Mokslo ir studijų reforma: naujovės ir perspektyvos
2009-03-04
Šiandien mokiniai – rytoj studentai. M.Romerio universitete žadantys studijuoti jaunuoliai tikisi, jog studijų reforma nesutrukdys įgyvendinti svajonę. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymas. Jį priėmus, naujais mokslo metais bus įgyvendinta aukštojo mokslo reforma. Reformuotas, kokybiškas aukštasis mokslas augins valstybę, užtikrins šalies gyvybingumą. Geriausi protai pasiliks Lietuvoje. Ką, įgyvendinant reformą, numatoma keisti ateinančiais mokslo metais ir ką svarbu žinoti besirengiantiems stoti į universitetus ir kolegijas?
Pabrėžiame, kad šių metų brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka nesikeičia. Tik numatomas naujas studijų finansavimo būdas.
Koks studijų krepšelio dydis?
Būsimųjų pirmakursių studijos būtų finansuojamos studijų krepšelio principu. Tai valstybės lėšos, visiškai padengsiančios studento studijų išlaidas. Pirmakursių studijoms apmokėti 2009 m. valstybė skirs 70 mln. Lt – trečdaliu daugiau nei pernai. Studijų krepšelius gautų ir nemokamai studijuotų 21 tūkst. aukštųjų mokyklų pirmakursių: 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose.
11 tūkst. valstybės finansuojamų universiteto bakalauro ir vientisųjų studijų studentų (apskaičiuota remiantis 2008 m. proporcijomis):
Humanitariniuose moksluose – 1300
Socialiniuose moksluose – 3100
Biomedicinos moksluose – 1300
Fiziniuose moksluose – 1700
Technologiniuose moksluose – 2900
Meno studijose – 700
10 tūkst. valstybės finansuojamų profesinių bakalaurų:
Humanitariniuose moksluose – 200
Socialiniuose moksluose – 3700
Biomedicinos moksluose – 1400
Fiziniuose moksluose – 100
Technologiniuose moksluose – 4200
Meno studijose – 500
Numatoma, kad pirmosios pakopos (bakalauro, profesinio bakalauro) nuolatinės (arba vadinamosios dieninės) formos maksimalus studijų krepšelis kolegijose svyruos nuo 3361 Lt per metus (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt per metus (muzikos studijos), universitetuose – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
Absoliuti dauguma studentų (93 proc.) pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 Lt per metus. Visų pakopų ištęstinės formos (atitinka vakarinę ir neakivaizdinę studijų formas) studijų krepšelio maksimalus dydis būtų pusantro karto mažesnis už atitinkamų nuolatinės formos studijų krepšelių dydį.
Į krepšelio kainą įskaičiuotos išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui – šios lėšos sudarys 70–80 proc. studijų krepšelio dydžio. Likusioji studijų krepšelio dalis skiriama su studijomis susijusioms prekėms bei paslaugoms pirkti ir studentams skatinti.
Po dvejų bakalauro studijų metų būtų peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus mažiau nei aštuoni ir dviem balais mažesnis už jo bendramokslių, studijų krepšelį teks perleisti kitam.
Ką duos finansavimas krepšelio principu?
• Studentui – pasirinkimo laisvę: studento balsas įtakos aukštųjų mokyklų finansavimą; galimybes studijuoti geriausiose programose ir gauti didesnę stipendiją.
• Dėstytojui – galimybes daugiau uždirbti, dėstyti labiau motyvuotiems studentams (net 70–80 proc. krepšelio dydžio sudaro lėšos dėstytojų algoms).
• Aukštajai mokyklai – paskatas labiau orientuotis į kokybę ir daugiau lėšų studijų programoms tobulinti.
Kaip sudaroma abiturientų eilė krepšeliams gauti?
Valstybės finansavimą užsitikrintų geriausiai baigusieji mokyklas. Iš anksto paskelbtos stojimo sąlygos į aukštąsias mokyklas nesikeičia. Kandidatų atrankos principai remiasi prieš dvejus metus paskelbtu konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis 2009 m. sąrašu.
Stojantieji galės pateikti prašymus į 16 universitetinių ir 16 koleginių studijų programų, nurodydami, kad pretenduoja į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijas. Jei stojantysis renkasi studijų programas keliose studijų srityse (iš viso jų bus šešios: humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų), jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga. Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatas sužinos pasibaigus priėmimui.
