Užprogramuoti bedarbiai

Tendencijos nedžiugina. Daugelį metų iš eilės populiariausias studijas besirenkantys abiturientai jas baigę ir atsiėmę diplomus keliauja į darbo biržą. Kas dėl to kaltas, neaišku. Aukštųjų mokyklų absolventai tikina, kad darbdaviai nenori jiems mokėti tinkamo atlyginimo ir reikalauja patirties, o darbdaviai teigia, kad rinkoje nėra jiems reikalingų jaunų specialistų, tad tenka rinktis žmones iš gatvės ir juos mokyti dirbti.Kas trečias – su diplomu

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per praėjusius metus kaip oficialūs bedarbiai įsiregistravo 19,9 tūkst. absolventų, 2010 metais jų buvo kiek daugiau – 21,5 tūkst. Skaičiuojant paprasčiau, kas trečias (31,1 proc.) jaunas bedarbis turi aukštojo mokslo diplomą. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2011 metais aukštąsias mokyklas baigė apie 43 tūkst. absolventų. Nors skaičiai liudija, kad padėtis keičiasi, tačiau vargu ar greitai pavyks susigrąžinti ikikrizinius rodiklius: 2007 m. darbo biržoje buvo registruota vos 5,9 tūkst. absolventų, o 2008 m. – 7,6 tūkst.

Išanalizavus duomenis pastebima aiški tendencija – penkerius metus dažniausiai po studijų baigimo darbo biržos klientų gretas papildo tų pačių specialybių absolventai: verslo vadybininkai, teisininkai, ekonomistai ir buhalterinės apskaitos specialistai. Paradoksas tas, kad visus penkerius metus šios specialybės išlieka tarp abiturientų populiariausios. Darbo biržos specialistai išvardijo ir studijų sritis, kurių absolventai darbo biržų duris praveria dažniausiai, – tai socialinių mokslų studijas baigusieji.

Šių metų vasario pradžioje darbo biržoje buvo registruota 7,5 tūkst. absolventų, iš kurių 59 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Įvertinus jų išsilavinimą didžioji dalis bedarbių buvo įgiję verslo vadybininko, teisininko ir buhalterio specialybes. Pateiktoje lentelėje atsispindi, kurių specialybių absolventų buvo daugiausia registruota vasarį darbo biržoje.

Kolegijos – nesugebantiems

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentas Arminas Varanauskas tikino, kad profesinio orientavimo sistemai mokyklose būtini pokyčiai, nes šiandien padėtis apgailėtina. „Lietuvoje daugiausia studentų, besimokančių universitetuose, o studijuojančiųjų kolegijose – mažuma. Tokia mūsų proporcija, palyginti su kitomis šalimis, yra nenatūrali“, – sakė jis.

Pasak VU SA prezidento, Lietuvos abiturientams įkalta, kad studijos kolegijose skirtos nieko nesugebantiems žmonėms. „Kol tėvai ir mokytojai nenustos to kartoti, tol mūsų dvyliktokai stos į universitetus, nors kolegijose daugeliui būtų daug geriau“, – pabrėžė A. Varanauskas. Rinkdamiesi studijas pagal tėvų, artimųjų ir mokytojų rekomendacijas neretai abiturientai pasirenka tą, kas rinkoje populiariu kelerius metus, ir pakliūva į užburtą ratą: pasirinkę esą populiarią specialybę patenka į specialistais persotintą rinką ir turi rinktis arba darbą ne pagal specialybę, arba „narystę“ darbo biržoje.

Vadybininkai madingi

„Galima sakyti, abiturientai nori būti vadybininkais ir teisininkais pirmiausia dėl mados“, – teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkinas. Anot jo, vos atgavus nepriklausomybę Lietuvos pramonė buvo silpna, o Vakarų šalių įtaka Lietuvai gerokai išaugo, iš ten ir atkeliavo mada mąstyti, kad prestižinis darbas yra tas, į kurį reikia eiti apsivilkus prabangius kostiumus, važiuoti puikiais automobiliais. „Galbūt dėl to atsirado mada būti vadybininkais, teisininkais ir panašiai“, – sakė jis.

