Biodyzelino gamintojai atsidūrė aklavietėje

Ne visų įmonių viltys pasiteisino

Per pastaruosius šešerius metus prie pirmos biodyzelino įmonės „Rapsoila“ viena po kitos rajonuose kūrėsi aštuonios rapsų perdirbimo įmonės ir įmonėlės, kol galiausiai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilo didžiausia Baltijos regione moderni biodyzelino įmonė „Mestilla“. Dideli planai puoselėti ir su skambiai pavadinta bendrove „Baltijos biodyzelino centras“.

Dabar jau žinome, kad ne visų įmonių viltys pasiteisino. Vienos įmonės sugebėjo išvengti skolų ir laukia geresnių laikų, o kitos susidūrė su sunkumais. Štai UAB „Baltijos biodyzelino centras“ pateko į nepavydėtiną padėtį – užsitęsus teismams dėl pasiklydusių pervestų milijonų kreditorių kantrybė išseko ir šįmet jie pradėjo reikalauti, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla.

Bankrutavusį „Obelių rapsą“, kuris gamino maistinį aliejų, prieš penkerius metus įsigijo UAB „Šiaurės vilkas“ ir su rapsų augintojais įsteigė kooperatinę bendrovę „SV Obeliai“. Įmonė kantriai gamino biodyzeliną, tačiau žaliavoms nuolat brangstant savininkų kantrybė dirbti nuostolingai išseko. Dabar įmonė vėl gamina tik maistinį aliejų. Tiesa, vartotojai neretai suklysta manydami, kad ši įmonė gamina aliejų, pavadintą „Obelių aliejus“. Šį pavadinimą nusipirko ukrainiečiai, taigi šiuo ženklu pažymėtas aliejus yra importuojamas.

Nuostolių išvengti nelengva

Tvirčiau jaučiasi stiprų užnugarį turinti UAB „Rapsoila“. Statant įmonę planuota, kad ji per metus gamins 30 tūkst. t biodyzelino, tačiau šis tikslas kasmet atidedamas. Pasak įmonės direktoriaus Edvardo Čaplinsko, šį sezoną įmonė pagamins 12–15 tūkst. t biodyzelino. Beveik visą pagamintą biodyzeliną įmonė parduoda vidaus rinkoje.

„Jeigu žaliavos dar pabrangs, gaminti biodyzeliną bus problemiška. Jau dabar dirbame nuostolingai“, – sako E.Čaplinskas.

Kokia išeitis?

„Reikia valstybės paramos, kitaip biodyzelino įmonėms gresia bankrotas. Štai Estijoje biodyzelino įmonė jau bankrutavo, Ventspilyje įmonė irgi vegetuoja“, – pasakojo įmonės direktorius.

ŽŪK „Jaros rapsas“ direktoriaus Alvydo Gudelio skaičiavimais, nuostolių galima būtų išvengti, jeigu rapsai kainuotų iki 1400 Lt už t, o aliejų būtų galima parduoti po 950 eurų už t ir rapsų išspaudas – po 750 Lt už t.

„Kai prieš šešerius metus kūrėme verslą, valstybė žadėjo paramą. Panaudojome ES struktūrinių fondų lėšas ir skaičiavome, kad nupirkę rapsų toną ir pavertę ją aliejumi, už kiekvieną toną gausime 160 Lt valstybės paramos. Dabar gauname tik už trečdalį, be to, sunku ir skaičiuoti – rapsus perkame iki spalio mėnesio, o kiek gausime paramos geriausiu atveju sužinome tik gruodžio mėnesį“, – aiškino A.Gudelis.

Stambiausia biodyzelino įmonė gamins ir maistinį aliejų

Didžiausia ir moderniausia įmonė Baltijos šalyse „Mestilla“ šįmet apyvartinėms lėšoms, t. y. atsiskaityti už žaliavas, skolinosi 146,7 mln. Lt. Ši įmonė per metus pagamina apie 100 tūkst. t biodyzelino, iš kurio apie 80 proc. produkcijos yra eksportuojama į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis, apie 10 proc. – į Latviją, o likusi dalis tenka vidaus rinkai.