Skaičiuojant užimamą vietą eilėje numatoma naudoti pagal iš anksto paskelbtas stojimo sąlygas pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų vertinimus: trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) pažymius ir ketvirto dalyko, nesikartojančio su brandos egzaminų dalykais, metinį pažymį. Anksčiau baigusiųjų ar profesinių mokyklų absolventų rezultatai perskaičiuojami, kad atitiktų šiais metais baigusiųjų įvertinimus. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo priėmimo tvarką, naudodama koeficientus, suteikdama skirtingą svorį skirtingiems dalykams, organizuodama papildomus egzaminus ar testus. Šalies ir tarptautinių olimpiadų I–III vietos laimėtojai gauna atitinkamai po 5, 3 ir 2 papildomus balus. Už to paties tipo olimpiadą balas pridedamas tik vieną kartą (didžiausias). Už skirtingas olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
Į magistrantūros studijas numatoma priimti apie 4200 valstybės finansuojamų studentų. Priėmimo tvarką į magistrantūros studijas, kaip ir dabar, nusistatys pati aukštoji mokykla.
Pavyzdys
• Ona mokėsi dešimtukais, laikė istorijos (gavo 90), lietuvių kalbos (80), užsienio kalbos (80) ir chemijos (100) valstybinius egzaminus.
• Ona pretenduoja gauti valstybės finansavimą į teisės studijų programą aukštojoje mokykloje X, teisės studijų programą aukštojoje mokykloje Y, chemijos studijų programą aukštojoje mokykloje Y ir t. t.
• Onos balų suma stojant į teisės studijų programą būtų (skaičiuojant valstybinius istorijos, lietuvių k., užsienio k. egzaminus ir matematikos metinį įvertinimą): (9+13)+(8+13)+(8+13)+(10)=74.
• Ona gali neįstoti į teisės studijas aukštojoje mokykloje X, jei joje bus pridedami papildomi balai (3) už dalyvavimą teisės olimpiadose. Tuomet ją galės aplenkti Petras, turintis 72 balus. Jei kita aukštoji mokykla Y netaikys papildomų prioritetų, Ona ten įstos ir gaus studijų krepšelį.
• Iš Onos niekada negalės „atimti“ krepšelio blogesnius balus eilėje turintis Petras, jei gavusiųjų krepšelį riba yra 73 balai, net jei Petras patektų į studijų programą aukštojoje mokykloje X pagal papildomus aukštosios mokyklos kriterijus.
• Esant aukštesnei gaunančiųjų krepšelį socialinių mokslų srityje ribai nei 74 balai, Ona neįstos į teisės studijų programą ir aukštojoje mokykloje Y.
• Tuomet analogiškai bus skaičiuojamas Onos pasirinkimas stoti į chemijos studijas aukštojoje mokykloje Y, kur jos balų suma, skaičiuojama iš kitų pažymių, bus 71. Jeigu fizinių mokslų srityje krepšelį gaunančiųjų riba bus žemesnė, tai Ona gaus valstybės finansuojamą vietą.
Didesnė tikimybė įstoti ir gauti studijų krepšelį yra tam, kuris, įvertinęs savo galimybes, pretenduos į kelias tos pačios studijų krypties programas skirtingose aukštosiose mokyklose.
Kam ir kokios paskolos bus teikiamos?
Siekiama, kad negavusieji studijų krepšelio, galėtų gauti lengvatinę paskolą ir susitelktų ties studijomis, užuot ieškoję pragyvenimo šaltinio. Siekiama, kad paskolas su valstybės garantija galėtų gauti visų pakopų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai, o jų grąžinimas būtų siejamas su skolininko pajamomis. Pertvarkius paskolų sistemą būtų teikiamos 4 rūšių paskolos: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis ir studijų įmokoms (teikiama įstojusiesiems iki 2009 metų, studijuojantiems valstybės iš dalies finansuojamose vietose).
Iki šiol valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose, pasiskolinti mokesčiui už studijas negalėjo.
Preliminariais skaičiavimais, vien paskoloms išduoti šiemet gali prireikti per 240 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 metų valstybės biudžete nėra pakankamai lėšų išaugusiam paskolų poreikiui patenkinti, ir siekiant, kad pertvarkyta paskolų administravimo sistema galėtų pradėti veikti jau 2009 metų antrąjį pusmetį, pasiūlyta į paskolų sistemą įtraukti privačias kredito įstaigas.
