Lietuviai nėra tokie turtingi, kad pirktų savo šalyje?

Tie, kurie bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net – tolimoji Amerika. Skaičiuojant pinigus ir taupant įvairių prekių geriausia ieškoti ne Lietuvoje, o svetur.

Sutaupė kelis šimtus litų

Lietuva – brangi šalis. Sąskaitos  už šildymą jau seniai prilygsta prabangaus dizainerio kurtam apavui, o iš čiaupo bėgantis karštas vanduo kainuoja it gerai išlaikytas vynas.
Tačiau jei nei šilumos, nei karšto vandens nenuvažiuosi nei į Lenkiją, nei į Vokietiją, tai daugelis kitų būtinų dalykų lietuvių namuose atsiduria ne iš vietos prekybininkų rankų, o atsisiunčiama arba parsivežama iš užsienio.

Kuomet jonaviškis Jonas sužinojo, kad automobilyje reikia keisti oro srauto matuoklį ir nuvažiavo į kelis automobilių servisus, paaiškėjo, jog vien ši dalis jam atsieis 700-800 litų.

Tačiau vyras strimgalviais nepuolė pirkti brangiosios detalės. Internetu paieškojęs Anglijoje, oro srauto matuoklį jis gavo vos už 200 litų.

Panaši situacija buvo ir perkant automobilio žvakes – Lietuvoje viena kainavo per 60 litų, Anglijoje – 33 litus.

Drabužių kainos stebina

Nepaisant to, jog per metus keturiais procentais sumažėjo avalynės ir 2,2 procento drabužių kainos, Lietuvoje apsipirkti vis dar yra brangu.

Užsukus į lietuviškas parduotuves įsigyti, tarkim, palaidinukės, dievaž nesuvokiama, kodėl už nedidelį medžiagos lopinėlį prašoma net kelių šimtų litų. Džinsų kainos – taip pat iš fantazijos srities. Jos gali siekti net 300-400 litų.

Amerikoje gyvenanti lietuvė Rita jau senokai yra įkūrusi internetinę pirkėjų iš Amerikos grupę. Schema – labai paprasta. Žmonės išsirenka prekes, Rita jas nuperka ir išsiunčia į Lietuvą. Pirkėjas su Rita atsiskaito paprastai – pervesdamas pinigus į jos lietuvišką sąskaitą.

„Nepaisant to, kad kainuoja siuntimas ir mano paslaugos – septyni procentai nuo prekių sumos, lietuviams taip pirkti verta. Žmonės perka viską: drabužius, batus, vitaminus ir panašiai“, - sakė Rita.

Gerus batus Amerikos internetinėse parduotuvėse, ypač per išpardavimus, galima įsigyti už kelias dešimtis JAV dolerių, džinsai tekainuoja apie 20-30 JAV dolerių. Perkantieji Amerikoje tikina, kad kitapus Atlanto įsigyti drabužiai yra kokybiškesni.

Siuntinius į Lietuvą moteris siunčia kaip nedidelės vertės dovanas, taip išvengdama muitų.

Vaikų drabužiai – kaip suagusiųjų

Itin populiaru Amerikoje pirkti vaikiškus drabužius. Indianos valstijoje gyvenanti Vilija iš to sugalvojo sukurti verslą – vaikiškus drabužius ji siunčia į Lietuvą, kur jos artimieji juos parduoda. Moteris viską daro pagal taisykles, ir, siuntiniams pasiekus Lietuvą, sumoka muitus. Tačiau net ir tada juos brangiau parduoti Lietuvoje verta.

Vaikiškus drabužius apsimoka pirkti ir todėl, kad mažai kainuoja jų siuntimas – jie lengvi ir neužima daug vietos. Tuo tarpu Lietuvoje vaikiški drabužiai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir suaugusiųjų.

Sakykim, turguje vaikiška šilta striukė 4-5 metų vaikui atsieina apie šimtą litų, o parduotuvėse – dar brangiau.

Tuo tarpu kaunietė Vilija neseniai savo krikšto sūnui atsiuntė šiltą žieminę „Nike“ firmos striukę, kuri tekainavo 19 JAV dolerių (apie 49 litus).

„Lietuvoje tokių kainų reiktų tik su žiburių paieškoti“, - tikino moteris.

Statybinių medžiagų – į Lenkiją

Tuo tarpu statybinių medžiagų lietuviai važiuoja į Lenkiją. Jonaviškiai Lina ir Gediminas suskaičiavo sutaupę porą tūkstančių litų, statybines madžiagas namo vidaus apdailos darbams pirkę ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

„Nepaisnat to, kad važiavome ne į Suvalkus, o iki pat Bialystoko, važiuoti teko net tris kartus, pirkti statybines medžiagas ten buvo pigiau, nei Lietuvoje“, - kalbėjo sutuoktiniai.
Lenkijoje jonaviškiai pirko grindų laminatą, plyteles ir duris. Informacijos, jog Lenkijoje statybinės medžiagos pigesnės, jie gavo panaršę internete.