Pastaraisiais metais Lietuvos pramonė sparčiais tempais atsigauna ir, anot I. Malkino, vis daugiau žmonių renkasi darbą pramonėje. „Neišpūsčiau šios problemos“, – tvirtino LVDK atstovas.

Anot jo, dar besimokant vaikams reikėtų įteigti pozityvias nuostatas darbo atžvilgiu, kad jie profesiją rinktųsi atsižvelgdami į savo poreikius, ne į madą. „Profesijos pasirinkimas turėtų būti tarsi investicinis projektas – žmogus, norėdamas ateityje gauti gerą darbo užmokestį, turi investuoti į save: mokytis, siekti praktinių žinių, nereikalauti iš karto didelio atlyginimo“, – aiškino I. Malkinas.

Numatyti neįmanoma

Paklaustas, ar būtų įmanoma sukurti sistemą, kurioje darbdaviai galėtų nurodyti, kokių darbuotojų jiems reikės ateityje, I. Malkinas tvirtino, kad tai padaryti būtų sunku. „Daugelis žmonių nežino, ką rengiasi veikti ateityje, verslininkai – taip pat, – tikino LVDK atstovas. – Žinoma, kuo didesnis verslas, tuo lengviau planuoti, tačiau smulkieji planuoja geriausiu atveju metus į priekį.“

Anot jo, kuriant ilgalaikius planus kyla grėsmė, kad planai neatitiks realybės, nes bus pasikeitusi padėtis. Tačiau, pasak I. Malkino, valstybė, kurdama strateginius planus, kaip turėtų būti plėtojamas verslas, planuoja ir tai, kiek kokių specialistų reikės.

„Šiandien, kiek teko kalbėtis su verslininkais, trūksta inžinerinių specialybių darbuotojų ir žmonių, kurie būtų baigę profesines mokyklas bei įgiję konkrečias profesijas“, – sakė LVDK specialistas.

Ieško maisto technologų

UAB „Mantinga“ vadovas Klemencas Agentas pasakojo, kad jo vadovaujama įmonė ieškodama sau darbuotojų aktyviai dalyvauja aukštųjų mokyklų gyvenime. „Dalyvaujame studentų dienose, pristatome savo įmonę, siūlome pas mus atlikti praktiką studijų metu“, – aiškino jis. K. Agentas atkreipė dėmesį, kad studijuojant įgytos žinios dažnai būna tik teorinės, ne praktinės, tačiau to, ko reikia, studentai esą išmoksta atėję dirbti.

„Specialistų Lietuvoje užtenka, jie tikrai neblogai parengiami, tik, žinoma, tenka juos išmokyti visko praktiškai“, – kalbėjo „Mantingos“ generalinis direktorius. Jis pasakojo, kad įmonei nuolat reikalingi maisto technologai ir inžinieriai. Šių specialistų, pasak K. Agento, Lietuvoje parengiama itin mažai.

Reikia inžinierių

„Rūtos“ saldainių fabriko generalinis direktorius Algirdas Gluodas aiškino, kad kiek jam tenka kalbėtis su verslininkais, visi be išimties tvirtina, jog labiausiai Lietuvoje trūksta inžinierių. „Dabar visi nori būti vadybininkais, nors net neaišku, ką jie moka daryti. Versle labiausiai reikia konkretumo, kurio turi konkrečias technines specialybes baigę žmonės“, – tvirtino verslininkas.

Jis neslėpė, kad „Rūtos“ fabrike neretai tenka įdarbinti žmones, kurie nėra studijavę maisto gamybos technologijų ar yra kitų sričių specialistai. „Ateina visokių žmonių, tenka mokyti dirbti“, – apibendrino A. Gluodas ir pridūrė, kad „Rūtos“ fabrike visuomet reikalingi inžinieriai.

