Taksi verslo užkulisiai: atstumas nuo sąžinės iki skaitiklio

Ginti savo teises ar dirbti „juodosios rinkos“ sąlygomis?

Susiklosčius tokiai situacijai, be darbo likę taksi vairuotojai surengė piketą, dalis jų suskubo varstyti į teisėsaugininkų akiratį nepatekusių įmonių duris, o sostinės savivaldybė ėmėsi iniciatyvos dalinti nemokamas licencijas ir paskelbė ketinanti steigti naują dispečerinę, kuri esą priiminėtų klientų užsakymus ir skirstytų juos vairuotojams.

Patys vairuotojai pasak vieno taksi darbuotojų profesinės sąjungos atstovo Andrejaus Kotovičiaus, kovodami su negerovėmis jau prieš kurį laiką susibūrė į profesinę sąjungą. Tačiau jis pats atleidžiamas iš darbo.

Įmonėje „Ekipažas“ dirbantis A. Kotovičius, dalyvavęs ketvirtadienį vykusiame susitikime su Vilniaus meru A. Zuoku, kuriame buvo kalbama apie taksi ateitį sostinėje, sako esąs įsitikinęs, kad darbo jis netenka būtent dėl veiklos profsąjungoje.

„Neviešame pokalbyje apie tai buvo pasakyta. Antras dalykas – tiesiog sutapo veikla“, – teigė jis.

Tačiau A. Kotovičius Balsas.lt prisipažino, kad tuo metu buvo jo darbo laikas.

„Aš dirbu su įmonės automobiliu ir tuo metu buvo mano darbo laikas, tačiau darbo specifika yra tokia, kad darbo metu tuo automobiliu disponuoji laisvai – gali vežti savo keleivius ir neimti užsakymų. Kitu atveju tai nelaikoma pažeidimu, tačiau kadangi aš tuo metu buvau priėmime pas merą dėl profsąjungos reikalų, tai buvo pateikta kaip pravaikšta“, – sakė jis.

A. Kotovičiaus teigimu, darbdaviai baiminasi, kad aktyvūs profsąjungiečiai paviešins, kas negerai yra įmonėse.

„Žmogus, dirbantis įmonėje, mato, kas blogai. Ir tas „virtuvės“ viešinimas jiems yra baisiausias. To jie visi ir bijo. Juk mane taip yra atleidę praktiškai visi Vilniaus taksi firmų darbdaviai. Aš esu dirbęs turbūt visose taksi įmonėse, ir visur toks rezultatas po kelių mėnesių įvyksta – kai aš pradedu uždavinėti nepatogius klausimus, pradedu rodyti aktyvumą, tą pačią akimirką aš tampu bedarbiu“, – aiškino jis.

A. Kotovičiaus teigimu, problemos visose taksi įmonėse panašios.

„Jos yra visiškai identiškos, kaip ir tose įmonėse, kurias krėtė, tik mažesnis mastelis ir šiek tiek kitoka specifika. Kadangi mažiau darbuotojų, visi darbuotojai arba didžioji dalis įforminti visu etatu. Tik toks skirtumas“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar patys vairuotojai dirba skaidriai, jis teigė, kad į „šešėlį“ juos stumia patys vadovai.

„Kadangi yra iškreiptas verslo modelis, 80 proc. dirbama „juodosios rinkos“ sąlygomis, savaime suprantama, kad ieškoti logikos, kuria vadovaujasi legaliai dirbantis verslas, tiesiog neverta. Vairuotojai paverčiami piktnaudžiaujančio darbdavio sąjungininkais. Jie verčiami dalyvauti nusikalstamoje veikloje. Jeigu tau nepatinka, gali nedirbti. Todėl galima sakyti, kad visame šiame versle vyksta „juodosios rinkos“ principais pagrįsti veiksmai“, – teigė jis.

Pasak A. Kotovičiaus, jų regioninė profesinė sąjunga įsikūrusi daugiau kaip prieš metus ir vienija Vilniaus mieste dirbančius žmones. Profsąjungos padedamas jis ir ketinąs dabar ginti savo teises.

„Aš dabar kreipiausi į mūsų profsąjungos susivienijimą „Solidarumas“. Teisininkai šitą situaciją nagrinės. Manau, kad be dėmesio nepaliks“,– Balsas.lt sakė atleidžiamas taksi vairuotojas.

