R. Grigas: švietimo reformoje įžvelgiu sąmokslo prieš tautą apraiškų

 
 Ignalinos rajono savivaldybės mero Bronio Ropės teigimu, mokyklų tinklo pertvarkos planas 2012-2015 m. skatina kelti klausimą "kuo nusikalto Lietuvos kaimas šiandien?", nes Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerijai inicijuojant, priėmė sprendimą "praktiškai panaikinti kaimo vidurines mokyklas".
 
 "Kaimo mokiniams nebelieka galimybės gauti vidurinio mokslo savo vietovėje, kaimo darbuotojams, mokytojams nebelieka darbo, valytojams, virėjams irgi nebelieka darbo (...) Didžiulis skirtumas, kodėl kaimo vidurinėje sumažintas krepšelis 25-30 proc., miesto vidurinėje - 4-5 proc.. Šitie dalykai sukelia tokią nesuprantamą situaciją", - teigė jis.
 
 Mero pasipiktinimą sukėlė tai, jog netikėtai kaimo mokyklų devintose-dvyliktose klasėse mokinio krepšelio formavimo principu įvedamas privalomas ne penkiolikos, o dvidešimties mokinių klasėje skaičius. Vadinasi, finansavimas joms mažinamas 20-30 proc..
 
 "Savivaldybės tiktai pateikia pagal mokyklas mokinių sąrašus Švietimo ir mokslo ministerijos centrui, o Švietimo ir mokslo ministerijos centras kiekvienai klasei surašo koeficientus, kiekvienai mokyklai paskaičiuoja sąlyginius mokinius ir tada, padauginę iš biudžete patvirtinto 3310 litų krepšelio dydžio, kiekviena mokykla gauna pinigų sumą. Praktiškai ministerija suformuoja ugdymo biudžetą kiekvienai mokyklai", - aiškino B. Ropė.
 
 Kita Ignalinos rajono savivaldybės merui įstrigusi naujovė - netikėtai, nepranešus priežasčių, iš savivaldybės atimtas 1 procentas finansavimo.
 
 "Nei iš šio, nei iš to atimamas iš savivaldybių vienas procentas (...) Vėlgi tas vienas procentas yra atimamas vidury baltos dienos, be niekur nieko, esą trūksta pinigų", - teigė jis.
 
 B. Ropė paminėjo ir dar vieną naujai įvedamą normatyvą - vienuoliktose klasėse turi būti ne mažiau kaip dvi klasės po dvidešimt mokinių.
 
 "Vadinasi, praktiškai didžioji dalis Lietuvos provincijos mokyklų normatyvo įvykdyti negalės, bet dar keista tai, kad privačioms mokykloms šis normatyvas netaikomas", - sakė meras.
 
 B. Ropei nesuprantama, kodėl būtent dabar prireikė didinti mokinių skaičių klasėse. Jo teigimu, jį, atvirkščiai, reiktų mažinti, nes vaikas turėtų būti kuo arčiau šeimos, o ne vykti į mokyklą didesniame mieste, be to, tiek investavus į mokyklų renovaciją, naujų, neįgyvendinamų normatyvų sukūrimas jas paliks tuščias. Tai sukeltų ir tolesnį neigiamą efektą - uždarius mokyklas, rajonai ir kaimai bus priversti uždaryti ir likusią paslaugų infrastruktūrą - bankus, vaistines, parduotuves.
 
 "Tada nenuostabu, kad žmonės važiuoja į didmiesčius, o dar aiškiau turbūt, baigę mokslus, spjauna ir važiuoja į užsienį, nes šitoje valstybėje mes nebegalime susikalbėti", - taip emigracijos priežastis aiškina B. Ropė.
 
 Siekdamas pataisyti susiklosčiusią situaciją, Ignalinos meras sieks įgyvendinti keturis tikslus - atšaukti šio Vyriausybės nutarimo galiojimą, grįžti prie pirminio normatyvo, t.y. dešimties-dvylikos mokinių skaičiaus klasėje, atšaukti vienuoliktų klasių dvigubą komplektavimą po dvidešimt mokinių bei grąžinti savivaldybėms atimtą 1 proc. skirto finansavimo.
 
 Varėnos "Ąžuolo" vidurinės mokyklos direktorė Milda Padegimaitė antrino merui, sakydama, jog dabar labai aiškiai jaučiamas "sodybų tuštėjimo metas". Kartu ji pripažino, kad, nors ir nėra kaimo mokyklos direktorė, tačiau lėšų ugdymo plėtrai vis tiek trūksta, o ypač kalbant apie mokytojų kvalifikacijos kėlimą. Prieš tai pati skatinusi juos tobulintis, dabar direktorė susiduria su atitinkančių kvalifikaciją atlyginimų išmokėjimo problema.
 
 "Pati mokinio krepšelio metodika, klasių komplektavimo tvarka, pati mokytojų atestacija (...) yra paprasčiausiai tie įrankiai, kurie arba uždaro mokyklas, arba verčia mus taupyti", - sakė ji.
 
 Diskusijoje dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės meras Elvinas Jankevičius taip pat pritarė B. Ropei, klausdamas, kodėl kaimo mokiniai turėtų gauti prastesnį išsilavinimą. Juk Lietuvos inteligentija yra kilusi būtent iš kaimo.
 