Siūloma, kad paskolas garantuotų valstybė, tad nereikėtų užstatyti turto ar gauti laidavimo. Studentui būtų skaičiuojamos palūkanos, lygios valstybės ir kredito įstaigos sutartam palūkanų dydžiui – jis būtų mažesnis už komercinių palūkanų dydį, nes valstybė teiktų garantiją. Paskolos gavėjams, priklausantiems tam tikroms Vyriausybės nustatytoms socialinėms grupėms, valstybė galėtų kompensuoti už paskolą studijų kainai skaičiuojamas palūkanas.
Studento prisiimtų skolinių įsipareigojimų bendra maksimali suma neturėtų viršyti 50 tūkst. Lt (arba 385 BSI). Paskola ir palūkanos būtų pradedamos grąžinti ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo. Nuo paskolos grąžinimo būtų atleidžiami nedarbingi asmenys. Studentams, nutraukusiems studijas, lengvatos nebūtų taikomos.
Daugiau informacijos www.mokslas.lt, www.smm.lt
(skyrelyje „Mokslo ir studijų reforma“).
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija
Ketvirtadienio popietę paskelbti stojimo į aukštąsias mokyklas antrojo etapo rezultatai.
Parengtas naujas „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo“ projektas. Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva sudarytos tarpžinybinės darbo grupės darbe dalyvavo švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos sričių specialistai, mokslininkai, praktikai.
Pirmosios vardinės plytos jau įmūrytos į statomą "Laisvės kelio" skulptūrą.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pasirengė antrajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui. LAMA BPO ištaisė pirmajame etape padarytus skaičiavimo netikslumus ir apie tai informavo stojančiuosius.
Bulgarijoje, Nesebar mieste, vykusiame Europos folkloro čempionate Lietuvai atstovavęs Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ buvo apdovanotas Aukso medaliu ir Auksiniu Orfėjumi jaunimo folkloro kategorijoje.
Kaip sekasi mokiniams ilsėtis po mokslo metų ir kartu ruoštis rugsėjo pirmajai? Šiais klausimais domėjomės išvykoje po Lietuvos mokyklas.
Gavusi Pelesos vidurinės mokyklos abiturientų kvietimą atvykti į jų laidos išleistuves, apsidžiaugiau: prieš vienuolika metų mokiau juos skaityti, rašyti, dainuoti ir šokti. Nedelsdama išskubėjau į mokyklą, kurioje prabėgo gražiausi gyvenimo metai.
Beveik pusėje Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų dar nepradėta pertvarka. Dauguma reorganizuotų mokymo įstaigų iki šiol yra mokyklos, kuriose dėstoma lietuvių kalba, tačiau nepertvarkyta nė viena mokykla, kurioje mokoma lenkų ar lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.
Po Joninių Vilniaus universiteto Fizikos fakultete vyko iškilmingos itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokyklos „Fizikos olimpas“ mokslo metų pabaigtuvės ir jau 16 laidos absolventų išleistuvės. Papildomo ugdymo mokyklos steigėjų tarybos pirmininkas Petras Jonušas, 1994 m. su bendraminčiais įsteigęs iki šiol vienintelę tokią mokyklą Lietuvoje, o gal ir Europoje, paaiškino, kad „Fizikos olimpas“ yra iš dalies mokamo mokslo nevalstybinė viešoji švietimo įstaiga, atvira gabiausiems Lietuvos mokiniams, siekiantiems mokslo aukštumų. „Fizikos olimpo“ tikslas – papildomai ugdyti gabiausius vidurinių mokyklų ir gimnazijų aukštesnių klasių mokinius, rengti juos tarptautinėms fizikos olimpiadoms ir studijoms aukštosiose mokyklose“, – sako „Fizikos olimpo“ direktorius doc. dr. Stasys Tamošiūnas, pats vidurinę mokyklą baigęs aukso medaliu
Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), apžvelgusi pateiktus priėmimo rezultatus pastebi, jog pirminiais duomenimis 20,4 proc. šiemet laikiusių brandos egzaminus abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė.
Liepos mėnesį pasirašyti pirmieji nacionalinių kompleksinių programų projektai su Vilniaus universitetu, Kauno medicinos universitetu ir Kauno technologijos universitetu. Šių programų tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą.
Dėl duomenų vėlavimo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo, tvirtina Lietuvos studentų sąjunga (LSS).