Direktorius: niekas net nežinojo, kad pas mus profsąjunga atsirado

„Ekipažo“ direktorius Andrejus Plisko Balsas.lt pirmadienį patvirtino, kad paskutinė A. Kotovičiaus darbo diena šioje įmonėje – rytoj, vasario 14-oji.

„Jis atleidžiamas ne kaip profsąjungos darbuotojas, o kaip vairuotojas. Jį priėmėme tik prieš mėnesį trims mėnesiams, bandomajam laikotarpiui. O jis nuo 7 val. ryto paėmė įmonės automobilį, bet iki 11 val. jo nebuvo darbe. Tuo metu didelis užsakymų srautas, žmonės nori važiuoti, ir man neužtenka mašinų. Ir taip tris dienas iš eilės buvo. Viskas užfiksuota ir jam atsiųsta. Atleistas iš darbo pagal 107 straipsnį, 1 dalį“, – sakė A. Plisko.

„Yra darbo grafikas: 6 dienas dirba, 3 išeiginės. Per išeigines galima viską susitvarkyti. Aš išvis nežinojau, kur šitas vairuotojas dingo. Aš dar prašiau – atvažiuok, paaiškink man, kur tu buvai, kodėl tavęs nebuvo darbe. Nevažiuosiu, sako. Jeigu jam reikia, buvo galima man pasakyti, kad jį kažkur kviečia ar jam kažkur reikia nueiti ir viską galima sutvarkyti. O dabar pusę pamainos jo nėra, o aš jam dar turiu mokėti atlyginimą?“ – piktinosi A. Plisko.

„Man tikrai nereikia tokio vairuotojo. Dabar yra daug vairuotojų iš kitų firmų, kurie nori pas mus pereiti, ir aš negaliu jų priimti, nes įmonėje nėra laisvų automobilių. Bet man geriau priimti tokį darbuotoją, kuris dirbs. Tik dėl to (atleidžia – red. past.). Aš vertinu jį ne kaip profsąjungos vadovą, man reikia, kad žmonės dirbtų“, – aiškino A. Plisko.

Jis teigė apie tai, kad įmonėje egzistuoja profesinė sąjunga sužinojęs tik tuomet, kai kilo konfliktas.

„Pas mus nė vienas vairuotojas irgi nežinojo. Paskui pas mane atėjo ir pasakė „pas mus profsąjungos atsirado“.

Darbo inspekcija: darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą

„Šiuo konkrečiu atveju atleistas iš darbo darbuotojas turi kreiptis tiesiogiai į teismą. Darbo kodekso 297 str. numato, kad tik teisme nagrinėjami darbo ginčai dėl neteisėto atleidimo iš darbo (taip pat ir Darbo kodekso 295 str. 2 d. 5 p.) “, – Balsas.lt paaiškino Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

„Svarbu tai, kad Darbo kodekso 297 str. 1 d. dispozicijoje numatytas sutrumpintas vieno mėnesio kreipimosi į teismą senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamo nurodymo(dokumento) apie atleidimą gavimo dienos, todėl neteisėtai atleistas darbuotojas neturėtų delsti“, – primena VDI.

Tačiau, pabrėžiama redakcijai atsiųstame atsakyme, ar atleidimas neteisėtas, nuspręs tik teismas.

„Tik teismas sprendžia ar atleidimas neteisėtas, tik teismas gražina darbuotoją į darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, tik teismas gali taikyti alternatyvų pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą“, – akcentuoja VDI ir primena, kad darbuotojai darbo bylose yra atleisti nuo žyminio mokesčio.

Taksi vairuotojas: mes patys ne „šventieji“

Tačiau ne tik įmonės, kaip teigia A. Kotovičius, dirba neskaidriai. Tikrai nešventi ir patys taksi vairuotojai, praėjusią savaitę net piketavę dėl to, kad sutrikdytas dispečerinių darbas ir jie gali likti be duonos kąsnio. Apie sveiku protu kartais nesuvokiamas kelionės kainas jau seniai sklando legendos.

Balsas.lt nusprendė pasidomėti, kiek iš tikrųjų uždirba taksi vairuotojai, kokių galimybių „užsidirbti papildomai“ jie turi ir kaip vertina Vilniaus savivaldybės ketinimus ateiti į pagalbą galimai be darbo likusiems ir norintiems skaidriai dirbti taksistams.

