Dviems Rusijos bankams parūpo „Finasta“

Dienraštis pažymi, kad anksčiau domėjęsi Latvijos bankais „Citadelė“ ir „GE Money“, Rusijos investuotojai savo žvilgsnius į „Finastą“ nukreipė dėl to, kad puoselėja viltis įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje. Tai, jog „Investtorgbank“ ir „М2М Praivet bank“ susidomėjo Lietuvos investiciniu banku „Finasta“, dienraščiui esą patvirtino trys skirtingi šaltiniai Baltijos šalių bankų rinkoje.

Abu Rusijos bankai patvirtino savo ketinimus, rašo „Komersant“.

„Mus domina Baltijos šalių rinka ir konkrečiai bankas „Finasta“ – tai galimybė plėsti mūsų verslą“, – sakė „Investtorgbank“ banko valdybos pirmininkas Vitalijus Glevičius.

„Mes analizuojame galimybes įsigyti licencijas plėtoti bankininkystės verslą Europoje, taigi ir Baltijos šalyse. Bankas „Finasta“ – vienas iš svarstomų variantų“, - pareiškė „М2М Praivet bank“ valdybos pirmininkas Robertas Idelsonas.

„Komersant“ rašo, kad šios šalies bankininkai pastaruoju metu vis dažniau domisi Baltijos šalių rinka. Rusijos dienraščio žiniomis, jau anksčiau finansinė korporacija „Otkritije“ domėjosi Latvijos bankais „GE Money“ ir „Citadelė“. Pastaruoju banku domėjosi ir „М2М Praivet bank“.

„Rusijos bankų siekius plėsti veiklą Baltijos šalių rinkoje lemia konkurencinė kova, siekiant aptarnauti stambius klientus, dirbančius eksporto ir importo rinkoje, – dienraščiui aiškina „Tax Consulting U. K“ (tarptautinė investicinės veiklos konsultavimo kompanija – red. past.) Maskvos biuro direktorius Eduardas Savuliak. – Klientai, dirbantys užsienio prekybos sektoriuje patys geidžiamiausi bankų klientai. Tačiau norint suteikti jiems banko garantijas, reikia turėti licencijas darbui Europoje, o vidutiniam Rusijos bankui lengviausia įsigyti Baltijos šalių banką“.

Tačiau E. Savuliak pabrėžė, kad po to, kai Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą, bankų sektoriaus reguliavimas šiose šalyse tapo gerokai griežtesnis. „V. Antonovo bankinės imperijos likimas tai akivaizdžiai liudija“, - teigia jis.

Kita vertus, pabrėžia „Tax Consulting U. K“ atstovas, pirkti Europoje galiojančią licenciją abejotinoms operacijoms netikslinga ir labai brangu. „Labiau apsimoka ne pirkti už 10 mln. dolerių banką Baltijos šalyse, o Rusijos rinkos dalyvį už 1,5 mln. dolerių“.

Dienraštis „Komersant“ rašo, kad net ir didelės investicijos negarantuoja Rusijos bankams lengvo kelio į Baltijos šalių bankų sektorių. Finansinė korporacija „Otkritije“ iki šiol negavo Latvijos valdžios institucijų leidimo įsigyti „GE Money“ banką, nors su pardavėju buvo susitarta dar praėjusių metų vasarą.

„V. Antonovo banko krachas veikiausiai paskatino Lietuvos valdžios institucijas dar atsargiau vertinti Rusijos investuotojus, todėl banko, kurį kontroliavo skandalingai bankrutavęs Rusijos verslininkas, pardavimas tos pačios šalies atstovams mažai tikėtinas“, – dienraščiui „Komersant“ teigia vienos stambiausių JAV konsultavimo ir viešosios buhalterijos kompanijų „Crowe Horwath“ atstovas Maksimas Tiščenko.

Rusijos dienraštis taip aiškina, kad galimybė įsigyti banką „Finasta“ atsirado po to, kai praėjusių metų lapkritį Lietuvos valdžia iš pradžių nacionalizavo banką „Snoras“, o vėliau priėmė sprendimą dėl jo bankroto, ir primena, kad buvusieji „Snoro“ savininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas kaltinami „išplovę“ iš banko pinigus bei slėpę, kad „Snoras“ patiria finansinių problemų.

balsas.lt