Lietūs daržovėms patinka

Pastaraisiais metais Daržovių augintojų asociacijos gretas papildo vis daugiau naujų narių. Ūkininkai ne tik drauge semiasi patirties, palaiko ryšius su kitų šalių daržovių augintojų asociacijomis, stebi rinką, bet ir sprendžia kilusias problemas.

Kainas sunku nuspėti

Kelmės rajono ūkininkas Algimantas Vaupšas daugiau nei 250 ha žemėje augina burokėlius, kopūstus, morkas, bulves, juoduosius ridikus, krapus, špinatus, salotas, cukinijas, moliūgus, česnakus bei svogūnus laiškams. „Pavasaris buvo šaltas, sausas, lietaus buvo mažai, todėl bulvių derlius palyginti su praėjusiu sezonu bus mažesnis“, – sakė ūkininkas.

Šiais metais A.Vaupšo ūkyje gerai auga kopūstai ir morkos. „Jei lenkai užvers rinką pigiomis daržovėmis, jas pelningai realizuoti bus sunku. Pernai daržovių kainos krito perpus, o kai kurių – net keletą kartų“, – pridūrė A.Vaupšas. Ūkininkas nesiryžta prognozuoti, kokios bus šių metų daržovių kainos, tačiau tikisi, kad praėjusių metų situacija nepasikartos.

Trūksta valdininkų dėmesio

A.Vaupšas – Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narys. Todėl kiekvienais metais dalyvauja seminaruose – lauko dienose, kurios vyksta įvairių ūkininkų ūkiuose. Ne kartą seminarai – lauko dienos vyko ir jo paties ūkyje. Šiuose susitikimuose dalyvauja ir asociacijos verslo partneriai – komercinės firmos bei didžiųjų prekybos tinklų atstovai, atvyksta Žemės ūkio ministerijos atstovai, mokslininkai. Asociacijos nariai išvyksta į užsienį, aplanko modernius ūkius, pasisemia patirties.

„Stebėdami partnerius užsienyje, kuriems ypač didelį dėmesį skiria valstybė, pasigendame atsakingo mūsų valstybės tarnautojų požiūrio į ūkininkus. Žemės ūkio ministerijos atstovai taip pat turi glaudžiau bendradarbiauti su ūkininkais ir jiems padėti“, – pridūrė A.Vaupšas.
Retesnių daržovių neaugina

Kėdainių rajono ūkininkas Vidmantas Kvedaras ir du jo sūnūs – Arnas ir Paulius – valdo 140 ha ūkį. Jame augina morkas, kopūstus, svogūnus, burokėlius, pekininius kopūstus, salierus. Pasak V.Kvedaro, egzotiškų daržovių jie neplanuoja auginti, nes pirkėjai labiau mėgsta ir vertina tradicines. Ūkininkai renkasi tik tokias morkų veisles, kurios yra puikios prekinės išvaizdos, lengvai plaunamos ir gerai sandėliuojamos. Vartotojams teikiama rūšiuota, plauta kokybiška produkcija įvairiose pakuotėse. Ūkyje auginamos ne tik išbandytos, bet ir naujos kopūstų veislės. Daržovėms laikyti yra skirtos specialios saugyklos. V.Kvedaras pasakojo, kad šiais metais daržovių augimą skatina gausus lietus, todėl tikimasi gražaus derliaus.

Ne tik vidaus rinkai

Ir šviežios Kvedarų daržovės, ir rauginta jų produkcija keliauja į didžiuosius prekybos tinklus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Rusijoje. Kvedarų ūkio atstovai kasmet dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse parodose Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje.

Kartu su daržovių augintojų asociacijos nariais jie lankosi Olandijoje vienos iš daržovių sėklų gamybos lyderių pasaulyje „Bejo Zaden“ ir „Syngenta“ rengiamuose seminaruose – pasaulinėse lauko dienose. Pasaulinio lygio specialistų suteikta naujausia informacija padeda dalyviams atsirinkti daržovių veisles, tinkamiausias auginti mūsų klimato sąlygomis.

Reikia pokyčių

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Kvedaras ragina daržovių augintojus papildyti jos narių gretas. „Asociacija vienija 70 įvairaus amžiaus narių. Būdami kartu, įgyjame daugiau patirties, naujų žinių, žinome, kokia yra rinkos situacija“, – pabrėžė jis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas pasakojo apie birželio mėnesio išvyką Belgijoje. Asociacijos nariai aplankė daržovių augintojų ūkius, užsuko į daržovių aukcioną, šaldytų daržovių fabriką ir augalų tyrimo stotis.

Pasak V.Kvedaro, Belgijoje visa ūkininkavimo sistema nepriekaištingai dirba. Ūkininkus konsultuoja konsultantai, kurie praneša apie artėjančias ligas, pataria, kaip jų išvengti. Belgų ūkininkai daržoves parduoda aukcionuose arba jas veža perdirbti į šaldytų daržovių įmonę. „Tokios gerai sustyguotos tvarkos pasigendame pas mus. Todėl artimiausiu laiku žadame kviesti Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Babtų daržininkystės instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto atstovus,

„Todėl artimiausiu laiku žadame kviesti Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto atstovus, ir jiems pristatysime Belgijos ūkininkavimo modelį. Sieksime panašų modelį įgyvendinti ir Lietuvoje“, – pabrėžė V. Kvedaras.