Vilnietis taksi vairuotojas L. P. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), sutikęs su Balsas.lt žurnalistais pasidalinti „profesinėmis paslaptimis“, patvirtino, kad patys vairuotojai taip pat turi galimybių apgaudinėti keleivius.

„Tų būdų iš tikrųjų yra daug. Bet, pavyzdžiui, patys vairuotojai negali įtakoti skaitiklių parodymų, kadangi tam reikia „įlįstumei į jo vidų“, o be specialios įrangos šito nepadarysi. Skaitikliams turi būti atlikta metrologinė patikra, o automobiliuose jie būna užplombuoti. Todėl patys vairuotojai padaryti skaitiklyje jokių pakeitimų negali“, – aiškino jis.

Tačiau L. P. pripažino, kad kai kas priklauso ir nuo taksi vairuotojų.

„Jeigu vairuotojas nesąžiningas, jis gali įjungti brangesnį tarifą. Pavyzdžiui, keleivis automobilį išsikvietė, tačiau vairuotojas mato, kad klientas neadekvatus – gal per daug išgėręs, gal dėl kokios nors kitos priežasties – ir jam skaitiklis visai nerūpi. Tada vairuotojas gali įjungti brangesnį tarifą“, – sakė jis.

Vyriškis neneigė, kad nuo kiekvieno vairuotojo sąžiningumo priklauso ir tai, kiek „neadekvačiam“ keleiviui duos grąžos.

„Kaip ir visur aptarnavimo sferoje, jeigu keleiviui patiko aptarnavimas, jis gali palikti žymiai daugiau, negu kainavo kelionė. Bet tai, kiek „išmušė“ skaitiklis, kokį banknotą padavė keleivis ir kiek grąžos jam atidavė vairuotojas – niekas kitas nemato. Todėl čia tik susitarimo arba sąžinės reikalas“, atviravo L. P.

Vairuotojo teigimu, dar vienas būdas užsidirbti daugiau – paprasčiausiai vežti keleivį ne pačiu tiesiausiu maršrutu.

„Jeigu vairuotojas mato, kad keleivis neadekvatus, jį galima vežioti ratais. Bet jeigu keleivis adekvatus, jo taip nepavežiosi“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar gali būti, kad skaitikliai važiuojant tuo pačiu maršrutu vienu atveju „išmuša“ vieną sumą, o kitu – kitą, jis sakė, kad tai šiek tiek priklauso ir nuo eismo sąlygų: važiuoji pustuštėmis gatvėmis beveik nesustodamas, ar stoviniuoji kamščiuose ir sankryžose. Šiek tiek esą priklauso ir nuo oro sąlygų. Tačiau paklaustas, ar kaina, tarkim nuo oro uosto iki sostinės centro – labiausiai legendomis apie kone astronomines kainas apipintu maršrutu – gali ženkliai skirtis, jis to nei paneigė, nei patvirtino. Tačiau paaiškino:

„Skaitiklyje paprastai būna įvesta keletas skirtingų tarifų. Pavyzdžiui, vienas – kai klientas kviečia automobilį telefonu, kitas – kai stabdo automobilį gatvėje, trečias – užmiestyje, ketvirtas – na, pavyzdžiui, šventinis...“

Vis dėlto L. P. tvirtino, kad dauguma taksi vairuotojų niekada neskriaustų ligoto žmogaus ar to, kurį ištiko nelaimė. Tačiau tai, jo teigimu, taip pat sąžinės reikalas.

Taksistų atlyginimas: „milijonų mes neuždirbame“

„Vairuodamas taksi, tikrai neuždirbsi nei nuosavai pilaitei, nei naujam prabangiam automobiliui“, – sakė L. P., darbe važinėjantis nuosavu beveik 10 metų senumo dažnokai gendančiu „Audi 80“.

Jo teigimu, dabar dažniausiai vairuotojas ir įmonės savininkas atsiskaito taip: susitaria, kokią sumą taksistas kas mėnesį įneša į įmonės kasą, o kas lieka – vairuotojo. Bet už tuos likusius pinigus jis ir degalų pilasi, ir automobilį remontuoja. Bet anot L. P., vairuotojai tikrai uždirba daugiau negu kelis šimtus litų, kurie matomi oficialiuose įmonių dokumentuose – atmetus visas išlaidas, per mėnesį jie uždirba iki 1 500 Lt „į rankas“.