Iš viso apie 70 proc. Lietuvoje pagamintų biodegalų iškeliauja į užsienį, o šalyje pagrindiniai klientai yra „Orlen Lietuva“ ir terminalai, galintys patys maišyti biodegalus į dyzeliną. Praėjusiais finansiniai metais įmonė pagamino apie 73 tūkst. t biodyzelino, šį sezoną planuoja kaip ir anksčiau oagaminti apie 100 tūkst. t. „Mestilla“ kasmet perdirba apie 200 tūkst. t rapsų ne tik iš Lietuvos – įsiveža jų ir iš Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos.

Artimiausiu laiku įmonėje pradės veikti maistinio aliejaus gamybos cechas, o investuoti į biodyzelino gamybą kol kas neplanuojama.

Pasiūlymai liko neįgyvendinti

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai rugsėjo mėnesį biodyzelino gamintojams be pagrindo buvo suteikę vilčių, kad jau nuo 2012 m. pradžios degalų pardavimo vietose bus pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame būtų ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

„Siūlėme, kad rengiant 2012 metų valstybės biudžetą biodegalų gamintojams būtų numatytos lėšos ne tik už 2011-uosius, bet ir už 2012 metus, siekiant kompensuoti žaliavos įsigijimo išlaidas“, – pasakoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Bronius Pauža.

Bet pasiūlymai ir liko pasiūlymais.

„Vis dėlto biodyzelino gamybai prognozuoju šviesią ateitį. Buvau konferencijoje Vokietijoje, kurioje dalyvavo Vakarų Europos žemės ūkio ministrai. Štai Švedijos ministras labai rimtai pasakojo apie planus sukurti naują variklį „Volvo“ automobiliams, kurie galės naudoti daugiau nei 25 proc. biodyzelino. Susidariau nuomonę, kad šios šalys veikia kryptingiau nei mes“, – pasakojo B.Pauža.

Lieka pridurti, kad biodyzelinu varomus automobilius kuria ir VW, „Audi“, „Renault“ bei „Seat“ gamintojai.

Rinka nepaiso mūsų norų

Jonas Jagminas , Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Pokyčiams rinkoje negalime priešintis – rapsų kaina pakilo į aukštumas, nes kilo energetikos kainos, augo ir trąšų kainos. Dėl šios priežasties nepavyko įvykdyti ankstesnių įsipareigojimų 10 proc. degalų maišyti su biodegalais. Visur sunku, štai Vokietijoje ir Belgijoje nebuvo tokių didelių svyravimų, tačiau ir jose biodyzelino gamintojai išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Seimo Kaimo reikalų komitetas Vyriausybei pateikė pasiūlymus, tačiau nesistebiu, kad jiems nepritarta – pinigų nėra. Be to, pas mus neprigyja šie dalykai.  Norai buvo geri, ES pinigai panaudoti, tačiau rinka veikia nepaisydama norų. Kalbėkime realiai – labai abejoju, kad rapsų kaina ateityje kris.

Džiaugčiausi, jeigu išvengtume nuostolių

Giedrius Linkevičius , UAB „Pasvalio agrochemija“ direktorius

Biodyzelino verslą reguliuoja pasaulinės naftos, aliejaus ir rapsų rinkos. Taigi ar verksi, ar neverksi – niekas nepasikeis.

Blogai, kad negalime nupirkti žaliavos ateities sandoriais – per maži tokiems dalykams, todėl turime apsirūpinti rapsais tada, kai nuimamas derlius. Taigi investuojame metams ir niekas nežino – laimėsime ar pralaimėsime. Tačiau ar galiu pasirinkti? Nesitikėti geresnių laikų ir nedirbti? Jeigu nusprendžiau imtis verslo, tai ir turiu dirbti. Pavyzdžiui, pernai kainos augo ir mes sugebėjome šiek tiek užgydyti kai kurias krizės padarytas žaizdas. Bet didžiosios žaizdos dar liko. Šįmet džiaugčiausi, jeigu išvengtume nuostolių. Juk sukurtos darbo vietos, žmonės gauna atlyginimus.