Žuvis tampa prabangos preke

Kainas didina tiekėjai

Pirkėjai pastebi, kad per pastaruosius 2 mėnesius žuvis ir jos produktai pabrango maždaug 15–20 proc. „Maxima LT“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad žuvų kainų kilimo priežastys – pasaulinės.

„Dėl didelio žuvies trūkumo pasaulyje šiais metais tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse brango silkė ir jos gaminiai, kai kurios šaldytų žuvų rūšys“, – teigė ji.

Dėl minėtų priežasčių 2011 m. gruodį „Maxima LT“ tinklo parduotuvėse apie 10 proc. pabrango silkė ir jos produktai, šaldyta jūros lydeka, jūros lydekos filė, rudagalvės menkės filė bei šaldytos krevetės. Apie kelis procentus pabrango kai kurie žuvų konservai.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis teigė, kad prekybos tinklo parduotuvėse žuvis paskutinį kartą brango prieš 1,5 mėn.

„Tada brango žaliava Norvegijoje, nes šiai šaliai buvo sumažintos žvejybos kvotos, o kadangi norvegai yra pagrindiniai žuvies tiekėjai iš vandenynų, tas brangimas ir buvo susijęs su norvegais“, – pasakojo jis.

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė pabrėžė, kad pirmieji pranešimai apie silkės ir šaldytos žuvies brangimą prekybos tinklą pasiekė dar 2011 m. lapkritį. Visų prekybos tinklų atstovai patikino, kad iš tiekėjų kol kas negavo signalų, jog artimiausiu metu žuvis vėl brangs.

Ar tikrai išgaudėme visą žuvį?

Gamtosaugininkai teigia, kad visiškai išeikvota ar pereikvota jau 80 proc. pasaulio žuvies išteklių, o Europa, išeikvojusi savus žuvies išteklius, sparčiai skverbiasi į kitus žvejybos regionus. Bendras pasaulinis žvejybos laivynas esą jau yra 2,5–4 kartų didesnis nei turėtų būti.

„Nenuostabu, kad žuvies kaina kyla, – teigė Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus. – Veikiant rinkos dėsniams ji turėtų kilti ir ateityje. Vieną dieną žuvis taps prabangos preke, o kai kurias nykstančias žuvų rūšis (ungurius, tunus, lašišas) jau galima laikyti prabangos prekėmis.“

Pasaulio gamtos fondo teigimu, Europos Sąjungos laivynas nuo 2006 m. maždaug 30 proc. viso laimikio sužvejoja ne ES vandenyse, o Lietuvos žvejybos laivynas ne ES vandenyse sužvejoja net 90 proc. (!) savo laimikio. Tačiau apie nykstančias žuvis žvejai yra kitokios nuomonės.

„Kas skelbiama internete, tėra 15–20 proc. teisybės, – teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila. – Mažėja tik menkės maisto – šprotų. Bet jie nelabai paklausūs.“

Palyginti su 2008 m., šprotų sugavimo kvota 2012 m. Lietuvai sumažinta beveik perpus – iki 11,2 tūkst. t, o menkių – padidinta iki daugiau nei 4 tūkst. t.

„Dar niekada Baltijos jūroje nebuvo tiek menkės, kiek yra šiuo metu. Žvejai nespėja dirbti“, – pabrėžė UAB „Baltijos žvejas“ savininkas Algirdas Aušra.

Priekrantės žvejams leidžiama žvejoti ne toliau kaip 12 jūrmylių (22,2 km) nuo kranto. O „Baltijos žvejo“ bendrovė yra viena stambiausių, žvejojančių atviroje Baltijos jūroje. Ji turi tris galingus žvejybos laivus. „Žuvis pabrango visur ir tik todėl, kad gerokai pabrango dyzelinas“, – teigė jis.

Praėjusiais metais žvejai dar bandė iš savo rezervų kompensuoti pabrangusių degalų įtaką žuvų kainai, bet išlaikyti pernykščių kainų nepavyko. „Supraskite, žuvis gaudoma varikliais, kurie varo laivus, o pastarieji traukia tinklus“, – paaiškino A.Aušra.

Vienas laivas per dieną sunaudoja 1 000–4 000 l degalų.

„Kai brangsta duona, visi supranta, kad grūdus nukulia kombainas, bet lygiai taip pat yra ir su žuvimi. Pavyzdžiui, norvegai neseniai silkės ir lašišos kainas pakėlė 15–20 proc. ir nieko čia nepadarysi, – pasakojo UAB „Baltijos žvejas“ direktorius A.Aušra. – Žuvis brangs ir ateityje.“

Atviroje Baltijos jūroje žvejoja iš viso 35 laivai, turintys panašias licencijas, kaip ir UAB „Baltijos žvejas“ laivai.

Grietinėlę nusigriebia tarpininkai

Pasak Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lapmetra“ vadovės Sigos Jakubauskienės, žvejai neturi galimybių tiesiogiai parduoti laimikio prekybos tinklams, todėl kaltinti juos, kad brangsta žuvis, būtų nekorektiška.

„Mes neturime sukūrę pardavimo infrastruktūros, todėl žuvį iš mūsų žvejų superka perpardavėjai. Šie tarpininkai už karšio kilogramą mūsiškiams sumoka 3–3,5 Lt, stintos – 4–5 Lt, bet kai pasidairai po parduotuves, ten karšis kainuoja 6 Lt, stinta – 11–15 Lt“, – piktinosi S.Jakubauskienė.

Sunkiai dirbanti penkių žvejų brigada tą 3 Lt/kg kainą ne tik pasidalija tarpusavyje, bet ir sumoka įvairiausių mokesčių valstybei, o tarpininkas pinigų nori uždirbti be didelių pastangų.

Be to, nuo 2012 m. sausio 1 d. vidaus vandenyse žvejojančioms bendrovėms (o dauguma jų ir yra „Lampetros“ narės) įsigaliojo prievolė 2 proc. pajamų skirti žuvų ištekliams atkurti.

S.Jakubauskienė teigė, kad kiekviena bendrovė į Aplinkos apsaugos rėmimo fondą vien šiais metais perves po kelis tūkstančius litų. „Pavyzdžiui, Kuršių mariose, kurios priskiriamos vidaus vandenims, žvejoja 49 tokios bendrovės“, – pasakojo ji.

Priekrantės žvejybos įmonėms leidžiama laimikį gaudyti ne toliau kaip 12 jūrmylių (22,2 km) nuo kranto.

Žvejų gretos retėja

S.Jakubauskienė pasakojo, kad daug įmonių apskritai atsisakė žvejybos. Vien Kuršių mariose 2008 m. žvejojo beveik 80 įmonių, o šiuo metu jų likę dvigubai mažiau.

„Vien todėl sugauti tokį pat kiekį žuvų, koks buvo anksčiau, prireikia dvigubai daugiau laiko“, – pabrėžė ji.

Žvejų atstovai taip pat aiškina, kad pastaraisiais metais didesnį laimikį sugauti kliudė ir gamta. „Žvejoti galima tik maždaug pusmetį, nes neršto metu to daryti negalima. Žvejybą apsunkino ir pastaraisiais metais kilusios audros, pūtę stiprūs vėjai“, – pasakojo S.Jakubauskienė.

Vien dėl stiprių vėjų ir audrų žvejai buvo priversti atkurti 70 proc. prarasto inventoriaus, sudraskytų tinklų.

„Šiuo metu Kuršių mariose telkiasi ižas, ledukas, dėl kurio taip pat negalime žvejoti“, – pasakojo „Lampetros“ vadovė S.Jakubauskienė.

Ji teigė, kad žvejai laukia, kada Kuršių marios visiškai pasidengs ledu ir jie galės žvejoti po ledu.

Tačiau kaip svarbiausią priežastį, kodėl brangsta žuvis, S.Jakubauskienė nurodė vis kylančias degalų kainas ir naktinę mokesčių reformą. Žvejams dabar tenka mokėti 5 proc. pelno mokestį, o vartotojams PVM išaugo nuo 9 iki 21 proc.

Laimikis – kaip visos Lietuvos kvota

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas A.Bargaila teigė, kad nei vidaus vandenyse, nei Baltijos jūroje sugaunamos žuvies žvejai nebrangino.

„Brango tik atviruose vandenyse pagaunama žuvis, t. y. ta žuvis, kuri pagaunama atvirose jūrose, vandenynuose. Baltijos jūra, kaip žinia, laikoma uždara jūra“, – paaiškino jis.

Atviruose vandenyse žvejoja tik dvi Lietuvos įmonės. „Bet jos nedaro įtakos Lietuvos rinkai, nes visą laimikį parduoda tose šalyse, prie kurių krantų žvejoja“, – pasakojo A.Bargaila.

Pavyzdžiui, vienas UAB „Baltlanta“ žvejybos laivas „Markeris“ per metus sušaldo net 30 tūkst. tonų žuvies. „O mes džiaugiamės, kad ES mums leido Baltijos jūroje pagauti 4 tūkst. tonų menkių“, – ironizavo jis.

Atviruose vandenyse lietuviai žvejoja prie Mauritanijos, Senegalo, Gvinėjos krantų. „Gaila, kad ES vienašališkai nutraukė derybas su Maroku, todėl greitai nebeturėsime, kur žvejoti, – apgailestavo UAB „Baltlanta“ generelinis direktorius Bronius Bikuličius.

Sutartis tarp Mauritanijos ir ES baigsis 2012 m. liepą.

Parama nubyra perdirbėjams

Žvejų produkcija atpigtų, jei jie galėtų tiesiogiai prekybos tinklams ir perdirbėjams tiekti žuvį, bet jos jie sugauna per mažai.

Supirkėjams neapsimoka važiuoti pas kiekvieną žveją ir pirkti iš jo pusę tonos žuvies, jei bendrovėms reikia keliasdešimt tonų.

„Neturime vienos vietos, kur visi žvejai suvežtų laimikį ir ten stambūs pirkėjai galėtų jos nusipirkti“, – teigė S.Jakubauskienė.

Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir rinkodarai numatyta net 60,4 mln. Lt ES parama, bet šviežią žuvį parduodantys žvejai į ją net negali pretenduoti dėl valstybės politikos.

ES parama buvo skirta tik žvejams, kurie atsisakė šio verslo.

„Gal ir gerai, kad dalis žvejų supjaustė laivus. Žmonės bent gavo už tai pinigų, nes priešingu atveju jie vis tiek būtų bankrutavę“, – samprotavo UAB „Baltijos žvejas“ direktorius A.Aušra.

Žvejų netenkina tik ES numatyta bendra 0,5 mln. Lt parama laivams modernizuoti, nes neapsimoka atnaujinti apie 40 m. senumo laivų.

Vien dėl menkų žvejybos pajėgumų vidaus rinkai menkių parduodama tik daugiau nei 2 tūkst. tonų, o bendras importo ir eksporto skirtumas nėra naudingas Lietuvai.