Nauji biodegalai – viltis žemės ūkiui

Grūdų derlių šiais metais blogai paveikė sausra JAV bei Rusijoje ir kainos nuo birželio išaugo 50 procentų.

Anot ataskaitos apie maisto kainų šuolį, 40 proc. JAV grūdų atsargų dabar yra naudojamos kuro gaminimui.

JAV taisyklės reikalauja, kad iki 2022 m. į JAV degalų pasiūlą būtų patiekta 15 mlrd. galonų naminio kukurūzų etanolio.

Didžiausios pasaulio maisto gamintojos pirmininkas kritiškai vertina biodyzelio augimą.

Peteris Brabeckas-Letmathe iš „Nestle“ teigia, kad grūdai, auginami biodegalams, naudoja žemę ir vandenį, kurie kitu atveju būtų naudojami auginti grūdus, skirtus žmonėms ir gyvūnams vartoti.

Jo komentarai įžiebė diskusiją dėl antros kartos biodegalų.

Kitas rūpestis – žemės ūkis yra skatinamas naudoti didesnius kiekius pesticidų ir insectidų, kurie naikina arealą.

„Indonezijoje naikinami atogrąžų miškai, o Brazilijoje ir atogrąžų miškai, ir pievos“, - sako daktaras Dougas Parras iš „Greenpeace“.

Jis tvirtina, kad išmetamųjų dujų sumažėjimas, atsiradęs iš dalies dėl to, kaip yra panaudojama žemė, nėra toks efektyvus, kaip buvo prognozuota.

Atliekų perdirbimas

Tačiau Larsas Hansenas iš danų „Novozymes“, gaminančios fermentus enzimus, kurie skaido grūdus, naudojamus biodegalams, sako, kad šiuo metu yra daug nenaudojamos biomasės.

Kalbėdamas apie antros kartos biodegalus jis sako: „Kelias į priekį yra perdirbti grūdų liekanas į cukrų, kuris veliau gali būti panaudotas degalams.“

Liekanos – tai dalis grūdų, kurios yra nesuvalgomos: stiebai, lukštai ir medienos skiedros.

Jis sako, kad technologija yra paruošta ir turėtų būti pasitelkta, kaip išeitis iš daugelio problemų.

„Jei sunaudotume tik 20 proc. žemės ūkio ir miškų liekanų prienamų Europoje, kurios gali būti tvariai paimtos iš laukų, galima būtų patenkinti pusę Europos paklausos benzinui“, - teigia L. Hansenas.

„Technologija paruošta, dabar mums reikia, kad vyriausybės politika pajudėtų tinkama linkme.“

Reikia vyriausybių ir institucijų, tokių kaip Europos Sąjunga, teikti subsidijas naujoms pažangioms technologijoms, kovojančioms su anglies problemomis.

„Toks žingsnis padėtų Europos transporto sektoriui tapti tvariam“, - sako L. Hansenas. – Mes gyvename pasaulyje su 750 mln. automobilių, ir šis skaičius per 10 metų padvigubės, tad mums reikia alternatyvos iškastiniam kurui.“

D. Parras sutinka, kad antros kartos biodegaluose slypi galimybių, tačiau jis tvirtina, kad jos neišsprendžia žemės panaudojimo problemų.

„Mane neramina tai, ką mes įžvelgiame pirmos kartos biodegaluose, tai, kad jie yra gaunami iš besivystančių šalių.“

Jis netiki, kad institucijos yra pajėgios įveikti didelius komercinius interesus.

„Gan dažnai yra pigiau daryti netvarius dalykus nei tvarius, nors tai ir patenkintų politikos tikslus ilgajame laikotarpyje“, - aiškina D. Parras.

Jis sako, kad tvarumo problema turėjo būti išspręsta iki vyriausybei nustatant biodegalų kvotą iškastinio kuro rinkoje.

„Šiuo metu, uodega vizgina šunį“, - teigia jis.

Darbo galimybės

Progresas antros kartos biodegaluose jau vyksta.

„Tai nebe drambliuko svajonės, tai technologija, kuri tikrai yra“, - sako L. Hansenas.

„Šiaurės Italijoje atidarinėjama gamykla, skirta žemės ūkio atliekų perdirbimui. Yra gamyklos Kinijoje, o mes dirbame su partneriais iš JAV ir Brazilijos“, - sako jis.

Technologija ne tik skirta transporto sektoriui, bet ji taip pat gali pakeisti tokius produktus kaip plastikas, kurį aliejaus ir chemijos sektoriai gamina jau daugiau nei 150 metų.

Kitas pozityvus naujos technologijos aspektas – ji gali sukurti darbo vietų ir energetinę nepriklausomybę pasaulyje.

„Puikiai Afrikoje gaminami biodegalai yra puiki galimybė sukurti naujų darbo vietų žemės ūkio sektoriuje ir taip atnešti daugiau pajamų smulkiems Afrikos ūkininkams“, - sako L. Hansenas.

Jis pasakoja apie „Novozymes“ projektą Mozambike, kur ūkininkai gamina manijokų krakmolą, kuris gali būti vartojamas maistui, arba jo perteklius gali būti parduotas mažai gamyklai, kuri jį perdirba į degalus, naudojamus viryklėms ar transportui.

„Mes kuriame ekonominį aktyvumą Afrikos kaimo vietovėse, mes geriname energetinę šalių nepriklausomybę padedami importuoti mažiau degalų, – sako jis. – Tuo pačiu metu jų transporto sektorių ir virykles, kurie sukelia daug sveikatos problemų, darome ekologiškesniais.“

„Aš biodegaluose matau galimybę žemės ūkiui, o ne problemą.“

ekonomika.lt