„Apie tūkstantį ar iki pusantro, priklauso, koks mėnuo, kaip sekasi, ar automobilis negenda, kiek ir kokių švenčių buvo, koks oras. Net savaitė nuo savaitės skiriasi. Pavyzdžiui, po atlyginimų daugiau žmonių važiuoja, – pasakojo jis. – O vasarą, kai miestas ištuštėja, keleivių irgi beveik nelieka“.

L. P. sako suprantantis, kad žmogui gali prireikti važiuoti taksi, nors atstumas ir labai nedidelis. Tačiau yra tam tikra riba, kai taksi vairuotojui jau neapsimoka važiuoti. Būtent todėl tenka sukčiauti ir taip „užsidirbti“ litą kitą papildomai.

„Nežinau, ar ji buvo įteisinta, bet prieš kelerius metus ar dešimtmetį buvo sutartinė minimali suma, kiek kainuoja paslauga, jeigu keleivis važiuoja labai netoli – 5 ar 6 litai. Dabar minimalios sumos nėra, skaitiklis parodys 3 litus, tiek keleivis ir gali mokėti. Bet atvažiuoti iki užsakymo vietos irgi kainuoja, ir kai labai maža suma, kartais net „į minusą“ važiuoji“, – aiškino vairuotojas.

Būtent dėl to, kad atstumas L. P. žodžiais tariant, kartais būna „neadekvatus“, esą ir tenka suktis.

„Tenka „išlyginti sąnaudas ir pajamas“, nes kitaip dar mažiau uždirbtum. Jeigu jau kviečia taksi ir pavyzdžiui, per lietų naudojasi juo kaip skėčiu, iš pagarbos vairuotojui galėtų palikti kelis litus“, – taksi vairuotojų požiūrį aiškino L. P. Jo teigimu, siekiant taksi verslo skaidrumo reikėtų įvesti minimalią sumą, kurią klientas turėtų sumokėti, jei skaitiklis rodo mažiau.

„Dešimt litų gal būtų ir per daug, bet 6-7 litai šiuo metu būtų optimalu. Juk taksi nestovi prie kiekvieno kampo, vis tiek reikia nuvažiuoti iki kliento vieną, du, tris kilometrus, o tai irgi sąnaudos, ir už jas niekas nesumoka“, – aiškino jis.

Paklaustas, kaip skaičiuojama už prastovą, L. P. aiškino, kad kai budinti dispečerė praneša klientui, jog automobilis atvažiavo, jo laukiama 10 minučių. Joms praėjus dispečerė turi dar kartą skambinti klientui ir jį paraginti, ir tik tuomet vairuotojas jau gali įjungti skaitiklį. Kita vertus, jeigu keleivis per 10 minučių nepasirodė, galima išvažiuoti, tačiau tuomet irgi niekas nesumokės už kelią iki jo.

Paklaustas apie galimą kainą – tokią, kad sumokėjus visus mokesčius apsimokėtų dirbti – jis sakė, kad kaina įvairiose įmonėse šiek tiek skiriasi, bet ji esanti per maža.

„Ta kaina, kuri yra dabar, per maža (Balsas.lt pašnekovų teigimu, šiuo metu taksi kaina Vilniuje svyruoja nuo 1,5 Lt iki šiek tiek daugiu negu 2 Lt už vieną km – red. past.). Aš pritariu savivaldybei, kai ji sako, kad kaina turėtų būti apie 2,5-3 Lt už km. Jei būtų tokia kaina, šiame versle atsirastų daugiau skaidrumo. Manau, šiuo metu tiek užtektų sumokėti mokesčius, atlyginimus vairuotojams, ir dar šiek tiek liktų savininkams. Bet iš esmės kainą turi reguliuoti rinka, o ne kažkas iš viršaus“, – teigė L. P.

Jis sakė esąs įsitikinęs, kad kiek taksi paslaugos bekainuotų, žmonės vis tiek važiuos. Ir ne todėl, kad neskaičiuoja pinigų ar užsibuvo vakarėlyje. Anot L. P., būna nemaža atvejų, kai dėl konkrečių žmogaus poreikių jokia kita transporto priemone paprasčiausiai neįmanoma pasinaudoti.

Birutė Žemaitytė

balsas.lt