A. Macijauskas: europiečiui įsilieti į NBA sunkiau nei amerikiečiui

Abu perspektyviausi Lietuvos rinktinės kandidatai aukštai įvertinti NBA naujokų biržoje. J. Valančiūną penktuoju numeriu pašaukė „Toronto Raptors“ klubas, kuriame rungtyniauja ir Linas Kleiza, o D. Motiejūną 20-u numeriu pasirinko „Minnesota Timberwolves“ ekipa, vėliau mainais paleidusi lietuvį į „Houston Rockets“ komandą.

„Abu vaikinai labai talentingi. NBA lygoje reikia turėti atitinkamus duomenis ir abu lietuviai juos turi – aukšti, atletiški, mobilūs, – balsas.lt komentavo 2005-2006 metais Naujojo Orleano „Hornets“ ekipos marškinėlius vilkėjęs A. Macijauskas.

„Kalašnikovo“ pravardę dėl snaiperio sugebėjimų turėjęs 31 metų krepšininkas tvirtino, kad abu aukštaūgiai dar jauni, o vidurio ir krašto puolėjai paprastai bręsta vėliau kaip žaidėjai: „Skubėti ir veržtis už Atlanto ne visada patartina, reikia viską gerai pasverti. Žaidybinis laikas šiuo metu ir Jonui, ir Donatui yra svarbiausias dalykas.“

– Ko jiems tikėtis pirmaisiais metais NBA? Ar nebus jie pasmerkti sėdėti ant atsarginių suolo?  – Balsas.lt paklausė A. Macijauską.

– Ne. Jeigu NBA naujokų biržoje patenki į pirmą dešimtuką ar penkioliktuką – spaudimą patiria tos komandos vadybininkai, treneris ir direktorius. Nėra taip paprasta pasodinti tokį žaidėją kaip J. Valančiūną ir D. Motiejūną ant suolo, nes kitaip visi apkaltins sugadintu šaukimu. Manau, jie turi gauti realų šansą žaisti.

– Kokią įtaką turės faktas, kad J. Valančiūnas žais toje pačioje komandoje kaip ir Linas Kleiza?

– Linas – geras vyrukas. Jis supažindins Joną su visa NBA virtuve, pamokys, kaip įsitvirtinti. O įsitvirtinimas paprastas – reikia gerai žaisti krepšinį, tuomet viskas rikiuojasi aplink savaime. Aišku, nėra taip viskas lengva.

– Kelias į NBA  iš Europos  tikriausiai sunkesnis nei iš JAV koledžų?

– 100 proc. tiesa. Koledžų krepšinis JAV beprotiškai populiarus. Gal net populiaresnis už NBA. Jei žaidi gerame koledže, visi apie tave rašo, seka tave, žino kone viską. O kai atvažiuoji iš Europos, nesvarbu, kad Eurolygoje vidutiniškai per rungtynes pelnai po 25 taškus, niekas tavęs nežino. Taip buvo ir mano ir Šarūno Jasikevičiaus atvejai. Europoje esi žinomas, jauti žiniasklaidos, trenerių ir skautų dėmesį, jautiesi pilnavertis, o kai nuvyksti į NBA pamatai, kad niekas tavęs nežino. Viską turi aikštėje įrodyti. Bet kokiu atveju europiečiui įsilieti į NBA sunkiau nei amerikiečiui.

– Ką patartumėt J. Valančiūnui ir D. Motiejūnui?

– Abiems dar reikia daug dirbti. Abu jauni vyrukai, supertalentai – kiek Dievas jiems davė, tiek turi idealiai. Kitas klausimas, kiek noro ir sveikatos yra dirbti ir siekti?

– Ko reikia, kad karjera NBA nenutrūktų ar neužgestų, kaip nutiko kažkada perspektyviam buvusiam Martynui Andriuškevičiui?

– Reikia ir sėkmės. Gali patekti į komandą, kur tavo pozicijoje bus penki motiejūnai ar penki valančiūnai. Ten daug dalykų remiasi marketingu, finansiniais argumentais, verslu. Krepšinio ten daug nėra. Visi skaičiuoja, kad komandai būtų pelnas. Niekam neįdomu, kad J. Valančiūnas ar D. Motiejūnas sėdės ant atsarginių suolo ar bus neregistruoti rungtynėms. Svarbiausia – komanda laimi, marškinėliai perkami, transliacijos eina... Tave ramins, kad ateityje tikrai žaisi, kol vieną dieną ims mainyti iš vienos komandos į kitą... Čia sėkmės faktorius taip pat labai svarbus.

– Ar tiesa, kad baltaodžiai tam tiktrose komandose patiria psichologinį spaudimą?

– Sunku pasakyti. Tie dalykai „juodaodis-baltaodis“ ne paskutinėje vietoje, bet su laiku viso to mažėja. Kai aš buvau NBA, man nepasisekė su treneriu, komandos vadovybe, direktoriais. Mano atveju tai buvo akivaizdu.

– J. Valančiūnas vis dėlto pasirinko dar metus pasilikti Europoje, Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje. Kaip vertinate šį žingsnį?

– Tai nėra blogiausias variantas. Jam reikia dar daug žaisti aukšto lygio krepšinį, sutvirtėti. Nuvažiavęs į NBA pasistumdyti su fiziškai galingais „centrais“ nebus taip paprasta. Matosi, kad J. Valančiūnas ir Eurolygoje turi problemų, kai tenka pasigrumti su pajėgiais vidurio puolėjais.

– Ar yra kokių postūmių jūsų užpuolimo byloje?

– Negaliu duoti jokio teisinio verdikto. Yra prokuratūra, tyrimas ir jie viską nuspręs...

– Tikriausiai stebite Lietuvos vaikinų iki 19 metų rinktinės rungtynes.  Kokį įspūdį palieka šie jauni krepšininkai, ketvirtadienį pradėsiantys kovas pasaulio čempionate Rygoje?

– Džiaugiasi širdis, kad esame krepšinio šalis. Viena karta pasensta, pasitraukia, ateina kitos kartos, galbūt dar talentingesnės nei išneinčios. Džiugu. Bus ką senatvėje žiūrėti per televizorių kur nors sodyboje.

TIK FAKTAI

A. Macijauskas per karjerą žaidė Klaipėdos „Neptūno“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Vitorijos „Tau Ceramica“ (Ispanija), Naujojo Orleano „Hornets“ (JAV, NBA) ir Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) komandose.

Nuo 2002 iki 2007 metų jis sėkmingai atstovavo Lietuvos rinktinei. Dėl traumų gynėjas 2010 metų birželio 8 dieną paskelbė baigiąs krepšininko karjerą.  2010 metų liepos 24 dieną Arvydas Macijauskas susituokė su Viktorija Buder. Neseniai pora susilaukė sūnaus.

Aurimas Kuckailis