Siuvėjų vergovė niekam nerūpi

Už visą mėnesį darbo bendrovės „Eisiga“ darbuotojai vargiai gauna ir 600 litų į rankas – su tokia realybe tikino susidūrę šios drabužių ir odos gaminių siuvimu bei gamyba užsiimančios įmonės darbuotojai. Visą mėnesį kasdien po 9 valandas plušėdami siuvėjai „ant popieriaus“ neužsidirba nė minimalios algos, o jų rankas pasiekianti alga dar sumenkėja atskaičiavus mokesčius. „Mums sako, kad visa tai dėl itin mažų įkainių, kad minimalios algos neuždirbame“, – aiškino „Ekonomika.lt“ šaltinis, dirbantis šioje įmonėje.

Siunčia „pailsėti“

Su didžiąja dalimi darbuotojų sudarytose darbo sutartyse numatyta, kad „Eisigoje“ jie dirba visu etatu, tad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus į rankas tokie darbuotojai turėtų gauti ne mažiau nei 670 litų algos. „Kadangi pagal galiojančius įkainius minimalios algos, kurią turėtume gauti, atseit neuždirbame, esame verčiami eiti nemokamų atostogų. Gal būtų gerai, jei tomis dienomis atostogautume, tačiau visą „atostogų“ laiką dirbame“, – pasakojo bendrovės „Eisiga“ darbuotojas.

Anot jo, kartais prašymai išleisti nemokamų atostogų parašomi net ne paties darbuotojo, o įmonės administracijos. „Mėnesio gale kiekvienam paskaičiuoja, kiek uždirbo pagal įkainius, – sakė jis, – pasižiūri, kiek trūksta iki pagal sutartį numatytos minimalios algos, ir kiekvienam „išrašo“, kiek kas turi atostogų pasiprašyti, per kurias dirbs. Kai kuriems kelias dienas tenka „atostogauti“, kitiems – ir savaitę.“ Jis pasakojo, kad buvo mėnesių, kada kai kurių „Eisigos“ darbuotojų algos nesiekė ir 500 litų: „Juk daugelis čia jauni, vaikus auginantys žmonės. Išeina visai dienai, visą atidirba, o algos negauna.“

Kalti siuvėjai

„Ekonomika.lt“ šaltinis tikino, kad darbuotojai ne kartą bandė „Eisigos“ vadovo Rišardo Počobuto klausti, kodėl gauna tokias menkas algas, nesiekiančias pagal sutartis numatyto dydžio. „Mums aiškino, kad tokie įkainiai, kad minimalios algos neužsidirbame, – sakė padėtį įmonėje sutikęs atskleisti darbuotojas. – Kad per lėtai dirbame, per mažai. Visko prisigalvoja. Kiek bandėme kalbėtis, visuomet kalti lieka siuvėjai.“ Anot jo, tokia tvarka visose šalies siuvyklose – dirbama daug, o minimalios algos tapo nepasiekiama svajone.

Tiesa, tvirtino „Eisigos“ darbuotojas, buvę ir geresnių mėnesių. Tuomet sumą, kuri viršydavo minimalią algą, visi darbuotojai gaudavo vokeliuose. „Įmonėje buvo blogesnių laikų, kai algos smarkiai vėluodavo. Dabar stengiamasi išmokėti bent tai, ką uždirbai pagal tuos įkainius, laiku, tačiau juoduosius pinigus vis tiek gauname kitą mėnesį, ne tą patį“, – sakė pašnekovas.

Visi tikrintojai – „savi“?

Darbdavio R. Počobuto žodžiais, kad įmonė esą neturi pinigų mokėti didesnius atlyginimus, darbuotojai netiki. Netiki todėl, kad patys matė etiketes, kabinamas ant siuvamų drabužių. „Vienai siuvėjai pasiūti suknelę kainuoja 8 litus, o jau pasiūto drabužio etiketėje užrašoma 99 eurai. Ir ji iškeliauja į Prancūziją. Kaina padidėja neįmanomai, o pinigų vis tiek nėra“, – piktinosi „Ekonomika.lt“ šaltinis.

