Ugdymo mokyklose turinys vis dar kupinas stereotipų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apklausti pedagogai: mokytojai iš Vilnius, Kauno miestų ir Klaipėdos rajono mokyklų, dešimtų klasių mokiniai, taip pat išanalizuoti vadovėliai ir metodinė medžiaga naudojama pamokose.

Ugdymo turinio tarpdisciplininį tyrimą atliko sociologė dr. Jolanta Reingardė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros docentė, dr. Nida Vasiliauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros docentė ir Mykolo Riomerio universiteto psichologijos doktorantė Rasa Erentaitė.

„Tyrimo metu multikultūriškumo sąvoka buvo praplėsta – ji apėmė ne tik etniškumą ir religiją, bet ir lytį, seksualumą, socialinę klasę, amžių, neįgalumą“,- sako R. Erentaitė.

Neseniai atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvos mokyklose skiriamas nepakankamas dėmesys žmonių socialinės ir kultūrinės įvairovės ir pagarbos žmonių teisėms klausimams. Remdamosis tyrimo rezultatais mokslininkės teigia, kad ypač mažai dėmesio skiriama socialinės ir kultūrinės įvairovės klausimams mokyklose. Šiai nuomonei pritaria 40% apklausoje dalyvavusių moksleivių.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos užsakymu atliktas tyrimas nustatė, jog nepalankiausiai tyrime dalyvavę moksleiviai žiūri į homoseksualius asmenis, taip pat žmones su negalia. Šioms grupėms vienodai netolerantiški yra tiek Kauno, tiek Vilniaus moksleiviai. Kita vertus, pavyzdžiui, moksleivių tolerancija kitataučių, kitatikių bei kitų rasių atstovų atžvilgiu aukštesnė yra Vilniuje, mieste, kur etninė, kalbinė bei religinė įvairovė žymiai didesnė, nei Kaune. Palyginus dviejų miestų moksleivių bendrus tolerancijos vidurkius teigiama, kad bendrai socialinė tolerancija yra aukštesnė tarp tyrime dalyvavusių Vilniaus mokyklų moksleivių. Tokie tyrimo rezultatai siejami su didesniu kasdienių tarpkultūrinių kontaktų skaičiumi tirtose Vilniaus mokyklose – skirtumai tarp miestų pasireiškia būtent tose srityse, kurios susiję su lyginamų grupių sudėties (etniniais, kalbiniais, religiniais) skirtumais.

Lygių galimybių plėtros centro mokslininkė humanitarinių mokslų daktarė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič tyrimą “Ugdymo įstaigų mokymo priemonių tolerancijos ir multikultūrinio ugdymo analizė” apibūdina kaip pirmą bandymą Lietuvoje išanalizuoti tolerancijos, pagarbos įvairovei bei lygių galimybių ugdymo turinį ir kontekstą.

„Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas, detaliai analizuojantis vadovėlių turinį, mokytojų ir mokinių nuostatas įvairių socialinių-kultūrinių grupių atžvilgiu atskleidžia ir kritiškai įvertina egzistuojančias socialines normas, stereotipus, santykius tarp įvairių socialinių-kultūrinių grupių bei jų pozicijas visuomenėje“,- tyrimą apibendrina jo recenzentė dr. V. Pilinkaitė-Sotirovič.

Valstietis.lt