ūkininkas dėl ES reikalavimo neįvykdymo aplinkosaugininkų buvo „įgrūstas“ dviem parom į areštinę ir jam pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – sakė V. Baltrušaitis.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos atstovas J. Ramonas pridūrė, kad kol nebus atsigręžta į kaimą, į ten dirbantį žmogų, tol valgysime kaimyninėje Lenkijoje užaugintus produktus, gersime ne lietuvišką pieną. „Nors premjeras Andrius Kubilius krizės laikotarpiu sakė, kad žemės ūkis yra garvežys, bet tas garvežys stovi“, – akcentavo J. Ramonas.   

Ūkininkai bankrutuos

Anykščių rajono ūkininkas Darius Jankus pabrėžė, kad Lietuvoje didėjant emigracijai, nebelieka darbo jėgos, todėl ūkininkams teks bankrutuoti.

„Technika, trąšos, kitos priemonės – Europinėm kainom, o Europinio darbo užmokesčio mes negalim pasiūlyti, todėl jaunimas ir išvažiuoja. Tuštėja kaimai“, – dėstė D. Jankus.

Magistro laipsnį įgijęs ūkininkas sako, kad išsilavinę žmonės geriau dirba užsienyje nei Lietuvoje dėl didesnio atlyginimo.

„Ūkininkus slegia didžiulė „popierizmo“ našta, laiko darbui nelieka. Todėl man tenka ieškoti ir samdyti darbininkus. Atvirai sakau, kad nėra ką priimti į darbą. Kaimuose lieka tik geriantys asmenys“, –  problemas išsakė D. Jankus. Parašų rinkimo žygis dėl šviesesnės žemdirbių ateities prasidės nuo žemaitijos. Susitikimai su ūkininkais bus organizuojami visoje Lietuvoje.