Mūsų valdžiai elektromobiliai – egzotika

Apsilankiusieji Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje gamybos ir automatizavimo procesų srityje dirbančioje bei mokslinius tyrimus atliekančioje UAB „Elinta“ tarsi persikelia keliolika ar net keliasdešimt metų į ateitį. Tarp naujausių bendrovės veiklos sričių – elektromobilių ir jų valdymo sistemų kūrimas bei gamyba.

Jauna komanda kuria ateitį

Kelių patyrusių mokslininkų vadovaujama jaunų kauniečių komanda iš UAB „Elinta“ automatizavimo procesų technologijų kūrimo srityje pirmauja pasaulyje. Mažesnė specialistų grupė kuria itin sudėtingus trimačius skenerius, kurių jau laukia ortopedai iš 33 valstybių. Dar mažesnė aukšto lygio specialistų mokslininkų grupė ieško idėjų ir atlieka naujausius mokslinius tyrimus. Pavyzdžiui, šiuo metu kuriami gerokai mažesni, bet galingi trimačiai skeneriai, apie kuriuos dar tik svajoja odontologai ir chirurgai. Jau sukurti į delną telpantys projektoriai. Ateityje kokia nors kompanija juos gamins serijiniu būdu, o lietuvių bendrovė tada jau kurs kitus produktus. Todėl neatsitiktinai „Elintoje“ neseniai apsilankė NASA Ameso tyrimų centro direktorius generolas Simonas P.Vordenas. Pasak „Elintos“ vadovo Vytauto Jokužio, svečią nustebino lietuvių galimybės ir, galima tikėtis, jo apsilankymas nebuvo paskutinis.

Tarp naujausių bendrovės veiklos sričių – elektromobilių, jų valdymo sistemų kūrimas ir gamyba. Ši sritis bendrovei kol kas nuostolinga, tačiau V.Jokužis mano, kad jau netolimoje ateityje ji gali būti viena iš svarbiausių.

Elektromobilis važiuoja tyliai ir pigiai

 Į elektromobilį „Elintos“ specialistų perdirbtas „Toyota Aygo“ važiuoja paslaptingai tyliai ir taip pat tyliai per 10 sek. pasiekia 100 km/val. greitį. Elektromobilis pasiekia 150 km/val. maksimalų greitį. Įkrovus akumuliatorių net šiuo itin šaltu metu galima nuvažiuoti apie 80 km, o vasarą – iki 160 km.

Pirmąjį „Elintoje“ pagamintą elektromobilį jau metus vairuoja vienas iš šios srities iniciatorių V.Jokužio sūnus Laurynas. 23-metis jaunuolis yra Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas.

„Pats išbandžiau elektromobilį, todėl galiu pasakyti, kad tai – ideali transporto priemonė, kai reikia įveikti palyginti nedidelius atstumus. Apskritai malonus jausmas, kai nereikia pirkti degalų, be to, naudojant elektros energiją, kelionės kainuoja gerokai pigiau“, – pasakojo Laurynas.

Kiek kainuoja? Apskaičiuokime: 100 km atstumą važiuojant įprastu automobiliu už benziną tektų sumokėti per 35 Lt, o štai tą patį atstumą elektromobiliu galima nuvažiuoti už 7 Lt (100 km – apie 15 kWh). Naujas „Toyota AYGO“ kainuoja apie 35 tūkst. Lt, o perdirbtas į elektromobilį kainuotų iki 100 tūkst. Lt.

„Mūsų skaičiavimais, per mėnesį nuvažiuojant 2 500 km, elektromobilis atsipirktų per 5–6 metus“, – pabrėžė L.Jokužis.

Akumuliatorių įkrovimo laikas trumpėja

Iki šiol elektromobilių įkrovimo stotelės įrengtos tik Kaune ir Vilniuje.

„Akumuliatorius įkrauti galima ne tik stotelėse, bet ir, pavyzdžiui, savo garaže. Žinoma, įkrovimo lizdus reikia pertvarkyti, bet tai nesudėtinga“, – pasakojo V.Jokužis.

Šiuo metu akumuliatoriai užima daug vietos ir sveria apie 200 kg. Tačiau neabejojama, kad laikui bėgant jų svoris mažės, o galingumas didės. Jau dabar sukurti akumuliatoriai, kuriuos įkrovus galima nuvažiuoti apie 1 000 km. Tiesa, šiuo metu tokie akumuliatoriai yra brangūs.

„Netolimoje ateityje elektromobiliai bus įkraunami distanciniu būdu – tereikės sustoti numatytoje vietoje. Tokie bandymai jau atlikti, techniškai tai įgyvendinti nesunku“, – teigė V.Jokužis.

Akumuliatorių įkrovimo laikas nuolat trumpėja. Pasak V.Jokužio, greitojo įkrovimo stotelėje akumuliatorius galima įkrauti per 15 min., namų sąlygomis – per 3–6 val.