 "Liberalsąjūdiečio švietimo ir mokslo ministro vykdoma politika yra mūsų rajonui pražūtinga. Mokyklų mažės, išsilavinimas prastės, pavėžėjimo kaštai bus didesni", - priežastis, kodėl pritaria B. Ropės iniciatyvai, išsakė E. Jankevičius.
 
 Akademikas Romualdas Grigas šiame procese įžvelgia sąmokslo prieš valstybę ir tautos tęstinumą apraiškas, nes mokyklų, kaip švietimo židinių, naikinimas sąlygoja ir socialinių santykių tinklo nutrūkimą bei emigraciją.
 
 "Nes tai, kas daroma, man visiškai nesuprantama, nes tie valdininkai, kurie sprendžia tuos dalykus, nesupranta, kas yra socialinių santykių tinklai (...) ir ambulatorijos, ir kultūros namai, ir parduotuvės - viskas tas yra sistema. Ir kai paskutinis taškas - mokyklos - sunaikinama, natūralu, kad įvyksta absoliutus "sodybų tuštėjimo" metas. Žmonės išgyvena nykumą ir ta teritorija paskui bus kažkieno įsisavinta. Aš manau, kad kažkas suinteresuotas, kad "sodybų tuštėjimo procesas" vyktų va tokiais tempais, kaip dabar vyksta (...) jeigu mes dabar paliksime šitokią situaciją kaip šiandien, ji įgauna machaviko, arba tą įsivažiuojantį judesį, ir mes jokiu būdu nesustabdysim masinės emigracijos", - teigė jis.
 
 R. Grigo manymu, jau dabar formuojasi vienuoliktos, dvyliktos klasės moksleivių būrys, kurie ruošiasi masiškai emigruoti iš Lietuvos, todėl tikėtis, kad kaimuose, rajonuose apsigyvens jaunos šeimos, būtų pernelyg naivu. Tam įtakos turi ir nykstanti paslaugų infrastruktūra, paprastai besiformuojanti aplink mokyklas. Nyksta ir tautinio patriotiškumo jausmas, pasididžiavimas tėvyne.
 
 "Tada atsiranda tikrai tie judesiai, chaotiški judesiai, arba, teisingiau, ardos, valstybės ardos, tautos ardos, irimo judesiai, kurie tampa nebesukontroliuojami (...) Labai nemalonu kalbėti, kad šitas išplaukia iš švietimo sistemos, būtent kuri turi labai giliai apmąstyti procesus, žiūrėti į priekį, ne kaip mokytojams krūvius išlaikyti, bet reikia žiūrėti į pamatų pamatą - į ugdymą". - sakė akademikas.
 
 B. Ropė mano, jog problemos, iškylančios švietimo srityje, yra aštrios dėl to, kad jos sprendžiamos nežinant, kaip tai padaryti. Iš pradžių perspektyviai atrodžiusi mokinių krepšelio sistema dabar išsigimė kaimo mokyklų nenaudai.
 
 "Kada įvedinėjom krepšelį, tada jis turėjo tokios logikos, kad, sakykim, užtikrintų mokyklų savarankiškumą, mokyklų decentralizaciją - į tą pusę buvo einama. Bet dabar jisai išsigimė. Tuo metu tarp kaimo mokyklos ir miesto net iki 800 litų skyrėsi krepšelis tarp išlaidų kaime ir išlaidų mieste. Šiandien aš pažiūrėjau skaičiais, praėjusiais metais buvo 600 litų, šiais metais liko tik 400 litų tarp skiriamų valstybės pinigų krepšeliui miesto ir kaimo vaikui. Tai ką mes padarėm? Mes atėmėme iš kaimo mokytojų atlyginimus, atėmėme iš kaimo mokyklų ugdymo procesui pinigus, neliko visiškai arba beveik neliko popamokinės veiklos (...) Krepšelis yra išsigimęs, ir mes tą jau visi žinom, ir suprantam, ir daug mokyklų turėjo ir turi šiandien dėl to skriaudos, už tai, kad krepšelis skaičiuojamas vaikui", - kodėl reiktų pereiti prie mokinio krepšelio komplektui (klasei) aiškino Ignalinos meras.
 
 E. Jankevičius įžvelgė neatitikimą Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus vykdomoje politikoje, esą nuolat eskaluodami, jog reikia mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose, tokiomis švietimo reformomis jie ją kaip tik didina.
 
 "Tam (mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį. - ELTA) yra įkurtos ir regiono plėtros tarybos, kurios tą daro, bet ar tai yra vieninga, vientisa Vyriausybės politika, kai vieni šneka taip, o ministras Steponavičius ką daro? Kaip tik didina šią socialinę atskirtį", - pabrėžė jis.
 
 Akademikas R. Grigas diskusijos pabaigoje paskatino susirinkusius pilietiškai susiorganizavus įvairiomis formomis stabdyti šią kaimo mokyklų naikinimo programą, nes viskas, net ir įsibėgėjus procesui, yra įmanoma.
 
 "Čia mums pakiša kažkokie amerikonai ar kokie patarėjai, turintys kažkokių kitų savo sumanymų, bet mes turime turėti savo mąstymą, savo nuomonę, savo savastį - už tai ir bylinėkimės", - apibendrino R. Grigas.

ELTA ir valstietis.lt