Didysis mūšis: internetai prieš JAV

Žodis „internetai“ pavadinime atsidūrė ne per klaidą. Buvęs JAV prezidentas George'as Bushas 2004-aisiais pareiškė, kad internetuose girdėjo tam tikrų gandų. Greičiausiai daugiskaita buvo pavartota iš neišmanymo, tačiau panašu, kad praėjus aštuoneriems metams dalis JAV politikų vis dar nesupranta, kaip veikia „internetai“. Kalbame apie šios šalies Atstovų rūmuose svarstomą SOPA („Stop Online Piracy Act“ – „Stop internetiniam piratavimui“) pasiūlymų paketą. Apie jį rašėme praėjusių metų pabaigoje („Ekonomika.lt“ Nr. 59), tačiau per kiek ilgesnį nei mėnesio laiką daug kas pasikeitė.

Grėsmė visiems

Iš pradžių prisiminkime, kodėl JAV politikų noras suvaldyti piratavimą pasinaudojant SOPA išdėstytomis priemonėmis kelia grėsmę interneto egzistavimui. Įteisinus šį projektą JAV galiojančių autorių teisių savininkas, pastebėjęs, kad portale, esančiame už JAV ribų, jo teisės yra pažeidžiamos, kreipsis į teisininkus. Šie turi teisę liepti „Google“ per penkias dienas iš savo paieškos rezultatų ištrinti tariamai autorių teises pažeidžiantį portalą. „PayPal“ ar „Visa" sulaukę teismo nutarimo turėtų nutraukti portalo finansines operacijas, o skundo sulaukęs interneto paslaugų teikėjas privalėtų užtikrinti, kad portalas būtų nepasiekiamas. Jei šios bendrovės to nepadarytų per penkias dienas, dėl savo sprendimo tektų aiškintis teisme.

SOPA taikytųsi ne tik į nelegaliai filmus, muziką ar programinę įrangą platinančius portalus. Jeigu kas nors įdėtų autorių teises pažeidžiančią nuorodą į „Facebook“, „Twitter" ar ji atsirastų „Google“, šios bendrovės privalėtų ją pašalinti, antraip pačios stotų prieš teismą. Be to, kaip minėjome, kyla grėsmė SOPA tapti nešvariu įrankiu konkurencinėje kovoje.

Suvienijo internetą

Praėjusiais metais prasidėjus SOPA svarstymams internete pasigirsdavo raginimų ką nors daryti. Galiausiai viskas išaugo iki bendro judėjimo, kurį palaikė ne tik paprasti interneto vartotojai, bet ir didelės bendrovės, kaip „Google“, „Mozilla“ ar „Facebook“.

Bet kuri kita bendrovė, jei viešai pareikšdavo palaikanti SOPA, būdavo viešai nulinčiuojama virtualioje erdvėje. Įsimintiniausias atvejis – puslapių talpinimo, domenų registravimo paslaugas teikiančios bendrovės „Go Daddy“ boikotas. Prieš Kalėdas internete pasklidus informacijai, kad ši bendrovė yra tarp oficialių SOPA rėmėjų, jos klientai buvo raginami savo portalus ir domenus perkelti kitur. Jie taip ir padarė. Per keletą dienų iš „Go Daddy“ sistemų į kitas buvo perkelti per 30 tūkst. domenų. Bendrovės vadovybė neliko abejinga ir siekdama suvaldyti krizę viešai pareiškė, kad kova su piratavimu yra svarbi, tačiau tokiems įstatymams kaip SOPA ji pritars tik tada, kai tam pritars ir interneto bendruomenė.

Tuo pačiu metu JAV politikai buvo bombarduojami el. laiškais, kuriuose interneto vartotojai ragino nepalaikyti prieštaringo įstatymo. Galų gale sausio viduryje šauksmą skaitmeniniuose tyruose išgirdo JAV prezidento administracija. „Mes tikime, kad užsienyje esančiuose portaluose piratavimas yra rimta problema, ir reikia rimto teisinio atsakymo, tačiau mes nepalaikysime įstatymo, kuris sumažintų žodžio laisvę, padidintų kibernetinio saugumo riziką ir kenktų dinamiškam, inovatyviam pasauliniam internetui“, – teigiama jos pranešime spaudai. Tiesa, toliau buvo paminėta, kad šiemet turėtų būti išleistas protingesnis įstatymas prieš piratavimą už JAV ribų.

