Radvilų rūmų muziejuje - Sankt Peterburgo imperatoriškojo porceliano paroda

Radvilų rūmų muziejaus salėse Imperatoriškasis porceliano fabrikas pristato apie 200 eksponatų, sukurtų puoselėjant geriausias Peterburgo porceliano mokyklos tradicijas. Eksponuojamoje kolekcijoje – tiek švytintys carinės Rusijos meno pavyzdžiai – servizų ansambliai, vazos, figūrinės kompozicijos, puošusios karūnuotųjų asmenų rūmų sales, kabinetus, tiek agitacinio meno dirbinių, skelbusių šalies revoliucinius pokyčius, replikos.

 Parodą papildo kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinių. Eksponuojami 26 skirtingų epochų Rusijos dailininkų sukurti Sankt Peterburgo peizažai.

„Imperatoriškasis porceliano fabrikas Sankt Peterburge vadinamas rusų kultūros pažiba. Daugiau kaip pustrečio šimtmečio trunkanti jo veikla neatsiejama nuo Rusijos istorijos, o jo produkcija yra unikalus miesto porcelianinis metraštis. Rusų porceliano šedevrai, sukurti fabriko meistrų, dailininkų ir skulptorių, eksponuojami didžiuosiuose pasaulio muziejuose. Dėl teisės jų įsigyti kolekcininkai varžosi prestižiniuose „Sotheby“ ir „Christie“  aukcionuose,“ – pasakojo meno projektų direktorė Svetlana Šabanova.

Valdant Jekaterinai II, pasikeitė porcelianą gaminusios manufaktūros (Порцелиновaя мануфактурa ), įkurtos 1744 m., statusas. Nuo 1765 m. įmonė jau buvo vadinama Imperatoriškuoju porceliano fabriku, ir jis savo produkcija daugiau nei pusantro šimtmečio puošė Romanovų dvarų interjerus, keldamas visuotinį susižavėjimą sudėtingomis technologijomis, rafinuotu atlikimo meistriškumu. Po 1917 m. revoliucijos fabriko laboratorijoje buvo kuriamas kiek kitoks, orientuotas į nūdienos poreikius porcelianas, sovietų Rusijoje pripažintas kaip meninės kokybės etalonas.

Stojus naujiems laikams, įmonė pradėjo gaivinti išskirtinio porceliano, gaminto klasikiniams interjerams bei šventinio stalo puošybai, kūrimo tradicijas. Toks porcelianas vėl tapo materialinės gerovės ir stabilumo, prabangos ir prestižo simboliu. Aukščiausios kvalifikacijos meistrai ėmėsi didelio darbo – atkurti žymiausius XVIII–XX a. kūrinius. Šiandien juos jau galima pamatyti fabriko muziejuje, tapusiame Ermitažo padaliniu. Meniški porceliano dirbiniai su „Imperial Porcelain“ ženklu, sukurti žmonių, perėmusių šimtmečius ugdytą profesionalumą, primena Peterburgo jaunystės žavesį.

Šiandien Imperatoriškajame porceliano fabrike, kaip ir senais laikais, dirba ištikimi porcelianui gamybos meistrai, dailininkai ir skulptoriai. Jie kuria ne tik modelius, skirtus serijinei gamybai ar specialiems užsakymams, bet ir įspūdingus autorinius darbus.

Rusų porceliano parodą papildo 26 kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus grafikos rinkinių. Pasak grafikos rinkinio saugotojos Ilonos Mažeikienės, „Šlovingo Nevos miesto vaizdai tapo vienu populiariausių motyvų rusų grafikoje jau Petro I laikais, o XVIII a. viduryje, valdant imperatorei Jelizavetai, palaipsniui išsikristalizavo ir nacionalinė grafikos mokykla. Vienas ryškiausių jos atstovų buvo Ivanas Sokolovas, nuo 1745 m. vadovavęs grafikos padaliniui ir prižiūrėjęs vario raižinių serijos „Sankt Peterburgo planas ir garsiausi sostinės vaizdai“ (1753) kūrimą.

Naujas rusų graviūros etapas sietinas su Peterburgo dailės akademijos landšafto graviūros klase, kuriai vadovavo tapytojas Semionas Ščedrinas. Nuo 1777 m. čia buvo mokoma, pasitelkiant tapytus originalus, perteikti tapybiškus užmiesčio rezidencijų ansamblius. Raižybos pagrindus šioje klasėje įgijo ryškiausi XIX a. pradžios rusų grafikai – Andrejus Uchtomskis, Stepanas Galaktionovas ir kt.

XIX a. pradžioje atsiradusi ir sparčiai paplitusi litografija išstūmė mėgstamą vario raižinį ir ofortą. Vieno ryškiausių moderno atstovų Pavelo Šilingovskio išraižytas medžio raižinių ciklas „Peterburgas. Griuvėsiai ir atgimimas“ (1923) kuria įtaigų porevoliucinį miesto prie Nevos peizažą.“

Valstietis.lt