Kviečia dirbti savus

Anot „Akmenės cemento“ vadovo Artūro Zarembos, specialistų darbui savoje įmonėje jie nesunkiai rastų visoje Lietuvoje. „Mes susiduriame su kita problema: esame toli nuo rajonų, savotiškame pakraštyje, todėl jaunas žmogus neretai nenori važiuoti čia dirbti“, – aiškino verslininkas.

„Akmenės cemento“ darbuotojai – dažni svečiai Akmenės rajono mokyklose. „Lankomės, pasakojame mokiniams, kaip jie turi mokytis, ką studijuoti, kad galėtų grįžę būti tikri, jog pas mus ras darbo. Ir tikrai jei grįžta jaunas specialistas, o ypač su aukštojo mokslo diplomu, visada priimame dirbti“, – teigė A. Zaremba.

„Akmenės cementas“ nuolat ieško įvairių specialistų: pradedant ekonomistais, baigiant technologais, mechanikais, statybininkais, energetikais.

Mokiniams neleidžia rinktis

Pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų tiekėjos bendrovės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis pakartojo tai, ką kalba dauguma šalies verslininkų, – inžinerinių specialybių atstovų Lietuvoje verslui trūksta labiausiai. „Tai opi problema. Jeigu Lietuva kada nors norės tapti aukštųjų technologijų šalimi, tai padaryti jai bus sunku“, – tvirtino verslininkas.

Pasak V. Jokužio, pasakyti, kodėl Lietuvoje tiek mažai „tiksliukų“, nesunku. „Mokykloje mokiniams paprasčiausiai neleidžiama rinktis, – aiškino „Elintos“ vadovas. – Mokydamasis žmogus apskritai nežino, ką nori veikti toliau, ir kai jam liepia rinktis, kur reikės studijuoti, jis renkasi pagal tai, kokį mokytoją mėgo labiausiai, koks dalykas buvo lengvas. O visi tikslieji mokslai tradiciškai yra gerokai sunkesni ir ne tokie mėgstami, taigi net tie, kurie iš prigimties būtų puikūs tiksliųjų mokslų specialistai, pasirenka tą dieną populiarias specialybes.“

Jo vadovaujama įmonė nors tądien, kai skaitysite šią publikaciją, į darbą galėtų priimti ne vieną inžinerinės specialybės atstovą. „Žmogus galėtų būti baigęs ir vadybą, tačiau ne kaip pagrindinį dalyką, o kaip papildomą – tiesiog dvasiai pakelti“, – sakė V. Jokužis.

„Mados“ nesikeičia

„Ekonomika.lt“ klausimą, ką rengiasi studijuoti abiturientai, išsiuntė daugybei šalies mokyklų. Beveik 300 abiturientų sutiko atskleisti, kokias studijas rinksis. Gauti rezultatai parodė tai, apie ką kasmet kalba Lietuvos darbo biržos atstovai. Didžioji dalis apklaustų jaunuolių ateitį sieja su socialinės srities studijomis (19 proc.), antroje vietoje – medicinos srities studijos (16 proc.), trečią vietą pasidalijo ekonominės srities ir technologiniai mokslai (10 proc.). Kelerius metus iš eilės populiariausiųjų trejetuke buvusios vadybos srities studijos šiuo metu liko penktoje vietoje (7 proc.), aukštesnę poziciją užėmė menų srities studijos (9 proc.).

FAKTAI:

Studijos.lt atliekamoje apklausoje 33 proc. atsakiusiųjų rinktųsi medicinos srities studijas, 22 proc. – vadybos studijas, 18 proc. – ekonomikos srities studijas, 15 proc. – teisės mokslus, 12 proc. – statybos srities studijas.

Tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, 64 proc. apklaustų 11–12 klasės mokinių nurodė, kad rengiasi studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, 16 proc. – užsienio, o 6 proc. tvirtino, kad studijų aukštojoje mokykloje neplanuoja.

18 proc. RAIT apklaustųjų teigė, kad Lietuvos aukštąsias mokyklas renkasi dėl įsidarbinimo perspektyvų, 46 proc. – dėl norimo studijuoti dalyko.

Dina Sergijenko

ekonomika.lt