Lietuvoje auga Rytų Azijos kalbas ir kultūrą išmanančių specialistų poreikis

Intensyvėjant Europos santykiams su Rytų Azijos šalimis, Vyriausybinės institucijos, investuotojai, turizmo kompanijos, vertimo įstaigos bei leidyklos pažymi Rytų Azijos kalbas ir kultūrą išmanančių specialistų trūkumą Lietuvoje. Reaguodamas į išaugusį šių specialistų poreikį, Studijų kokybės ir vertinimo centras akreditavo naują bakalaurinę programą - „Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos“, kurią Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas planuoja pradėti vykdyti jau šių metų rugsėjo mėnesį.

VDU Azijos studijų centro vadovas, naujosios programos komiteto pirmininkas dr. Aurelijus Zykas tiki, kad programos absolventai bus vieni paklausiausių ne tik Lietuvos, bet ir Europos darbo rinkoje. „Jie galės dirbti verslo, kultūros, turizmo įstaigose, taip pat politinėse ES ir Lietuvos institucijose. Jie taip pat galės dirbti vertėjais, gidais, tarpininkauti, konsultuoti ryšius su Rytų Azijos šalimis vystančias institucijas, vykdyti projektus tarpkultūrinės komunikacijos ir bendradarbiavimo srityse”, – sako dr. A. Zykas.

Pasak VDU Azijos studijų centro vadovo, naujos „Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų“ bakalauro programos aktualumą lemia ne tik augantis regioninių kultūros studijų programų populiarumas Europos valstybėse, bet ir kelios, konkrečiai su regionu susijusios aplinkybės. Pirmiausia, tai ekonominis faktorius. Šiandieną Rytų Azijos regionas, kuriame gyvena ketvirtadalis pasaulio gyventojų ir koncentruojasi didžiausia pasaulio ekonomika, aktyviai dalyvauja globaliuose pasaulio ekonomikos, politikos ir kultūros procesuose. Tapus ES nare, Lietuva sulaukia vis daugiau Rytų Azijos valstybių dėmesio. Lietuvai atsiveria galimybės išnaudoti šio regiono šalių investicijų, prekybos, kultūrinio ir akademinio bendradarbiavimo potencialą.

Aurelijus Zykas pažymi, kad jau keletą metų Lietuvoje veikia Pietų Korėjos kapitalo įmonės, kurios pritraukia į Lietuvą ir Baltijos šalis investicijas iš Korėjos: statomos naujos gamyklos, tobulinamos technologijos, dirba daug specialistų iš šios šalies.

 „Šiuo metu tarp Rytų Azijos ekonominių galių, lyginant su Kinija ir Japonija, būtent Pietų Korėja yra aktyviausia investuotoja Lietuvoje, todėl Korėjos investuotojai nuolat pabrėžia korėjiečių kalbą ir kultūrą išmanančių specialistų trūkumą Lietuvoje. Šių specialistų nuolat pasigenda ir turizmo kompanijos, vyriausybinės institucijos. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvai dalyvaujant „EXPO 2012“ parodoje Seule ant rankų pirštų suskaičiuojami korėjietiškai mokantys lietuviai yra labai paklausūs”, – teigia dr. A. Zykas.  

VDU Azijos studijų centro vadovas priduria, kad šiuo metu yra ruošiamasi naujai didelei investicijai iš Japonijos kompanijos „Hitachi“ , kuri Visagine statys naująją atominę elektrinę. Turint omenyje bendrąsias pasaulines tendencijas, netrukus Lietuvoje pasirodys ir pirmosios didesnės investicijos iš Kinijos. Be to, nuolat auga turistų srautai iš Rytų Azijos šalių: Japonijos, Pietų Korėjos, Taivano, Kinijos. A. Zykas tiki, kad šios tendencijos tik stiprės, tad specialistų, išmanančių Rytų Azijos kalbas ir kultūrą, paklausa Lietuvoje didės.

Azijos studijų centre buvo atliktas lūkesčių tyrimas socialinių partnerių ir studentų tarpe. Tyrimo metu potencialūs darbdaviai nurodė, kad kalbas bei kultūros specifiką išmanančių specialistų trūkumas yra vienas didžiausių trukdžių sėkmingai vystyti veiklą, susijusią su Rytų Azijos šalimis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Šį trūkumą pabrėžia šalies politikai, investuotojai, prekybininkai. Turizmo kompanijos taip pat nuolat mini japonų, korėjiečių, kinų kalbomis kalbančių gidų trūkumą. Anot jų, profesionalių gidų trūkumas – viena iš problemų, skatinanti sėkmingą turizmo iš Rytų Azijos šalių vystymą Lietuvoje. 

Rytų Azijos šalimis, jų kultūra ir kalbomis domisi vis daugiau Lietuvos jaunimo. Tai pirmiausia susiję su šiuolaikinės populiariosios Rytų Azijos kultūros įsiveržimu į globaliosios kultūros erdvę. Tokie reiškiniai kaip „Cool Japan“ , reiškiantis masinį domėjimąsi japoniška animacija, muzika, kinu, madomis, maistu ar „Hallyu“  (korėjietiško kino, muzikos populiarumas) skatina kalbėti apie globalaus pasaulio „japonizaciją“ ir „koreanizaciją“ ir pergalvoti globalizacijos srautų kryptis.

„Žinoma, populiarioji šiuolaikinė Azijos kultūra paliečia tik paviršinį tūkstantmetės kultūros klodą, tačiau ji tampa svarbiu įkvėpimu jaunimui gilintis toliau ir pažinti už jos slypinčias kalbas, filosofiją, mąstymo būdą, istoriją, literatūrą“, – sako Aurelijus Zykas.

valstietis.lt