Daržovių augintojus blaško kainų sūpuoklės

Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus daržovių kainoms, niaukstosi jų augintojų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus metus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes. Daržininkai neabejoja, kad Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare ir sumažėjus muitų tarifams grumtynės dėl didžiulės šios šalies rinkos taps dar aršesnės.

Perteklius stingdo prekybą

„Prekyba vangi, kainos žemos, nuotaikos prastos“, – taip ūkininkai apibūdina praėjusių metų pabaigos ir šiųmetę daržovių rinką.

Metų pradžioje prekyba visada nuslopsta. Tačiau augintojai nesitiki, kad vėliau daržovių rinka atsigaus. Pernai juos gelbėjo anksčiau nei įprastai atsivėrusi Rusijos rinka, kur iškeliavo nemažai lietuviškų daržovių.

Pernai daržovių kainos buvo „auksinės“, o šiemet ūkininkams tenka taikstytis su jų nuosmukiu. Produkcijos pertekliaus neišvengė visos Europos Sąjungos šalys. Geras daržovių derlius buvo ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei kt.

„Tai – vieni iš prastesnių metų. Kainos daugiau nei perpus kritusios, o kai kurių daržovių – net 3 kartus mažesnės. Štai pernai kopūstus pardavinėjome po 1 Lt/kg, o šiemet gauname tik 30 ct/kg. Šalyje daržovių tiek, kad būtų patenkinti ne vienų metų poreikiai“, – teigė Anykščių rajono ūkininkas Tomas Baravykas.

Augintojas nuogąstauja, kad šiemet vargu ar parduos visas daržoves. Dabar per mėnesį iš sandėlių išveža tris kartus mažiau produkcijos nei paprastai.

„Dar neišparduotos tos daržovės, kurios skirtos laikyti iki naujų metų. Jų kokybė prastėja, jos tiks tik perdirbti. Greičiausiai teks grąžinti šias daržoves į laukus“, – susirūpinęs pasakojo anykštėnas.
Kai kurie augintojai sako, kad džiaugtųsi, jei pakaktų lėšų darbuotojams išlaikyti ir sėklai, kurui bei trąšoms įsigyti. Neramiai miega tie, kurie daug investavo ir paėmė paskolas.
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Zofijos Cironkienės, smarkiai atpigo visos pernykščio derliaus daržovės. Palyginti su 2010 m., labiausiai atpigo kopūstai – net iki 80 proc., bulvės ir svogūnai – apie 60 proc., neplautos morkos – apie 50 proc., plautos – apie 35 proc., burokėliai – apie 30 proc.

Vietos rinka per ankšta

Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl eksporto į Rusiją. „Šiuo metu rusus šiek tiek domina vienintelė kultūra – kokybiškos morkos. Pernai visos daržovės buvo vežamos į šią šalį, po sausros ypač trūko bulvių. Dabar kol kas šiai rinkai nereikia nei mūsų bulvių, nei svogūnų, nei kopūstų, nei burokėlių. Gal pavasarį kas pasikeis“, – samprotavo LDAA valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras.

Kėdainių rajono ūkininkas pabrėžė, kad dėl Rusijos rinkos konkurencija labai arši, į ją veržiasi olandai, belgai, lenkai, izraelitai ir kt. Anot augintojo, Rusijai tapus PPO nare konkurencija bus dar didesnė.

„Daržovių pasiūla dar išaugs, visi grumsis dėl didelių Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų didelių miestų rinkų. Mūsų privalumas – mažesni at­stumai ir gera daržovių kokybė. Trūkumas – kooperacijos stygius. Rusijos didmenininkams reikia didelių kiekių, kuriuos galima sutelkti tik vienijantis“, – aiškino V.Kvedaras.

Lietuvos daržovių augintojai pernai dalyvavo dviejose Maskvoje vykusiose tarptautinėse parodose – maisto ir gėrimų parodoje „World Food Moscow“ bei žemės ūkio ir perdirbamosios pramonės parodoje „Zolotaja osen“.

„Ir vienoje, ir kitoje užmezgėme naudingų ryšių, kuriuos reikia plėtoti. Mes privalome priminti, kad ir Lietuva gali tiekti kokybiškas daržoves. Be to, esame netoli, tad galime greitai įvykdyti užsakymą. Patraukliausia būtų sava rinka, bet čia ankšta, todėl mūsų išsigelbėjimas – eksportas“, – tvirtino LDAA valdybos pirmininkas.

