Didikų giminei skirtą parodą atidarys jų palikuonis M.Sapiega

 
 Vieną garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminių - kunigaikščių Sapiegų dinastiją atskleidžiančioje parodoje bus proga pamatyti per 330 eksponatų, tarp jų - ir labai vertingų gobelenų, tapybos ir auksakalystės dirbinių, knygų, dokumentų, taip pat visą garsiąją 72 Sapiegų giminės portretų kolekciją, atgabentą iš Krokuvos Vavelio muziejaus.
 
 Parodą Vilniuje ketvirtadienį atidarys Sapiegų giminės palikuonis Mykolas Sapiega, atvykstantis iš Belgijos. Tai pirmasis šios didikų dinastijos atstovas, po 200 metų pertraukos apsilankantis Lietuvoje.
 
 Pasak istorikų, išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje liudija daugybė faktų. Užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik Radviloms. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų - Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo net 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių.
 
 Iš Gediminaičių save kildinusių Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis - Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais ir kitais.
 
 Parodos dėmesio centre - Sapiegų genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas. Joje eksponuojama beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Parodos autentiški XVI-XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleidžia išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai.
 
 Giminės istorija, valstybinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, paskyrimai į aukščiausius valstybės postus atsispindi portretų ekspozicijoje. Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. Žymiausias jų - Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs.
 
 Apie Sapiegų giminės nuopelnus kultūros ir meno plėtrai byloja jų indėlis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinio meno paveldą. Nedaug ne tik didikų, bet ir Europos valdovų giminių galėtų pasididžiuoti, kad net du joms priklausę švč. Mergelės Marijos paveikslai buvo vainikuoti popiežių karūnomis. Vienas iš jų saugomas Vilniaus arkikatedroje.
 
 Parodos staigmena vadinamas austrų dailininko Johano Baptisto Lampio nutapytas Užpalių seniūno Pranciškaus Sapiegos portretas. Lygiai toks pat saugomas ir Luvro muziejuje Paryžiuje.
 
 Parodoje rodomos ir XIX-XX a. pradžioje sukauptos meno vertybės - paveikslai, meniniai audiniai, kiti taikomosios dailės kūriniai. Ekspoziciją užbaigia Sapiegų bibliotekų turtingus rinkinius primenančios knygos, dokumentai, grafikos darbai, piešiniai ir kt. Suteikiama reta proga pamatyti Sapiegų Ružanų rezidencijoje (dabartinė Baltarusijos teritorija) sukauptos Sapiegų bibliotekos ("Biblioteca Sapiehana") knygų dalį, padovanotą Vilniaus universiteto bibliotekai. Vertingiausius leidinius parodai taip pat paskolino Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
 
 Iš viso parodai eksponatus skolino 4 didžiausi Lenkijos muziejai, 9 muziejai ir 5 kultūros institucijos iš Lietuvos. Parodą lydi solidus mokslinis katalogas su išsamiais teminiais įvadiniais straipsniais bei eksponatų apibūdinimais.
 
 Parodos naujovė - programa "Sapiegų gyvoji paroda". Kiekvieną savaitę galerijoje nuo vasario 28 dienos vyks nemokami teminiai kultūros vakarai ir parodos lankymas su jos kuratoriais. Taip pat vyks edukacinė programa vaikams, moksleiviams ir šeimoms bei šeštadienio koncertai ir popietės.
 
 Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, Sapiegoms skirtą parodą šį pavasarį simboliškai pratęs LDK valdovų portretų paroda iš Lvovo (Ukraina) muziejų.

ELTA ir valstietis.lt