Apie padėtį įmonėje pasakojantis „Ekonomika.lt“ šaltinis, paklaustas, ar bendrovės „Eisiga“ darbuotojai bandė kreiptis į darbo inspekciją, į mokesčių inspekciją, pranešti apie vokeliuose mokamą atlyginimą ar prievartinį varymą nemokamų atostogų, tik numojo ranka. „Visi ten yra bendrovės savininko pažįstami, – sakė jis. – Buvo bandyta kreiptis seniau, tačiau kas iš to – niekas net neatvažiavo. Eišiškės juk priklauso Šalčininkų rajonui, o ten visi vienoje kišenėje sėdi. „Eisigos“ savininkas yra Eišiškių oligarchas, jis viską čia užvaldęs, turi ir kavinių, ir parduotuvių, ir su statybomis susijęs – daug jo įmonių čia veikia. Todėl nieko nebijo – visus pagal savo dūdelę šokdina.“

Liepė pakentėti

Ne vienas darbuotojas į „Eisigos“ gretas įsiliejo per kelių rajonų darbo biržas, kuriose R. Počobutas ieškojo siūti mokančių ir galinčių žmonių. „Sakėme, kad darbo birža mus pardavė“, – tvirtino „Ekonomika.lt“ šaltinis. Anot jo, įdarbindami bedarbius šioje įmonėje Darbo biržos atstovai puikiai žinojo, su kokiais sunkumais teks susidurti būsimiems siuvėjams. „Pasirinkimo nebuvo: arba būti išbrauktam iš bedarbių gretų, negauti socialinių garantijų ir pašalpų, arba eiti dirbti ir kentėti apgaulę“, – tikino pašnekovas.

Kai buvę bedarbiai kreipėsi į Darbo biržos vadovę, nusiuntusią juos dirbti „Eisigoje“, ši tiesiog liepė pakentėti. Tačiau net kantriai bandant taikstytis su machinacijomis padėtis nepasikeitė. Negana to, darbdavys daliai nelaimingųjų, įdarbintų visu etatu ir neuždirbančių nė minimalios algos, pasiūlė įsidarbinti puse etato. Nors pagal darbo sutartį tokiems darbuotojams priklausytų darbe praleisti keturias valandas per dieną, jie dirba visą dieną.

Neužtenka pragyvenimui

Mažesnes nei minimalias algas gaunantiems darbuotojams lengvesnė dalia nešviečia. „Galime arba likti ir kentėti, arba išeiti iš darbo, – aiškino „Eisigos“ darbuotojas. – Tačiau tai daryti bijome, mat neaišku, ar mums priklausys socialinės garantijos.“ O uždirbamų pinigų nepakanka nė būtiniausiems poreikiams užtikrinti.

„Už šildymą ir karštą vandenį gruodį atėjo 320 litų sąskaita. Su kitomis paslaugomis ir šaltu vandeniu suma padidėja iki 400 litų, o dar elektra? – guodėsi „Ekonomika.lt“ pašnekovas. – O juk alga į rankas nesieks nė šešių šimtų, tad pragyvenimui liks maždaug 150 litų mėnesiui.“ Kokia tiksliai suma įplauks į sąskaitą, jis nežinojo, mat atsiskaitymo lapelių įmonė darbuotojams neduoda, tik perveda į sąskaitas sumą, kuri esą išeina jau atskaičiavus visus mokesčius. Anot savaitraščio šaltinio, tokių varguolių, visas dienas plušančių prie siuvamųjų, labai daug.

Padėjo ragelį

Susisiekti su visose Eišiškėse žinomu R. Počobutu nebuvo sudėtinga. Pakėlęs ragelį UAB „Eisiga“ vadovas iš pradžių kalbėtis nenorėjo, paaiškino, kad važiuoja automobiliu į Vilnių. Tačiau vėliau papasakojo, kad 2012-ieji įmonei prasidėjo sunkiai, mat britai, su kuriais nuolat bendradarbiaujama, nepateikė užsakymų, todėl kol kas siuvama tik prancūzams. „Nenoriu daug kalbėti apie šiuos naujus metus, nes kol kas reikalai nejuda, pusė žmonių nedirba. O praėję metai buvo neblogi. Turėjome užsakymų“, – sakė jis.

Tačiau vos kalba pasisuko apie skurdžias darbuotojų algas, nustatytus mažus įkainius, R. Počobutas tarstelėjo: „Oi, atsiprašau, aš važiuoju. Atsiprašau.“ Ir padėjo ragelį.