Šiemet pirmą kartą buvo surengti partizanų bunkerių archeologiniai tyrinėjimai. Vieno jų metu rasta per 1000 radinių. Vieni jų vykdyti Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininko Gedimino Petrausko gegužės–liepos mėnesiais Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje, esančiame Daugėliškių miške, Ariogalos seniūnijoje, Raseinių rajone.
Praėjusios savaitės pabaigoje abiturientai turėjo pagaliau sužinoti, ar artimiausius ketverius arba trejus metus jie galės studijuoti tai, kam ruošėsi ilgus mokslo metus mokyklose. Tačiau vietoje džiaugsmo, dalis dvyliktokų liejo ašaras, mat gavo pranešimą trumpąja žinute, kad nėra pakviesti studijuoti. Kaip vėliau paaiškėjo, pranešimai buvo klaidingi, nes apkrovos neatlaikė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) serveriai.
Septynias dienas dvylika dailininkų iš įvairių Lietuvos miestų susirinks Klaipėdoje į kūrybinę stovyklą, kurioje kurs lauko skulptūras. Skulptūras numatoma kurti, pasak meno projekto „Balta alėja“ organizatorių, iš neilgalaikių medžiagų. Projekto metu sukurti darbai bus eksponuojami Klaipėdos M. Mažvydo alėjoje ant granito suolų.
Šiandien, liepos 23 dieną, stojantieji į aukštąsias mokyklas sužinos pirmuosius stojimo rezultatus. Gavusieji kvietimą studijuoti liepos 24-28 dienomis turės atvykti į aukštąsias mokyklas pasirašyti studijų sutarčių.
Valstybinių brandos egzaminų apeliacinis komitetas patvirtino paskutinius pagrindinės ir pakartotinės brandos egzaminų sesijų apeliacijų rezultatus.
Vyriausybė pritarė Marijampolės ir Žemaitijos kolegijų pertvarkymui ir patvirtino naujus statutus. Iš biudžetinių įstaigų jos tampa viešosiomis ir nuo šiol gali disponuoti savo uždirbtomis lėšomis ir valstybės patikėtu turtu. Tai suteikia šioms aukštosioms mokykloms daugiau galimybių spręsti apie plėtrą, investuoti į vykdomų studijų kokybę.
Rytoj, liepos 23 dieną, stojantieji į aukštąsias mokyklas sužinos pirmuosius stojimo rezultatus. Gavusieji kvietimą studijuoti liepos 24-28 dienomis turės atvykti į aukštąsias mokyklas pasirašyti studijų sutarčių. Kvietimo studijuoti pirmajame etape negavusieji galės dalyvauti antrajame etape ir koreguoti pasirinkimų seką.
Dvarponiais jų nepavadinsi. Nors galėtų sėdėti saulėtoje terasoje, žiūrėti į raibuliuojantį ežerą ir klausytis romansų. Bet naujųjų dvarininkų Dalios ir Gintaro Gruodžių savaitgaliai visai ne tokie, kaip daugelis įsivaizduoja. Atskubėję iš Vilniaus, jie įsispiria į guminius batus ir stumdo žoliapjovę.
Šiandien Vyriausybės Didžiojoje salėje Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius susitiks su 54 geriausiai brandos egzaminus išlaikiusiais šalies abiturientais ir aukščiausius balus už profesinio mokymo kvalifikacijos egzaminą gavusiais profesinio mokymo įstaigų absolventais.
Švietimo ir mokslo ministerija steigia Meilės Lukšienės premiją pedagogams už demokratiškumo, humanizmo, kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą.
Pietų Korėjos Čangvono (Changwon) mieste vykusioje 21-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje trečius metus iš eilės visi Lietuvos mokiniai pelnė apdovanojimus. Pirmąjį mūsų šalies istorijoje aukso medalį biologijos olimpiadoje laimėjo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientas Julius Juodakis (mokyt. Jurga Ališauskienė).
Šiandien švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dalyvavo Europos humanitarinio universiteto (EHU) bakalauro ir magistro diplomų teikimo šventėje. Sveikindamas Europos humanitarinio universiteto absolventus ir dėstytojus švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad EHU akademinė veikla – svarus ir įvairiapusiškas įnašas ne vien Lietuvos–Baltarusijos santykių plotmėje.
Šiemet laikyti brandos egzaminus buvo užsiregistravę 49 575 kandidatai – vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientai, baigusieji suaugusiųjų mokyklas ir profesines bei žemės ūkio mokyklas, taip pat mokyklas baigę eksternu arba anksčiau.
Facebook
RSS
iGoogle
El. paštas: