Praleisti Sartų lenktynes žirgininkams – didžiausia gėda (papildyta)

Ilga istorija

Legenda byloja, kad Zarasų apylinkėse gyvenęs piktas ponas, pas kurį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. O ji labai ponui į akį kritusi. Todėl jis sugalvojo merginą nuvilioti. Ponas pasiūlė jaunuoliui palenktyniauti su žirgais ant užšalusio ežero. Nugalėtojui ir turėjusi atitekti gražuolė. Ponas pasikinkė eikliausius savo žirgus, o jaunikaitis lenktyniavo su savo sena kumele ir nugalėjo. Įsiutęs ponas liepė vaikiną nuplakti, tačiau tą akimirką įlūžo ežero ledas ir ponas su visais savo žirgais nugarmėjo į dugną.

Panaši istorija nutiko ir Sartų lenktynių veteranui žirgininkui Kaziui Trotai. „Atsimenu, kai kartą per apdovanojimų ceremoniją lūžo ledas. Tuomet dar lenktynių metu girdėjome, kaip po žirgų kanopomis jis traškėjo. Laimei, visiems pavyko spėti pasiekti krantą. Dar ir šiandien stebiuosi, kaip mums leido važiuoti ežerą sukausčiusiu plonu ledu“, – prisiminė jau 34-ose lenktynėse dalyvausiantis K.Trota.

„Valstiečių laikraščio“ kalbintas žirgininkas prisipažino, kad šiemet dalyvaus ne visose rungtyse ir į Dusetas veš tik tris žirgus. „Vasarą keli žirgai gavo traumas. Vienam ristūnui lūžo kanopos kaulas, tad dabar jis gydomas. Sartams atrinkau geriausius tris žirgus“, – pasakojo ukmergiškis, auginantis kone 100 žirgų. K.Trota prisiminė, kad pergalę Sartų lenktynėse pavyko iškovoti septynis kartus. „Labai džiaugiuosi su kumele Velnio nuotaka pasiektomis pergalėmis Sartuose.

Pirmą kartą ji tebuvo trejų, o antrą kartą – šešerių metų. Dabar ji jau baigusi savo karjerą ir yra mama. Auginu jos palikuonis ir tikiuosi, kad jie taps puikiais ristūnais“, – kabėjo K.Trota, kuris su sūnumi Kastyčiu praėjusiais metais buvo nenugalimi tradicinės mylios ir Emilijos Pliaterytės prizų rungtyse. Šiemet tėvo ir sūnaus dvikovos hipodrome nepamatysime, nes Kazys ir Kastytis dalyvaus atskirose rungtyse.

Anksčiau žirgus Sartų lenktynėms rengti pradėdavo per adventą, vos pasnigus, šviesiomis naktimis. Buvo sakoma, kad geriausiai tikdavo giedra naktis, kai šviesdavo pilnatis, nes tuomet žirgas matydavo savo šešėlį ir jį laikydavo savo priešu. Šiandien žirgai treniruojami ištisus metus. Paklaustas, ar kaip nors ypatingai žirgus rengia Sartų lenktynėms, žirgininkas iš Ukmergės šypsodamasis atsakė, kad nesvarbu, kokį prizą nori laimėti, žirgą treniruoti ir šerti vis tiek reikia.

Linkėjo geros nuotaikos ir eiklių žirgų

„Nuo 1933 m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija, nuo 1955 m. žirgų lenktynės tapo respublikinės, o nuo 1968 m. kartu pradėtos rengti ir žiemos mugės. Tikiuosi, tai jau pakankamas laiko tarpsnis paskelbti žirgų lenktynes nacionaline švente. Generalinis šventės rėmėjas - Žemės ūkio ministerija kasmet rūpinasi, kad lenktynės, pagal susiklosčiusią tradiciją organizuojamos pirmąjį vasario šeštadienį, vyktų sklandžiai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ir šiemet tradicinė šventė „Sartai 2012“ paliks tik geriausius įspūdžius. Varžybų organizacinis komitetas kaip ir kiekvienais metais numatė išankstinius pasirengimo darbus, šiemet netgi labai rimtai svarstytas varžybų datos pakeitimas. Džiugu, kad viskas išsisprendė be didelių permainų. Lenktynių žiūrovams linkiu įspūdingo reginio, azartiškų akimirkų ir gero pasibuvimo Dusetose, o lenktynių dalyviams ir žirginio sporto puoselėtojams - sėkmingų startų, naujų eiklumo rekordų ir neblėstančio entuziazmo lenktyniauti,“ – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žinia, daugiausia rūpesčių tenka vietiniams žmonėms ir vadovams, kuriems garsiosios žirgų lenktynės Dusetose – ne tik prestižo reikalas, bet ir rimtas, daug atidos reikalaujantis darbas.

„Būtini nudirbti organizaciniai darbai mūsų negąsdina, juolab, kad turime sukaupę ilgametę tokių renginių patirtį, - trečiadienį Žemės ūkio ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius. – Kiek daugiau nerimavome dėl šiemet itin permainingų orų, tačiau spūstelėjęs šaltukas ir sinoptikų prognozės žada tikrą žiemą ir tai mus nuteikia optimistiškai. Ir šiemet surengsime įspūdingą šventę, neleisiančią pasijusti abejingu nei jaunam, nei jau pagyvenusiam. Neabejoju, jog žirgų lenktynės Dusetose taps didžiausia žiemos švente, turtinančia tokias šimtmečių išbandytas ir ilgai puoselėtas tradicijas, kokiomis garsėja Dusetos. Juk po kiekvienų lenktynių miestelis tampa labiau žinomas, o vietinių svetingumas leidžia tikėtis ateityje dar daugiau svečių“.

Zarasų rajono meras entuziastingai palaikė iniciatyvą žirgų žiemos sporto šventę paversti nacionaline.

„Lietuvą toli už jos ribų išgarsino tradicinės dainų ir šokių šventės, rengiamos vasarą, o didžiausia žirginio žiemos sporto šventė turi visas prielaidas ir pagrindą irgi tapti nacionaline“, - sakė A. Abramavičius ir palinkėjo visiems vasario pirmąjį šeštadienį atvykstantiems į lenktynes geros, šventinės nuotaikos, o varžybų dalyviams – eiklių žirgų.

Susirenka bendraminčiai

Respublikinės lenktyninių žirgų lygos (RLŽL) direktorius Vidmantas Isoda džiaugėsi, kad į Sartų lenktynes susirenka gausus būrys žirgininkų ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš kaimyninių šalių. „Dabar yra užsiregistravę apie 80 dalyvių. Iš Estijos atvyks 8, iš Lat­vijos ir Rusijos – po 4 vadeliotojus“, – apie lenktynių „Sartai – 2012“ dalyvius pasakojo V.Isoda.

Pasak jo, lenktynių pasižiūrėti atvyks net ir žirgininkų iš Suomijos, Švedijos bei Norvegijos. „Užsieniečiams kelia nuostabą, kai susirenka tiek daug lenktynininkų, kuriems ne tiek svarbu laimėti prizus, kiek susitikti su bendraminčiais, pabendrauti, tiesiog dalyvauti Sartuose“, – apie gilias tradicijas turinčias žirgų lenktynes pasakojo V.Isoda.

Pašnekovas teigė, kad užsienyje viskas labiau urbanizuota – lenktynės vyksta naujuose hipodromuose, rengiami totalizatoriai, kuriuose statomos didžiulės sumos, o Lietuvoje viskas dar remiasi tradicija ir didžiuliu entuziazmu. „Daugumos žirgininkų teigimu, nedalyvavimas Sartų lenktynėse užtraukia gėdą“, – pasakojo RŽLL direktorius.

V.Isoda pasidžiaugė, kad jau ir Lietuvoje auginami ristūnai pasiekia neprastų rezultatų kitų šalių hipodromuose. „Rugsėjį Švedijoje rengtose lenktynėse dalyvavo žirgas Sakalas, kuris 2 100 metrų nuotolį įveikė per 2 min. 37 ir 3 šimtąsias sekundės. Tai labai puikus rezultatas. Keli Lietuvos žirgininkai nusipirko puikius ristūnus iš Švedijos, tikimės, kad Utenoje, Raseiniuose, Lazdijuose jau šiemet bus atidaryti nauji ar restauruoti hipodromai“, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, Lietuvoje per metus surengiama 16 žirgų lenktynių.

Laukia dalyvių

Sartų lenktynės jau beveik dvidešimtmetį vyksta šalia ežero esančiame hipodrome ir viltis, kad vėl būtų rengiamos ant ledo neverta, nes ežere yra daug povandeninių srovių, kurios neleidžia susiformuoti saugiam ledui. Net kai žiemos būdavo gana šaltos, organizatoriams kildavo įvairių problemų.

Hipodromo administracijos atstovas Edgaras Jeninas „Valstiečių laik­raščiui“ pasakojo, kad hipodrome jau įvyko bandomosios lenktynės ir sąlygos priimti ristūnus tinkamos. „Surengėme jau dvejas bandomąsias varžybas. Ledo storis beveik 7 centimetrai, kiekvieną dieną dar jį liejame papildomai. Taigi jokių problemų neturėtų kilti“, – mano E.Jeninas. Pasak jo, iki Naujųjų vyravę šilti orai neramino ir kėlė įtampą, tačiau dabar orai tinkami ir hipodrome darbai vyksta, kaip ir buvo planuota. „Takas jau dabar tinkamas lenktynėms, tačiau padarysime jį dar geresnį“, – pažadėjo Sartų hipodromo administracijos atstovas.

Išnaudos sukauptą patirtį

Žirgų lenktynes rengiančios "Promo events" direktorius Darius Jonušis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jau antrą kartą paeiliui prie žirgų lenktynių Dusetose organizavimo prisideda ir viešoji įstaiga „Promo Events“.

„Pernai šis atsakingas renginys mūsų komandai tapo labai rimtu išbandymu, - spaudos konferencijoje kalbėjo „Promo Events“ vadovas Darius Jonušis. – Tačiau pirmas blynas ne tik  neprisvilo, bet ir išėjo gana patrauklus bei žadinantis apetitą. Net tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo atvykti į Dusetas. Kaip ir pernai, taip ir šiemet Sartų lenktynes tiesiogiai transliuos „Lietuvos ryto“ televizija, bus surengtos ir radijo transliacijos, reportažai, o lenktynių spaudos centre, kuris pernai pirmą kartą šių varžybų istorijoje atvėrė duris šalia varžybų trasos, akredituosis beveik 100 mūsų šalies ir kaimyninių valstybių žurnalistų, nušviesiančių renginį.”

Kaip ir kasmet, jau nuo 8 valandos ryto bus atvertos visos automobilių stovėjimo aikštelės, o oficiali šventės pradžia 10 valandą. Organizatoriai ragina visus atvykti kuo anksčiau, kad iki soties galima būtų pasidžiaugti puikia žiemos didžiausios sporto šventės atmosfera, mugės šurmuliu, kapelų ir ansamblių pasirodymais.

Beje, ankstesniais metais Sartų renginys baigdavosi jau apie trečią valandą, tačiau šiemet, praplėtus lenktynių ir koncertinę programą, pabaiga numatyta jau pavakare – 18 val.