Įmonėje viskas tvarkinga

Prabėgus valandai bendrovės „Eisiga“ vadovas paskambino „Ekonomika.lt“ žurnalistei pats. „Žinote, nelabai noriu kalbėti apie dabartinę padėtį įmonėje, nes mums tai blogas laikas, – sakė R. Počobutas. – Aišku, visi turi problemų – ir verslas, ir žmonės. Paskambinkite man kovo mėnesį, tada galėsiu jums daugiau papasakoti.“

Apie problemas, su kuriomis susiduria ir paprasti gyventojai, ir verslininkai, jis prabilo ir tada, kai išgirdo klausimą, kodėl darbuotojams moka tokius mažus atlyginimus. „O ką aš galiu daryti? Nėra darbo, nėra užsakymų, tai ir algos mažos. Visiems šiandien sunku“, – lakoniškai aiškino R. Počobutas. Jis paneigė „Ekonomika.lt“ šaltinio teiginius, kad sutartyje numatytos minimalios algos neuždirbantys darbuotojai verčiami rašyti nemokamų atostogų prašymus. „Atostogauti eina tie, kurie turi jų sukaupę. Tada jie atostogauja, o ne dirba. Tokių dalykų, apie kokius kalbate, mūsų įmonėje nėra“, – tvirtino „Eisigos“ vadovas.

Neigė jis ir įmonės darbuotojų žodžius, kad suma, viršijanti minimalią algą, mokama vokeliuose. „Na, ką jūs sakote, – atsiduso R. Počobutas. – Ką jūs sakote. Tokių dalykų mūsų įmonėje tikrai nėra, viskas tvarkinga. Aš gi nenoriu sėsti į kalėjimą, žinote, kas už tokius dalykus būna.“ Paklaustas, ar nesibaimina tikrinimų, direktorius atrėžė, kad „Eisiga“ tikrinta gal net šešis kartus ir nieko, kas keltų įtarimų, nerasta. „Atvažiuokite pas mus kovą. Išgersime kavos ir pamatysite viską patys“, – kvietė R. Počobutas.

Skundžiasi visi

„Eisigos“ darbuotojų skundus tikino girdėjęs ir Eišiškių seniūnas Tadeušas Ziminskis. „Teko girdėti. Tačiau ne vien jie skundžiasi. Skundžiasi ir tie, kurie neturi darbo. Kai uždarė medžio apdirbimo įmonę, atleido apie 150 darbuotojų. Problemų turi visi“, – sakė jis.
 Seniūnas atvirai pripažino, kad niekas negali priversti vietos verslininką darbuotojams algas mokėti sąžiningai, mat jis – privačios įmonės vadovas. „Jis sakė, kad jei nenorės vieni, visada atsiras kiti, kurie norės dirbti. Ir nieko čia nepadarysi“, – atskleidė T. Ziminskis. Su verslininku apie padėtį įmonėje jis kalbėtis nebandė. Paklaustas, kodėl, Eišiškių seniūnas nusijuokė: „Žinote, mes esame opozicijoje.“

Vieni netikrino, kiti nebaudė

„Ekonomika.lt“ šaltinis teigė, kad prieš porą metų įmonės darbuotojai yra bandę skųstis dėl machinacijų ir patiriamos neteisybės, tačiau įmonėje neatlikta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tyrimo. Tai patvirtino ir Vilniaus apskrities VMI viršininkas Marius Žemgulis.
 Nustačius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo pažeidimus, tokios įmonės vadovui grėstų administracinė atsakomybė, įmonei būtų apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai, o už atlyginimus vokeliuose darbdaviai ar jų įgalioti asmenys būtų baudžiami bauda iki 20 tūkst. litų.

Valstybinė darbo inspekcija taip pat nėra baudusi UAB „Eisiga“. VDI atstovė ryšiams su visuomene Gabrielė Banaitytė tvirtino negalinti atskleisti, ar įmonė buvo tikrinta, kokie ir kiek skundų gauta. „Galime suteikti tik informaciją apie skirtas nuobaudas“, – tvirtino ji. Paaiškėjo, kad net jeigu įmonė ir buvo tikrinta, tikrintojai jos darbe trūkumų neaptiko ir baudų neskyrė.

Dina Sergijenko

ekonomika.lt