„Esame patenkinti ir kaina, ir kokybe. Lenkijoje yra nemažas prekybos tinklas, primenantis mūsų „Senukus“. Ten viską ir užsisakinėjome. Duris mums gamino pagal užsakymą, todėl ir važiuoti reikėjo ne vieną kartą“,  - kalbėjo pašnekovai.

Populiarūs Europos miestai

Kitos pigesnio apsipirkimo vietos – Milanas, Paryžius, Londonas, kartais – Vokietijos miestai.  Milanas, Paryžius, Londonas garsėja didžiausiasiais išpardavimais, kuomet drabužių galima įsigyti vos už kelis svarus.

Tiesa, galimybę apsipirkti šiuose miestuose vertina tie, kurie į šiuos miestus keliauja pramogauti ar darbo reikalais.

Kelionių anentūros „Zigzag Travel“ rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė sako, jog keliaudami lietuviai mėgsta apsilankyti drabužių parduotuvėse ir apsipirkti.
„Didžioji dalis keliautojų apsipirkimus užsienyje priderina prie savo pagrindinių kelionių tikslų.

Dažnai apie tokias galimybes jie pasidomi jau įsigiję kelionės bilietus. Ypač geras metas apsipirkti - didieji išpardavimai,  paprastai vykstantys du kartus per metus“, - sakė D.Bartusevičiūtė.

Koją kiša prekybos centrai

Ekonomistė Aušra Maldeikienė nei kiek nesistebi, jog lietuviai tėvynėje uždirbtus pinigus išveža svetur.

„Nesubalansuota ūkio struktūra ir menka konkurencija lėmė tai, kas yra dabar. Patys lietuviai prieš maždaug 10-15 metų pasisakė už visokias „maksimas“ – turiu mintyje vsisus didžiuosius prekybos centrus.  

Jau tada sakiau, kad miestų ir miesteliuose centruose pastatyti dideli prekybos centrai sužlugdys mažas parduotuves, smulkų verslą, o žmonės praras darbus. Taip ir nutiko. Aš ne prieš didžiuosius prekybos centrus, tačiau kai jie stovi miesto centre, tai – nesuvokiama“, - sakė A.Maldeikienė.

Anot A.Maldeikienės, situacija, kuri yra dabar tėra ekonominio neišsilavinimo pasekmė. Didieji monopolininkai, tikino pašnekovė, savo darbuotojams moka tik minimalų atlyginimą, o gaudamas tokį atlyginimą žmogus negali pirkti: jis neturi už ką pasikeisti langų, namuose perdaržyti sienų. Vadinas, tas, kuris gamina langus ar parduoda dažus, neturi darbo. Ir tai – tarsi uždaras ratas.

„Didžiuosius prekybos centrus reikėjo statyti miesto pakraščiuose, o ne centruose. Taip, kaip yra, tarkim, Amerikoje. Mano nuomone, Švenčionėliuose miesto centre stūksantis didžiulis prekybos centras yra skandalas“, - kalbėjo ekonomistė.

Papildoma informacija:

Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų, viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų pabrangimas bei drabužių ir avalynės atpigimas.

Vartojimo prekės per metus pabrango 4 procentais, paslaugos – 1,5 procento. Per 2011 m. (2011 m. gruodžio mėn., palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.) iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia – 29,1 procento – pabrango cukrus, 23 procentais – kakava, 17,1 procento – žuvys ir jų produktai, 10,3 – pienas ir jo produktai, sūriai, 14,5 – kava, 10 procentų – aliejus, daugiausia – 11,9 procento – atpigo daržovės ir bulvės.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupėje daugiausia padidėjo kietojo kuro – 26,8 procento, šilumos energijos – 18,2, dujų – 9,2 procento – kainos. Iš transporto prekių ir paslaugų daugiausiai pabrango degalai: dyzeliniai degalai – 15 procentų, suskystintos automobilinės dujos – 5,4 procento, benzinas – 4 procentais. Padidėjo ir keleivinio kelių transporto paslaugų kainos – 5,2 procento.

Keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 3 procentais.

Iš viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų 4,1 procento pabrango apgyvendinimo, 3,9 – viešojo maitinimo paslaugos.Avalynės kainos per metus sumažėjo 4 procentais, drabužių – 2,2 procento.

Šaltinis: Statistikos departamentas