Pasirengimas priimti kultūras paliktas savieigai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos užsakymu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog pedagogams priimtina sau artimų žmonių rate bendrauti su kitų religijų, tautybių, rasių ar neįgaliais draugais, kaimynais, kolegomis ar moksleiviais. Mažiausiai priimtini homoseksualūs žmonės. Taip pat daroma išvada, kad daugiausia informacijos apie skirtingas kultūrines ir socialines grupes mokytojai gauna iš žiniasklaidos bei internete.

„Kvalifikacijos kėlimo galimybės įvairovės ir lygių galimybių srityje mažiausiai populiarios, galbūt dėl to, kad mažiausiai prieinamos“,- rašoma tyrime.

Tokias išvadas atlikusios ugdymo turinio tarpdisciplininį tyrimą padarė sociologė dr. Jolanta Reingardė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos katedros docentė, dr. Nida Vasiliauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos katedros docentė ir Mykolo Riomerio universiteto psichologijos doktorantė Rasa Erentaitė.

Per apklausą pateikiant anketas buvo aiškinamasi mokytojų iš Vilniaus ir Kauno miestų bei Klaipėdos rajono mokyklų nuomonė, požiūris bei patirtis. Be to, dar buvo apklausti dešimtų klasių mokiniai, išanalizuoti vadovėliai ir metodinė medžiaga, kuri naudojama pamokose.

Tyrimo apie ugdymo turinį išvadose rašoma, kad pedagogai gerai vertina savo pasirengimą labai abstrakčiose pilietiškumo ugdymo, žmogaus teisių ar įsitikinimų laisvės srityse. Formaliojo bendrojo lavinimo turinyje šioms temoms skiriama dėmesio, rengiamos specialios metodinės priemonės.

Mokslininkės teigia, jog „akivaizdu, kad konkrečių socialinių kultūrinių grupių patirties pažinimo ir problemų analizei pedagogai nėra gerai pasirengę. Tik vidutiniškai 40 % mokytojų savo žinias apie etninę įvairovę, lyčių nelygybės problemas, neįgalių žmonių ir seksualinių mažumų diskriminaciją įvertino teigiamai.“

Taip pat paaiškėjo, jog tik trečdalis apklaustų mokytojų teigia, kad žmonių įvairovės ir skirtumų temoms buvo skiriamas didelis dėmesys jiems besimokant universitete.

„Nemaža dalis apklausoje dalyvavusių mokytojų universitetinį išsilavinimą įgijo dar sovietmečiu, tad suprantama, kad žmogaus teisių klausimai tuo metu negalėjo būti kritiškai aptarinėjami“,- ugdymo tyrimo rezultatus apibūdina trys tyrimo autorės.

Mokytojų apklausa vyko 2009 m. gruodžio - 2010 m. sausio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 94 pedagogai: 25 mokytojai iš trijų Vilnius miesto mokyklų, 51 pedagogas iš trijų Kauno miesto mokyklų ir 19 pedagogų iš dviejų Klaipėdos rajono mokyklų. Tyrimas buvo atliekamas anonimiškai, pedagogai apklausiami anketomis. Apklausti pedagogai dėsto lietuvių kalbą, matematiką, istoriją, geografiją, chemiją, biologiją, tikybą ir etiką - tuos dalykus, kurių ugdymo priemonės (vadovėliai) taip pat buvo analizuojamos šiame tyrime. Respondentai buvo atrinkti pagal patogumą ir prieinamumą.

Tyrimo duomenys rodo, jog apklausoje dominavo moterys (91 %) ir lietuvių tautybės pedagogai (87 %). Apklaustų pedagogų amžius vidurkis – 43 metai. Jauniausiam pedagogui buvo 23 m., vyriausiam – 65 metai. Vidutinis mokytojų pedagoginio darbo stažas – 19 metų. Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių pedagogų (77 %) dirba su 8-12 klasių moksleiviais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Tolerantiško jaunimo asociacijos tyrimas apie tolerancijos ir multikultūriškumą ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose buvo surengtas vykdant projektą „Pabėgėlių integravimas į visuomenę taikant aktyvius socializacijos metodus“.

„Pabėgėlių socialinė integracija į visuomenę yra vienas jautriausių Lietuvos prieglobsčio prašytojų problemos sudedamųjų elementų. Tęsdami integravimosi procesą savivaldybėse šie asmenys susiduria ne tik su užimtumo ir kalbos mokėjimo problemomis, bet ir su visuomenėje padidėjusia įtampa. Akivaizdi priešprieša kitatikiams, nepalanki visuomenės nuomonė kitataučių, kitų etninių grupių atžvilgiu skatino projekto vykdytojus ir tyrėjus pažvelgti į ugdymo procesą Lietuvos mokykloje, kadangi joje formuojamos vertybinės nuostatos“, - apie projekto ir tyrimo sąsajas sakė projekto vadovas Vytautas Valentinavičius.

Valstietis.lt