Smūgis žemiau juostos nesužlugdė „Birštono Jazz 2012“

Šiandien jau antra diena, kai į kurortinį Birštono miestelį traukia džiazo „piligrimai“. Džiazo mylėtojų Meka vadinamame mieste ant Nemuno kranto vyksta jau septynioliktas festivalis „Birštono Jazz“.

Unikalūs projektai

Kaip juokaudamas teigė festivalio rengėjas Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, išplaukusius ledus Nemune keičia džiazo potvynis.

„Festivalyje pasirodys daugiau kaip 200 muzikantų iš Vilniaus, Kauno, Anykščių, Panevėžio, Utenos ir kitų Lietuvos miestų bei svečiai iš užsienio. Be to, lygiaverčiu dalyviu laikome ir vieną šunį. Jis atkeliauja su Algirdu Klova“, – apie muzikantus, traukiančius į Birštoną nuo penktadienio, pasakojo Z.Vileikis.

„Kai kuriuos projektus galima išgirsti tik čia. Būtent šiam kas dvejus metus rengiamam festivaliui dauguma kolektyvų rengia ypatingas programas“, – pasakojo festivalio organizatorius ir pridūrė, kad visuomet skatina muzikantus atsinaujinti ir šiemet tie lūkesčiai pasiteisino su kaupu.

Z.Vileikio teigimu, festivalyje pasirodys ir keli nauji džiazo kolektyvai.

„Iš Klaipėdos į Birštoną atvyksta gitaristas Eugenijus Jonavičius su savo kvartetu. Pirmą kartą į festivalio sceną kops Dmitrijaus Golovanovo vadovaujamas vokalinis ansamblis „Singaz“, atvyko ir vienintelis Lietuvoje Rytų Aukštaitijos bigbendas, subūręs visus šiaurės Lietuvos muzikantus, ir daugybė kitų“, – su festivalio dalyviais trumpai supažindino jo rengėjas.

Birštono džiazo festivalyje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos muzikantams, todėl galima sakyti, kad būtent Birštonas atspindi Lietuvos džiazo veidą.

Ministerijos antausis

Z.Vileikis apgailestavo, kad iš Kultūros rėmimo fondo (KRF) festivalis šiais metais tegavo 10 tūkst. Lt paramos. „Tai buvo skaudus smūgis festivaliui. Visas jo biudžetas yra apie 210 tūkstančių litų, tad už tuos menkus 10 tūkstančių galėjome tik išsinuomoti reikalingą šviesos aparatūrą“, – kalbėjo organizatorius. Birštono kultūros centro direktorius pripažino, kad dėl sumažėjusio fi nansavimo teko atsisakyti ir kelių kolektyvų.

 „Nebekvietėme muzikantų iš Rusijos, kaimyninės Latvijos, nes paprasčiausiai neužteko pinigų. Daug muzikantų sutiko groti už mažesnį honorarą, o vienas kolektyvas iš užsienio atlygio net neima“, – atskleidė Z.Vileikis, Birštono džiazo festivalį lygindamas su miesto švente ir karšto oro balionų čempionatu.

Tokiu netikėtu KRF sprendimu pasipiktino ir ne vienas Lietuvos džiazo bendruomenės narys. Saksofonininkas Liudas Mockūnas teigė, kad džiazo projektams fondas šiems metams teskyrė 44 tūkst. Lt.

„Tai juokingos sumos. Iš viso muzikiniams projektams išdalyta 1,8 milijono litų. Tad džiazui atiteko tik 2,5 procento visos sumos“, – piktinosi muzikantas.

„Tarptautiniams Birštono ir Vilniaus džiazo festivaliams KRF skyrė atitinkamai po 10 ir 20 tūkstančių litų. Tokios sumos net nepakanka aparatūros nuomai, o kur dar kitos išlaidos?“ – kalbėjo L.Mockūnas.

Nenuleidžia rankų

Nors festivaliui nugarą atsuko valstybinės institucijos, Z.Vileikis ragino mėgautis atėjusiu pavasariu ir festivaliu.

„Kaip ir kasmet, įteiksime ir festivalio didįjį prizą – savotišką Lietuvos džiazo „Oskarą“, suteikiamą už svariausią indėlį į Lietuvos džiazą“, – kalbėjo organizatorius. Z.Vileikis džiaugėsi, kad tęsiasi bendradarbiavimas ir su dailininku Rimvydu Kepežinsku, kuris metų metus festivalio ženkle įvairiai pavaizduoja muzikinius instrumentus, o atvykusius pasiklausyti džiazo pasitinka ir fotografi jų džiazo tema paroda.

Z.Vileikis atskleidė, kad pagrindinius koncertus turėtų vesti festivalio draugas muzikologas Darius Užkuraitis.