Pranešimai apie brangstančius produktus – manipuliacija?

„Jei prekybos centrai skelbia, kad daržovės labai brangs, tai reiškia, jog daržovių niekas neperka ir prekybininkai siekia suaktyvinti jų pardavimą“, – teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Žinia – be pagrindo

Kai kurie prekybos centrai pirmadienį ištrimitavo grėsmingą žinią, kad šį sezoną rekordiškai pigusios daržovės pirkėjų jau ilgai nebelepins. Esą dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose auga lietuviškų daržovių paklausa.

Prekybininkai pirkėjus bandė įtikinti, kad į Lietuvos ūkininkus atsigręžia didelės užsienio rinkos, todėl augintojai savo produkciją eksportuos ir jos mūsų šalyje ims trūkti, o tai lems, kad daržovės artimiausiu metu pabrangs iki 30 proc.

„Nežinau, iš kur prekybos centrai ištraukė tokią informaciją ir kodėl ją skelbia. Vienintelė daržovių rūšis, kuri artimiausiu metu gali pabrangti dėl objektyvių priežasčių, yra plautos morkos. Ir Lietuvoje, ir užsienyje yra labai ribota pasiūla plovimui tinkamų morkų, o kai pasiūla mažėja, kaina didėja“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Ji tvirtino, jog tarp prekybos tinklų ir daržovių augintojų tikrai nevyksta jokios derybos, kad pastarieji savo produkciją parduotų didesnėmis kainomis.

Skelbia, kas naudinga

„Nežinau, gal po kelių savaičių kas nors pasikeis, tačiau bent jau kol kas kainos tikrai negali didėti, nes augintojai jų nekelia. Daržovių Lietuvoje nepritrūksime, jų yra užtektinai“, – pabrėžė Z. Cironkienė.

Jai antrino ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

„Prekybininkai visada mėgsta sakyti tai, kas yra jiems naudinga. Jei prekybos centrai skelbia, kad daržovės brangs ir labai, tai reiškia, jog daržovių niekas neperka ir prekybininkai siekia suaktyvinti jų pardavimą. Logika tokia – jei skelbsime, kad brangs ir brangs, tai visi puls pirkti“, – rinkodaros triukus atskleidė A. Gapšys.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos daržovių augintojai savo produkcijos neeksportuoja, nes ūkininkai nemoka užsienyje ieškoti rinkų, kur ją realizuoti.

Kaltina žemdirbius

Daržovės buvo bene vienintelė maisto prekė, kuri per metus gerokai atpigo. Visų kitų maisto produktų kainos vėl gerokai šoktelėjo į viršų. Prekybininkai pirštais rodo į ūkininkus – esą šie pabrangino žaliavą.

„Nesąmonė. Mūsų produkcijos kainą diktuoja rinka. Ūkininkai neturi jokios galimybės daryti įtaką galutinei produkto, atgulančio į prekybos centrų lentynas, kainai“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Su tuo sutiko ir A. Gapšys.

„Dėl maisto produktų brangimo visada kalti žemdirbiai. Aš ironizuoju, nes prekybininkai tikrai mėgsta prisidengti ūkininkais. Neva pabrango grūdai, todėl ir reikėjo pakelti duonos kainą. Tačiau kodėl nutylima, kad grūdų kaina duonos kainoje sudaro tik apie 10–15 proc.

Manau, prekybininkai, perdirbėjai yra gudresni. Jie įvertina, kad viskas brangsta, todėl galima pakelti ir maisto produktų kainas, o kaltę suversti ūkininkams“, – nuomonę reiškė pašnekovas.

Kristų dėl boikoto

Vis dėlto A. Gapšys tvirtino, jog maisto produktai brangsta ir dėl objektyvių priežasčių. Viena tokių – Lietuva yra ES rinkos dalyvė.

„Kainų kilimas Lietuvoje yra neišvengiamas, nes rinka stengiasi jas suniveliuoti. Ir kai mane bando įtikinti, jog užsienyje maisto produktai yra pigesni nei Lietuvoje, visada atsakau, kad tai netiesa – bent oficiali statistika rodo kitus skaičius“, – tvirtino Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.

Dar viena priežastis, kodėl prekybos centruose išdėliotų maisto produktų kainos kyla kone kasdien, – didėjanti žmonių perkamoji galia.

„Vartojimas sulėtėjęs buvo 2009-aisiais, o pastaruosius kelerius metus jis vėl didėja. Pakils atlyginimai, ir kainos dar šoktelės. Rinkoje egzistuoja paklausos ir pasiūlos dėsnis. Jei žmonės nebepirktų kai kurių produktų, jų kainos iškart kristų“, – aiškino A. Gapšys.

Ir kaip pavyzdį pateikė savaitgalį Palangoje vykusią šventę. Joje prekeiviai užsimojo iš į kurortą suplūdusių svečių išvilioti kuo daugiau pinigų, ir tai puikiai sekėsi.

„Vienas prekeivis gyrėsi, jog per penkias minutes uždirbo 40 litų, – net ranka pavargo pilstyti žuvienę. Jis stebėjosi, kad žmonės tikrai neturi kur dėti pinigų – jei patiekalų kainos būtų buvusios dar didesnės, poilsiautojai vis tiek būtų viską nušlavę. Tačiau jei žmonės būtų nieko nepirkę, prekeiviai būtų priversti leisti kainas. Taip yra ir prekybos centruose“, – dėstė pašnekovas.

Ateityje – brangymetis

Dėl skirtingos žmonių perkamosios galios maisto produktų kainos yra nevienodos skirtinguose šalies miestuose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje apsipirkti yra brangiau nei Šiauliuose.

„Pagal statistinius duomenis Klaipėdoje gyvena turtingesni žmonės, todėl ir kainos uostamiestyje didesnės“, – priežastį įvardijo A. Gapšys.

Paklaustas, ar ir šiemet galima tikėtis, kad maisto produktų kainos kils, pašnekovas bandė skaičiuoti, jog būtiniausių maisto produktų krepšelis per kelis artimiausius mėnesius turėtų pabrangti 5–7 proc.

„Tikrai turėtų brangti kiauliena, nes tai lems jos supirkimo kaina, kuri turėtų kilti. Jautienos kaina kils priklausomai nuo jos kokybės“, – į ateitį žvelgė pašnekovas.

Jo nuomone, grūdinių kultūrų produktai – miltai, duona – turėtų šiek tiek pigti, bet tai esą lems būsimas derlius.

„Aišku, maisto produktų brangimo tikrai neišvengsime dėl infliacijos, energetinės įtakos. Kainos kiltų dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl gobšumo“, – pabrėžė A. Gabšys.

Virginija SPURYTĖ

diena.lt