Žmonės grįžo į daržus

Daržovių perteklius susidarė ne tik dėl palankių orų. Praeitą pavasarį sėklų pardavėjai kalbėjo apie sėklų pirkimo ažiotažą. Pakilus daržovių kainoms, nemažai gyventojų nusprendė atgaivinti daržininkystės įgūdžius ir prisiaugino daržovių savo reikmėms. Atsirado ir naujų daržovių augintojų.
Anot Z.Cironkienės, nors LDAA narių daržovių plotai beveik nepasikeitė, Lietuvoje deklaruoti daržovių plotai išaugo 15 proc. Daržininkystę plėtojančiose ES šalyse jie padidėjo apie 5 proc.
„Profesionalūs augintojai, atsižvelgdami į mitybos įpročius ir kitas aplinkybes, vienų daržovių plotus didina, kitų – mažina. Kopūstų sumažėjo, morkų auginama tiek pat, o svogūnų plotai trečius metus iš eilės augo. Štai šiemet didelis jų perteklius. ES augintojai, auginę kopūstus tik Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos rinkai, dėl gero derliaus, užderėjusio šiose šalyse, dalį produkcijos tiekia mūsų rinkai. Todėl padidėjo kopūstų perteklius“, – teigė LDAA vadovė.

Šilta žiema – didelės išlaidos

Mūsų daržovių augintojams nepalanki ir šilta žiema. Kai orai šilti, kai kurių ES šalių ūkininkai kai kurių daržovių (pvz., kopūstų) derlių gali imti tiesiai iš laukų kone visą žiemą. Taigi mūsiškiams konkuruoti tokiomis sąlygomis nelengva.

Šilta žiema nepalanki ir daržovėms sandėliuoti. Dėl šiltų orų paprastuose sandėliuose sudėtingiau išlaikyti kokybišką produkciją, o daržovių laikymas moderniose saugyklose brangesnis.
„Modernių saugyklų, kur įrengtos šaldymo kameros, išlaidos didžiulės. 10 tonų daržovių reikia parduoti, kad kompensuočiau elektros išlaidas. Tuose sandėliuose, kur nėra šaldymo kamerų, naudodavome ventiliatorius, kurie atvėsindavo patalpas. Tačiau kai lauke šilčiau nei pastate, toks vėsinimo būdas neprasmingas“, – dėstė ūkininkas T.Baravykas.

Profesionalūs daržininkai – spąstuose

Daržovių augintojai jaučia emigracijos pasekmes. „Aktyvūs pirkėjai išvažiuoja, todėl paklausa mažėja“, – pastebėjo Z.Cironkienė.

Anot LDAA vadovės, profesionaliems daržininkams daug rūpesčių kelia ir vartotojų noras valgyti sveiką produkciją.

„Tai – geras dalykas. Tačiau pirkėjai nesuvokia, kad sveikos produkcijos ir savikaina atitinkama. Vartotojai nori kokybiškos produkcijos, tačiau mokėti brangiau nenori. Kaip tada išgyventi augintojams?“ – svarstė Z.Cironkienė.

Savo atsiima ir prekybos tinklai, iš daržovių augintojų vis dažniau reikalaujantys mažinti kainas.
„Daržovių augintojams nelengva. Ypač tiems, kurie nemažai investavo ir ėmė paskolas. Vakariečiams lengviau atlaikyti tokius kainų nuosmukius, nes jie jau turi modernias bazes. O dauguma mūsų daržininkų pradėjo nuo nulio, todėl jiems tenka nemažai investuoti į žemės ūkio techniką, šiuolaikiškų saugyklų įrengimą, daržovių transportavimo priemones“, – aiškino LDAA vadovė.

Pigiausios lenkiškos daržovės

Ingrida Lukošiutė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėja

2010 m. daržovių kainos buvo didžiausios per pastaruosius 4 metus. Pernai daržovių derlius buvo labai geras, todėl kainos krito. Labiausiai atpigo kopūstai, svogūnai: gruodį jie buvo superkami atitinkamai apie 60 proc. ir 50 proc. pigiau nei pernai. Mažmeninės daržovių kainos gruodį smuko nuo 25 proc. iki 75 proc. Daržovės pigo visose ES šalyse. „Eurostat“ agentūros duomenimis, labiausiai kainos krito Lenkijoje. Čia praėjusį lapkritį, palyginti su 2010-ųjų lapkričiu, visų daržovių kainos buvo vidutiniškai 19 proc. mažesnės. Lietuviškos daržovės, palyginti su lenkiškomis, buvo nuo 4 proc. iki 78 proc. didesnės. Liepos–lapkričio mėnesiais, kai pradėjo pigti daržovės, augintojų dalis mažmeninėje kainoje sumažėjo iki vidutiniškai 46 proc., o prekybininkų dalis buvo 37 proc.