Estai ir vėl mus aplenkė

Pasak V.Jokužio, elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtros sustabdyti jau neįmanoma. Lieka tik atsakyti į klausimą: ar Lietuva šioje srityje bus tarp pirmaujančių ir daug pajamų gaunančių šalių, ar tarp atsiliekančių šalių, pajamas uždirbančių kitoms šalims.

Kurį kelią pasirinkti? Štai nuo mūsų anksčiau atsilikinėjusi Estija pardavė dalį taršos leidimų ir tas lėšas skyrė 500 elektromobilių „Mitsubishi i-MiEV“ įsigyti, įrengė 250 greitojo įkrovimo ir tiek pat paprastų įkrovimo stotelių. Taip tarsi vienu mostu nedidelė šalis šioje srityje tapo pirmaujanti pasaulyje pagal elektromobilių skaičių ir jų įkrovimo stotelių tankumą.

O Lietuvoje 2010 m. buvo įregistruotos 35 elektra varomos transporto priemonės, 2011 m. – dar 42 elektrinės transporto priemonės.

„Achemos“ planai atidedami

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, gerų bendradarbiavimo idėjų turėjo neseniai miręs verslininkas Bronislovas Lubys. Ketinta elektromobiliais pakeisti daugelį „Achemos“ automobilių. Deja, dabar šie planai atidėti neribotam laikui. Lieka vienetiniai užsakovai.

Šiuo metu kuriama elektromobilių galimybių studija – ką reikėtų daryti ir nuo ko pradėti.

„Manau, kad gaištamas laikas, nes ir taip aišku, nuo ko pradėti. Estai nedarė jokios studijos, bet ėmėsi konkrečių veiksmų. Už lėšas studijai rengti buvo galima įsigyti ne vieną elektromobilį ir keliasdešimt įkrovimo stotelių. Yra paprastesnis kelias – pasidomėti, kaip šioje srityje dirba Vakarų šalys, ir pasirinkti geriausią variantą“, – pasakojo V.Jokužis.

Jo manymu, ateityje vis daugiau elektros energijos galėsime pasigaminti naudodami saulės ir vėjo energiją. Tada galėsime būti nepriklausomi nuo naftą bei gamtines dujas tiekiančių šalių.

„Dabar kai kurios valstybės gyvena tik iš naftos ir dujų gavybos. Taigi platesnis elektros energijos vartojimas – tokių valstybių ekonominės galybės žlugimas“, – prognozavo V.Jokužis.

Nereikia gailėti lengvatų

Saulius Besagirskas ,

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Atidžiai stebiu naujausią informaciją iš viso pasaulio apie elektromobilių tobulinimą. Kas kelis mėnesius sukuriama kas nors naujo. Jaučiu, kad jau artėja tas laikas, kai elektromobiliai bus pranašesni už įprastus automobilius. Štai tada padėtis pasikeis iš esmės. Ką daryti dabar? Pirmiausia patogiose vietose įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles (pavyzdžiui: šalia Vilniaus, Kauno, Kryžkalnyje, šalia Klaipėdos), kuriose būtų galima labai greitai juos įkrauti.

Žinau apie estų iniciatyvą, tačiau manyčiau, kad mums reikėtų eiti kitu keliu – ne pirkti, o patiems pasigaminti elektromobilius. Be to, reikia ir įstatymais patvirtintų lengvatų. Kitų šalių pavyzdžiu reikėtų netaikyti PVM elektromobiliams ir net hibridiniams automobiliams. Daugelis ES šalių elektromobiliams įsigyti taiko iki 20 proc. dydžio subsidijas. Tokios lengvatos labai paskatintų brangesnių elektromobilių pirkimą. Deja, Lietuvoje delsiama.

Seimo nariams elektromobiliai – egzotika

Egidijus Vareikis ,

Seimo narys

Elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtros idėją atidavėme Vyriausybės darbo grupei. Buvo pažadėta pasiūlymus parengti iki sausio 1 d., tačiau, mano žiniomis, darbai atidėti iki vasario pabaigos. Žinau, kad Vyriausybė siūlys sekti Estijos pavyzdžiu ir šiai sričiai lėšų skirti pardavus taršos leidimus, nors dabar dėl jų yra nesklandumų.

Be to, bus siūloma elektromobilius pirkti savivaldybėms. Elektromobiliai joms labai tiktų, nes toli važiuoti nereikia, būtų sutaupyta daug lėšų. Svarstomos ir mokesčių lengvatos, gal vertėtų numatyti ir išperkamosios nuomos lengvatas. Kodėl jų reikia? Todėl, kad elektromobilių pradinė kaina yra santykinai didesnė nei įprastų automobilių, nors naudoti juos patogiau ir pigiau.

Jaučiu, kad kolegos Seime nesipriešina, tačiau pripažinsiu, kad į elektromobilius daugelis žiūri kaip į egzotiką. Žinote, dabar daugeliui Seimo narių rūpi svarbesnės aktualijos.