Žvejai mėgėjai vejasi žvejus verslininkus

Sužvejos rusai
 

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ pirmininkė Siga Jakubauskienė teigė, kad uždrausti verslinę žuvininkystę visiškai nelogiška. „Daugiausia – apie 90 proc. – laimikio tiek mėgėjai, tiek verslininkai pagauna Kuršių mariose, o šiuo vandens telkiniu mes dalijamės su Rusijos žvejais. Taigi ir žuvys bendros. Sprendimas uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose būtų visiškai nelogiškas ir mes patys jam nepritariame, nes nepastebėjome, kad žuvies būtų pagaunama mažiau“, – kalbėjo ji.

 Šiai nuomonei pritarė ir asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Algirdas Domarkas. Pasak jo, jei į mūsų vandenis atplaukusios žuvies nesugaus Lietuvos verslininkai, jas išgaudys kolegos iš Rusijos.

„Lampetros“ pirmininkė minėjo, kad verslinės žuvininkystės verslą prieš dvejus metus paliko 18 įmonių, be to, žvejams verslininkams buvo įvestos pagaunamos žuvies kvotos. „Dar neturime tikslių duomenų, koks buvo visų praėjusių metų laimikis, tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad sugavome daugiau žuvies, tad matome, kad jos išteklių tikrai nemažėja“, – teigė ji.

 A.Domarkas prisiminė, kad neseniai „Lampetros“ atsovai siūlė didinti pagaunamos žuvies kvotas, tačiau su tuo nesutiko nei mokslininkai, nei Aplinkos ministerijos atstovai, tad ateityje sugaunamos žuvies kvotos neturėtų didėti. Jis taip pat pastebėjo, kad dabar žvejojama intensyviau, tačiau kaimyninėje Latvijoje vis tiek sužvejojama daugiau žuvies nei Lietuvoje.

Nereglamentuojama mėgėjiška žvejyba

S.Jakubauskienė iškėlė ir nereglamentuojamos mėgėjiškos žvejybos problemą. Pasak jos, paskutiniu metu žvejų mėgėjų itin pagausėjo. „Nors ir kalbama, kad Lietuvoje sunkmetis, tačiau pastebime, kad žvejų mėgėjų daugėja, jų žvejyba nereglamentuojama, o žuvų ištekliais dalijamės visi“, – teigė ji.

 „Mėgėjai dažniausiai išgaudo gerąsias žuvis, tad palikę telkinį tik jiems labai rizikuotume. Pavyzdžiui, žvejodami Kuršių mariose mėgėjai nori pagauti kuo daugiau sterkų, o kuojų jau nebenori. Prarandama žuvies pusiausvyra, kurią verslinė žuvininkystė palaiko“, – kalbėjo „Lampetros“ pirmininkė. Ji pasakojo, kad artimiausiu metu mokslininkai ketina pateikti ataskaitą, kiek žuvies pagauna verslininkai ir kiek brakonieriai, tačiau kol kas tokių duomenų nėra. „Neseniai mums buvo pateikti tarpiniai skaičiai, iš kurių matyti, kad žvejai mėgėjai verslininkams yra rimti konkurentai – jie per metus sugauna apie 700 tonų žuvies, o žvejai verslininkai – apie 900 tonų“, – teigė pašnekovė.

 „Žuvininkų rūmų“ prezidentas A.Domarkas tvirtino, kad verslinės žuvininkystės atstovai vidaus vandenyse sugauna labai mažai žuvies, tad ši žvejyba nėra tokia masiška, kaip gali atrodyti. Jis taip pat pripažino, kad žvejai verslininkai dažnai tapatinami ir su brakonieriais. „Brakonieriavimas Lietuvoje dar labai paplitęs, o brakonierių laimikis – dešimtis kartų didesnis nei žvejų verslininkų“, – atviravo jis. Sutramdyti brakonierius, anot jo, būtų labai svarbu stabilizuojant Lietuvos žuvų išteklius.

Sunku rasti kompromisą

Rasti tiek žvejams mėgėjams, tiek žvejams verslininkams palankų sprendimą nelengva, nes Lietuvoje dar trūksta faktinės medžiagos apie Lietuvos žuvų išteklius. „Dabar mokslininkai tik atlieka tyrimus, kad išsiaiškintų mūsų šalies žuvų populiacijos dydį“, – pasakojo „Žuvininkų rūmų“ prezidentas. Tačiau jis vienareikšmiškai pripažino, kad apsaugos priemones reikia taikyti, nes kitaip bus išgaudyta per daug žuvies. „Tokios tendencijos paskutiniu metu gana ryškios. Manau, reikėtų numatyti neršto vietas, kur žvejyba būtų draudžiama“, – svarstė jis.

 Lietuvos žuvų ištekliams, anot A.Domarko, įtakos turi keli veiksniai. Vienas iš tokių veiksnių – uosto gilinimo darbai, dėl kurių keičiasi žuvų migracijos sąlygos. „Dėl šių darbų pasikeičia vyraujančios vandens srovės, gėlo ir sūraus vandens santykis, o kai uostas gilinamas žuvims migruojant, jos paprasčiausiai atbaidomos. Daug žuvies išgaudo ir paukščiai. Ypač kormoranai, kurių Kuršių nerijoje yra gana daug“, – kalbėjo A.Domarkas.

 Pagal pernai Aplinkos ministerijos nustatytas kvotas 2012-aisiais Kuršių mariose leidžiama sužvejoti 480 tonų karšių, 120 tonų sterkų, 200 tonų stintų.