Pro kiosko langelį alaus neįsigysi

Nauja paviljono sąvoka

Praėjusių metų gruodžio 23 dieną buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis nustatytas dar griežtesnis alkoholio prekybos reglamentavimas. Įsigaliojus minėtoms įstatymo pataisoms, negalima iš viešojo maitinimo įstaigų nuo 22 iki 8 val. išsinešti alkoholinių gėrimų – juos reikia suvartoti baro viduje.

Seimas taip pat pritarė Seimo nario Antano Matulo siūlymui ir patvirtino naują paviljono sąvoką:  paviljonas turi turėti viduje įrengtą prekybos salę pirkėjams aptarnauti. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo sąvokų papildymas užkirs kelią kioskams persivadinti paviljonais ir toliau tęsti prekybą alkoholiniais gėrimais.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, šiuo metu Lietuva garsėja kaip didžiausią alkoholio prieinamumą Europoje turinti šalis. „2011 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvos savivaldybės yra išdavusios apie 18 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Vien per 2009–2010 metus buvo išduota 1 500 licencijų“, – sakė departamento direktoriaus pavaduotoja.

Pseudobarų laukia reidai

G.Belian teigimu, alkoholio prieinamumas šalyje yra milžiniškas, todėl tokios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos yra laikomos teisingu žingsniu. „Be jokios abejonės, mėginančių apeiti galiojančius įstatymus buvo ir bus. Mes ir toliau aktyviai bendradarbiausime tiek su policijos pareigūnais, tiek su savivaldybių darbuotojais ir mėginsime užtikrinti, kad kioskuose alkoholiniais gėrimais nebūtų prekiaujama, o viešojo maitinimo funkciją atliekančiuose pseudobaruose alkoholis būtų vartojamas tik vietoje“, – situaciją komentavo G.Belian.

Nuo sausio 1 d. taip pat draudžiama alkoholinius gėrimus vartoti  sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. „Fizinis žmogaus aktyvumas, sportinė veikla siejama su sveiku gyvenimo būdu ir ilgaamžiškumu, o ne su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Tai nesuderinami dalykai“, – sakė G. Belian.

Departamento direktoriaus pavaduotoja tikino, kad sportininkams būdinga aukšta savivertė ir meilė sau, neleidžianti žaloti sveikatos. „Vaikams nereikia skiepyti klaidingo požiūrio, kad alkoholinių gėrimų vartojimas netrukdo siekti sportinių rezultatų ir daro įtaką fizinei sveikatos būklei. Toks jaunimo klaidinimas paprasčiausiai yra nusikalstamas.“ – teigė G. Belian.

Klaipėdietis Paulius Račkauskas įsitikinęs, kad draudimai norimo rezultato neatneš. „Kyla klausimas: ko valdžia tokiais draudimais siekia? Kad liaudis mažiau gertų? Abejoju, kad ir patys kioskeliai neras būdų apeiti įstatymo. Juk tai jų „einamiausia“ prekė, be jos smulkiųjų prekybininkų laukia neišvengiamas bankrotas“, - sakė uostamiestyje studijuojantis vaikinas.

Pataisas vertina teigiamai

Tuo tarpu vilnietis Vladislav Žukov teigiamai vertina naująsias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. „Baras ar kavinė juk ir dirba tam, kad lankytojai juose leistų laiką, o ne pagriebę alkoholio bėgtų gerti į gatvę. Pritariu įstatymo pataisoms. Man iki šiol sunku suprasti kodėl buvo leidžiama alkoholį pirkti išsinešimui baruose“, - stebėjosi nuosavą verslą vystantis vaikinas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) dirbantis Kęstutis Maslauskas teigė, kad nauji draudimai mažins girtuokliavimą. „Nebus galima nusipirkti alkoholio kada tik panorėjus. Tai vertinu teigiamai. Barai juk ne parduotuvės, o alkoholis ne pirmojo būtinumo prekė“, - sakė LSMU lektorius.

Kauniečiui lektoriui pritaria ir Palangoje gyvenantis Mindaugas Natka. Pasak jo, girtuokliavimas – ypač skaudi kurorto problema. „Vasarą išvis baisu J. Basanavičiaus gatve praeiti. Vos sutemus šaligatviai prisipildo tuščių butelių nuo alkoholio. Įdomu kaip bus šią vasarą. Tikiuosi įstatymas veiks ir verslininkai nebandys jo sumaniai apeiti“, - viliasi apgyvendinimo paslaugomis besiverčiantis vyras.

Lituanistė Stasė Vilčinskaitė prisiminė keliones po Vakarų ir Skandinavijos šalis, kur alkoholio taip lengvai neįsigysi. „Reiktų pasekti kitų šalių pavyzdžiu, kuomet apskritai parduotuvės vakarais ir savaitgaliais užsidaro. Manęs nežavi alaus prigrūsti kioskai. Prie jų nuolat formuojasi neblaiviųjų grupelės, kyla konfliktai, muštynės. Pritarčiau ir dar griežtesnėms įstatymo pataisoms“, - kalbėjo Lančiūnavos (Kėdainių raj.) pagr. m-kloje dirbanti moteris.

Palyginimui Švedijoje, prekybos centruose, parduodamas tik silpnas alkoholis (alus, sidras). Stiprių alkoholinių gėrimų čia galima rasti tik specialiose parduotuvėse, kurios darbo dienomis dirba iki 17 val., o savaitgaliais visai nedirba. Galbūt dėl to alkoholio suvartojimas Švedijoje yra du kartus mažesnis, nei Lietuvoje.