Politikai siūlys mokslo ir studijų problemų sprendimų būdus

 
 Antradienį Seimui planuojama pateikti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kurį parengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Seimo apsisprendimui bus pateiktas ir Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narių Vytenio Povilo Andriukaičio ir Juozo Oleko įregistruotas Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektas.
 
 Pasak švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo svarbu atlikti būtinus darbus, kurių laukia akademinė bendruomenė ir be kurių gali būti sutrikdyta kasdienė universitetų ir kolegijų veikla.
 
 "Dabar būtų nekonstruktyvu imtis didelės apimties darbų - keisti visas įstatymo nuostatas, kurias KT pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Juo labiau - tokius svarbius dalykus kaip valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Tam būtinos konsultacijos su akademine bendruomene, teisės specialistų siūlymai ieškant geriausio sprendimo. Skubos tvarka siūlome pataisyti tas nuostatas, kurias suspendavus stabdoma aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų finansinė veikla. Po konsultacijų su akademinės bendruomenės atstovais teikiame ir naują studentų rotacijos terminą - kas vieni studijų metai", - sako ministras.
 
 Pasak G. Steponavičiaus, vieni metai rotacijai siūlomi todėl, kad dalis aukštųjų mokyklų studijas organizuoja tokiu būdu, kad semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu, nes atsiskaitoma už visus studijų metus, t.y. pagrindinės studijų patikros rezultatas fiksuojamas studijų metų pabaigoje. Mokslo ir studijų įstatymas studijų rezultatų vertinimo vienetą - kreditą sieja su studijų metais. Vieni studijų metai šiuo metu yra aiškiausias reguliarios studijų rezultatų peržiūros ir atitinkamai vykdomos studentų rotacijos terminas.
 
 Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektu, siūlant nustatyti laikiną teisinį reguliavimą dėl valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo, teikiami įstatymo 21 ir 22 straipsnio pakeitimai dėl aukštųjų mokyklų finansų valdymo. Funkcija spręsti su finansais susijusius klausimus suteikiama valstybinių aukštųjų mokyklų senatams (akademinėms taryboms): jie tvirtins universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką bei svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; tvirtins rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.
 
 Taip pat siūloma priimti patikslinamojo pobūdžio pakeitimus įstatymo 7, 10 ir 69 straipsniuose nustatant prievoles nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams atsiskaityti visuomenei už joms paskirtų valstybės biudžeto naudojimą, prilyginant Lietuvoje įsteigtų užsienio aukštųjų mokyklų filialų statusą nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
 
 Kitą projektą teikiantis socialdemokratas V. P. Andriukaitis mano, kad įstatymo leidėjai privalo nedelsiant taisyti antikonstitucinį įstatymą.
 
 Socialdemokratinio modelio Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma atstatyti aukštųjų mokyklų autonomiją, kad rektoriaus rinkimų teisės būtų atiduotos senatui, o priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT. "O svarbiausia, laikinajame įstatyme tiksliai aprašytos nuostatos dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams", - teigia parlamentaras.
 
 Projekte siūloma nemokamą mokslą laiduoti tik tiems gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį ir jei mokymasis bei rezultatai po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio (kas pusę metų) atliktos studijuojamųjų dalykų žinių patikros atitinka gero mokymosi kriterijus.
 
 "Taigi atsiranda Vyriausybės planavimas - ji privalo planuoti darbo vietų skaičių viešajame ir privačiajame sektoriuje, pagal tai jaunieji specialistai galės prognozuoti, ar turės darbą", - sako V. P. Andriukaitis.
 
 Laikinojo įstatymo projekte teigiama, jog gerai besimokančiais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų, kurių studijų dalykų įvertinimo vidurkis per semestrą yra ne mažesnis negu "aštuoni" pagal dešimties balų vertinimo skalę. Visiems piliečiams, priimtiems į aukštąsias mokyklas pagal valstybės užsakymą, iki pirmos žinių patikros laiduojamas nemokamas mokslas. Įvedama galimybė nemokamai mokytis socialiai remtiniems studentams.
 
 "Jeigu po žinių patikros studento mokymosi rezultatai neatitinka nustatytų gero mokymosi kriterijų, jis netenka teisės į nemokamą vietą, užleisdamas ją tam studentui, kuris studijuodamas tą pačią kryptį pasiekė gero mokymosi kriterijų lygį. Praradęs nemokamą vietą studentas, norėdamas tęsti studijas, privalo mokėti nustatyto dydžio įmoką. Įvedamas vienodos įmokos principas, nebereikės mokėti 10 ar daugiau tūkstančių litų. Mokantis studijų įmoką studentas galės imti paskolą iš valstybės studijų fondo, tad jis nebeįsipareigos komerciniams bankams mokėti dideles palūkanas. Be to, studijuojantysis gali gauti dalinį tos įmokos kompensavimą, jei toliau gerai mokosi", - sako V. P. Andriukaitis.
 
 Jo nuomone, valstybė pagal galimybes gali prisiimti ir didesnius įsipareigojimus, pavyzdžiui, gali finansuoti privačias mokyklas tik tada, jei valstybė pati neruošia tokių specialistų.
 
 Kaip ELTA jau skelbė, KT pernai gruodžio 22 d. pripažino, kad vienas iš esminių valstybinių aukštųjų mokyklų struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, prieštarauja Konstitucijai.
 
 Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų kadencijai.

ELTA ir valstietis.lt