Didžiausias streikas

Iškart po JAV prezidento administracijos pranešimo JAV Atstovų rūmų, kuriuose šiuo metu svarstomas SOPA, daugumos lyderis Ericas Cantoras patikino, kad už šį pasiūlymą nebalsuos, nebent bus pasiektas sutarimas. Todėl įstatymų paketo projektas neribotam laikui buvo padėtas į lentyną. Visi mūšyje dalyvavę interneto vartotojai šoko pergalės šokius, plojo katučių, tačiau neilgam.

Praėjus dienai po pergalės, praėjusį trečiadienį vienas didžiausių SOPA šalininkų, Atstovų rūmų Teisės komiteto pirmininkas Lamaras Smithas pareiškė, kad vasarį įstatymas vėl bus svarstomas. Šįkart jis teigė, kad bus stengiamasi pašalinti prieštaringai vertinamus SOPA reikalavimus. (Papildymas: sausio 20 dieną SOPA svarstymas buvo atidėtas neribotam terminui).

Tuo pačiu metu internete vyko greičiausiai didžiausias streikas nuo jo sukūrimo. Tūkstančiai portalų 24 valandoms tapo nepasiekiami ir vietoj įprastų titulinių puslapių lankytojai juose rasdavo informaciją apie pavojų interneto egzistavimui ir instrukcijas, kaip susisiekti su politikais, kad šie suprastų grėsmės mastą. Bene įžymiausias portalas tarp protestavusiųjų – „Wikipedia“. Lankytojai negalėjo pasiekti jos angliškos versijos. Bendrovė „ComScore“ skaičiuoja, kad „Wikimedia foundation“ portalus, tarp kurių yra ir „Wikipedia“, per dieną aplanko 10,2 mln. lankytojų vien iš JAV. Vienaip ar kitaip prie protesto prisidėjo „Google“, „Mozilla", „Reddit“ ir kiti stambaus kalibro portalai. Streiko atgarsiai buvo matomi ir Lietuvoje – didieji portalai neprotestavo, tačiau keletas tinklaraščių taip pat juodai nuspalvino titulinius puslapius.

Vieno didžiausių SOPA rėmėjų, autorių teisių gynėjo MPAA valdybos pirmininkas ir vadovas Chrisas Doddas komentuodamas sukilimą teigė, kad streikuojantieji elgiasi neatsakingai: „Tai neatsakingas atsakas ir blogas paslaugų teikimas žmonėms. Jie greičiau baudžia vartotojus arba paverčia juos korporatyviniais pėstininkais, nei pateikia siūlymų, kaip spręsti šią problemą.“ Tačiau panašu, kad tokios drastiškos priemonės davė teigiamų rezultatų – baigiantis protesto dienai viešai savo nuomonę pakeitė keletas Senato ir Atstovų rūmų narių.

Lieka kitas

Kol didžiausias dėmesys telkiamas SOPA, Senate kelią skinasi PIPA („Protect IP Act“ – „Apsaugok intelektinę nuosavybę“) (Papildymas: sausio 20 dieną PIPA svarstymas buvo atidėtas neribotam terminui), kuris yra šiek tiek švelnesnė pirmojo pasiūlymo versija, tačiau kelianti tokią pačią grėsmę. Pradėjo sklandyti konspiracijos teorijos, kad visi šie įvykiai suplanuoti: bus atmestas itin griežtas SOPA, o mažiau griežtas PIPA, palyginti su pirmuoju, pasirodys priimtinas ir sulauks anksčiau prieštaravusių politikų pritarimo.

Kur kas mieliau didžiosios interneto bendruomenės vertina OPEN („Online Protection and Enforcement of Digital Trade“) iniciatyvą. Šioji nuo SOPA ir PIPA skiriasi tuo, kad užsienyje esančių portalų, kurie pažeidžia intelektinės nuosavybės teisę, kontrolė atitektų JAV tarptautinės prekybos komisijai, o ne Teisingumo deparamentui – tai leistų išvengti teismų. „Google“ savo tinklaraštyje pareiškė, kad palaiko tokias alternatyvias iniciatyvas kaip OPEN, o vieno didžiausių SOPA oponentų „Reddit“ vadovas Erikas Martinas teigė, kad OPEN – gera pradžia. Taigi internetas taip pat smerkia nelegalaus turinio platinimą ir autorių teisių pažeidimus, tačiau nori, kad to būtų siekiama ne tokiomis radikaliomis priemonėmis kaip SOPA ar PIPA.

Martynas Pasiliauskas

ekonomika.lt