Mokslo ir studijų reforma: naujovės ir perspektyvos

Pabrėžiame, kad šių metų brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka nesikeičia. Tik numatomas naujas studijų finansavimo būdas.

Koks studijų krepšelio dydis?

Būsimųjų pirmakursių studijos būtų finansuojamos studijų krepšelio principu. Tai valstybės lėšos, visiškai padengsiančios studento studijų išlaidas. Pirmakursių studijoms apmokėti 2009 m. valstybė skirs 70 mln. Lt – trečdaliu daugiau nei pernai. Studijų krepšelius gautų ir nemokamai studijuotų 21 tūkst. aukštųjų mokyklų pirmakursių: 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose.
11 tūkst. valstybės finansuojamų universiteto bakalauro ir vientisųjų studijų studentų (apskaičiuota remiantis 2008 m. proporcijomis):
Humanitariniuose moksluose – 1300
Socialiniuose moksluose – 3100
Biomedicinos moksluose – 1300
Fiziniuose moksluose – 1700
Technologiniuose moksluose – 2900
Meno studijose – 700
10 tūkst. valstybės finansuojamų profesinių bakalaurų:
Humanitariniuose moksluose – 200
Socialiniuose moksluose – 3700
Biomedicinos moksluose – 1400
Fiziniuose moksluose – 100
Technologiniuose moksluose – 4200
Meno studijose – 500

Numatoma, kad pirmosios pakopos (bakalauro, profesinio bakalauro) nuolatinės (arba vadinamosios dieninės) formos maksimalus studijų krepšelis kolegijose svyruos nuo 3361 Lt per metus (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt per metus (muzikos studijos), universitetuose – nuo 4031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos).
Absoliuti dauguma studentų (93 proc.) pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 iki 7922 Lt per metus. Visų pakopų ištęstinės formos (atitinka vakarinę ir neakivaizdinę studijų formas) studijų krepšelio maksimalus dydis būtų pusantro karto mažesnis už atitinkamų nuolatinės formos studijų krepšelių dydį.
Į krepšelio kainą įskaičiuotos išlaidos dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui – šios lėšos sudarys 70–80 proc. studijų krepšelio dydžio. Likusioji studijų krepšelio dalis skiriama su studijomis susijusioms prekėms bei paslaugoms pirkti ir studentams skatinti.
Po dvejų bakalauro studijų metų būtų peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai. Jei valstybės finansavimą gaunančio studento vidurkis bus mažiau nei aštuoni ir dviem balais mažesnis už jo bendramokslių, studijų krepšelį teks perleisti kitam.

Ką duos finansavimas krepšelio principu?

• Studentui – pasirinkimo laisvę: studento balsas įtakos aukštųjų mokyklų finansavimą; galimybes studijuoti geriausiose programose ir gauti didesnę stipendiją.
• Dėstytojui – galimybes daugiau uždirbti, dėstyti labiau motyvuotiems studentams (net 70–80 proc. krepšelio dydžio sudaro lėšos dėstytojų algoms).
• Aukštajai mokyklai – paskatas labiau orientuotis į kokybę ir daugiau lėšų studijų programoms tobulinti.

Kaip sudaroma abiturientų eilė krepšeliams gauti?

Valstybės finansavimą užsitikrintų geriausiai baigusieji mokyklas. Iš anksto paskelbtos stojimo sąlygos į aukštąsias mokyklas nesikeičia. Kandidatų atrankos principai remiasi prieš dvejus metus paskelbtu konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis 2009 m. sąrašu.
Stojantieji galės pateikti prašymus į 16 universitetinių ir 16 koleginių studijų programų, nurodydami, kad pretenduoja į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijas. Jei stojantysis renkasi studijų programas keliose studijų srityse (iš viso jų bus šešios: humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų), jo vieta eilėje ir galimybė gauti studijų krepšelį kiekvieno pasirinkimo atveju gali būti skirtinga. Ar pateko į valstybės finansuojamą vietą, kandidatas sužinos pasibaigus priėmimui.
Skaičiuojant užimamą vietą eilėje numatoma naudoti pagal iš anksto paskelbtas stojimo sąlygas pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų vertinimus: trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų (valstybinių arba mokyklinių) pažymius ir ketvirto dalyko, nesikartojančio su brandos egzaminų dalykais, metinį pažymį. Anksčiau baigusiųjų ar profesinių mokyklų absolventų rezultatai perskaičiuojami, kad atitiktų šiais metais baigusiųjų įvertinimus. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo priėmimo tvarką, naudodama koeficientus, suteikdama skirtingą svorį skirtingiems dalykams, organizuodama papildomus egzaminus ar testus. Šalies ir tarptautinių olimpiadų I–III vietos laimėtojai gauna atitinkamai po 5, 3 ir 2 papildomus balus. Už to paties tipo olimpiadą balas pridedamas tik vieną kartą (didžiausias). Už skirtingas olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami.
Į magistrantūros studijas numatoma priimti apie 4200 valstybės finansuojamų studentų. Priėmimo tvarką į magistrantūros studijas, kaip ir dabar, nusistatys pati aukštoji mokykla.

Pavyzdys
• Ona mokėsi dešimtukais, laikė istorijos (gavo 90), lietuvių kalbos (80), užsienio kalbos (80) ir chemijos (100) valstybinius egzaminus.
• Ona pretenduoja gauti valstybės finansavimą į teisės studijų programą aukštojoje mokykloje X, teisės studijų programą aukštojoje mokyk­loje Y, chemijos studijų programą aukštojoje mokykloje Y ir t. t.
• Onos balų suma stojant į teisės studijų programą būtų (skaičiuojant valstybinius istorijos, lietuvių k., užsienio k. egzaminus ir matematikos metinį įvertinimą): (9+13)+(8+13)+(8+13)+(10)=74.
• Ona gali neįstoti į teisės studijas aukštojoje mokykloje X, jei joje bus pridedami papildomi balai (3) už dalyvavimą teisės olimpiadose. Tuomet ją galės aplenkti Petras, turintis 72 balus. Jei kita aukštoji mokykla Y netaikys papildomų prioritetų, Ona ten įstos ir gaus studijų krepšelį.
• Iš Onos niekada negalės „atimti“ krepšelio blogesnius balus eilėje turintis Petras, jei gavusiųjų krepšelį riba yra 73 balai, net jei Petras patektų į studijų programą aukštojoje mokykloje X pagal papildomus aukštosios mokyklos kriterijus.
• Esant aukštesnei gaunančiųjų krepšelį socialinių mokslų srityje ribai nei 74 balai, Ona neįstos į teisės studijų programą ir aukštojoje mokykloje Y.
• Tuomet analogiškai bus skaičiuojamas Onos pasirinkimas stoti į chemijos studijas aukštojoje mokykloje Y, kur jos balų suma, skaičiuojama iš kitų pažymių, bus 71. Jeigu fizinių mokslų srityje krepšelį gaunančiųjų riba bus žemesnė, tai Ona gaus valstybės finansuojamą vietą.

Didesnė tikimybė įstoti ir gauti studijų krepšelį yra tam, kuris, įvertinęs savo galimybes, pretenduos į kelias tos pačios studijų krypties programas skirtingose aukštosiose mokyklose.

Kam ir kokios paskolos bus teikiamos?

Siekiama, kad negavusieji studijų krepšelio, galėtų gauti lengvatinę paskolą ir susitelktų ties studijomis, užuot ieškoję pragyvenimo šaltinio. Siekiama, kad paskolas su valstybės garantija galėtų gauti visų pakopų valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai, o jų grąžinimas būtų siejamas su skolininko pajamomis. Pertvarkius paskolų sistemą būtų teikiamos 4 rūšių paskolos: studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis ir studijų įmokoms (teikiama įstojusiesiems iki 2009 metų, studijuojantiems valstybės iš dalies finansuojamose vietose).
Iki šiol valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose, pasiskolinti mokesčiui už studijas negalėjo.
Preliminariais skaičiavimais, vien paskoloms išduoti šiemet gali prireikti per 240 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 metų valstybės biudžete nėra pakankamai lėšų išaugusiam paskolų poreikiui patenkinti, ir siekiant, kad pertvarkyta paskolų administravimo sistema galėtų pradėti veikti jau 2009 metų antrąjį pusmetį, pasiūlyta į paskolų sistemą įtraukti privačias kredito įstaigas.
Siūloma, kad paskolas garantuotų valstybė, tad nereikėtų užstatyti turto ar gauti laidavimo. Studentui būtų skaičiuojamos palūkanos, lygios valstybės ir kredito įstaigos sutartam palūkanų dydžiui – jis būtų mažesnis už komercinių palūkanų dydį, nes valstybė teiktų garantiją. Paskolos gavėjams, priklausantiems tam tikroms Vyriausybės nustatytoms socialinėms grupėms, valstybė galėtų kompensuoti už paskolą studijų kainai skaičiuojamas palūkanas.
Studento prisiimtų skolinių įsipareigojimų bendra maksimali suma neturėtų viršyti 50 tūkst. Lt (arba 385 BSI). Paskola ir palūkanos būtų pradedamos grąžinti ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo. Nuo paskolos grąžinimo būtų atleidžiami nedarbingi asmenys. Studentams, nutraukusiems studijas, lengvatos nebūtų taikomos.

Daugiau informacijos www.mokslas.lt, www.smm.lt (skyrelyje „Mokslo ir studijų reforma“).
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija