Naujienos Švietimas. Kultūra Kultūros istorijos vakaras skiriamas Didžiajam Vilniaus seimui
Kultūros istorijos vakaras skiriamas Didžiajam Vilniaus seimui
Didysis Vilniaus seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas. Didysis Vilniaus seimas dirbo 1905 m. lapkričio 21 – 22 (gruodžio 4-5) dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Suvažiavime dalyvavo apie 2000 lietuvių iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos.
Didysis Vilniaus seimas dirbo 1905 m. lapkričio 21 – 22 (gruodžio 4-5) dienomis Vilniaus miesto salėje (dabartinė Nacionalinė filharmonija). Wikipedia Commons nuotr.
2012 m. sausio 26 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, paskaitą „Didysis Vilniaus seimas“ skaitys filosofas Arvydas Juozaitis.
Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai nutarė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu “visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo”.
Šiam tikslui pasiekti buvo pabrėžta būtinybė vienyti visas Lietuvos politines jėgas ir jungtis bendrai kovai su kitomis Rusijos tautomis, ignoruoti carinės valdžios įstaigas ir nepaklusti įstatymams.
Suvažiavimo dalyviai taip pat pabrėžė lietuvių kalbos ir tautiško švietimo svarbą. Jonas Basanavičius, vienas šio suvažiavimo iniciatorių , atidarydamas Seimą kreipėsi į susirinkusiuosius šiais žodžiais:
"Guodojami tautiečiai ir tautietės! Vardan Organizacijos Komiteto, apsiėmusio sukviesti pirmąjį lietuvių suvažiavimą Vilniuje, sveikinu jus visus širdingai, čion, prosenoviškoje Lietuvos sostapylėje, susirinkusius, linkiu jums viso labo ir geriausios, pasekmingiausios kloties jūsų darbuose ir nutarimuose. Nuo Vytauto laikų, kada čion jo kunigaikštiškame dvare ir šitame mieste viešpatavo lietuvių kalba, beveik po 500 metų čion viešai lietuviškai, rodos, nekalbėta."
Valstietis.lt
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle