Politikų spindesys ir skurdas

Iki šiol nėra skaidrios politikos

Lietuvoje, išskyrus pašmaikštavimus ir žiniasklaidos tendencingas diskusijas, per dvidešimt metų taip ir nesukurta skaidri politikų praturtėjimo monitoringo sistema. Nesukurta, nes jiems to nereikia. O žiniasklaida politikų praturtėjimą vertina tendencingai. Štai, pavyzdžiui, Seimo nario Broniaus Bradausko turto padidėjimas 5 milijonais buvo žiniasklaidos pateiktas su tam tikru prieskoniu. Pasiklausius, taip ir liko neaišku, ar tai gerai ar ne, teisėta ar ne. O iš jo kolegos Jono Jagmino akivaizdžiai išsityčiota, atseit, šio politiko turtas sumažėjo net 3 milijonais, bet žiūrėk kiek daug dar turi. Todėl ponų Vilniaus mero Artūro Zuoko ir europarlamentaro Viktoro Uspaskicho praturtėjimas pateikiamas kaip teigiamybė.

 Viskas taip parašoma ir komentuojama, kad skaitant spaudą ar žiūrint TV, neišvengiamai turi pradėti gerbti šiuos veikėjus. Kokie jie šaunuoliai, sugebantys turtėti, o politikoje dar ir aukštumų siekti. Būtent šis tendencingas visuomenės nuomonės formavimas žiniasklaidoje, ir yra esminė, vis labiau įsigalinčių amoralių, neprincipingų, į nusikaltimus linkusių asmenų atėjimo į šalies politiką priežastis. Nenuostabu, vieno ar kito politiko įvaizdžio kūrimui metami didžiuliai, nekontroliuojami, nelegalūs pinigai. O eiliniams piliečiams viešoje erdvėje pateikiami toli gražu ne patys padoriausi, profesionaliausi arba gabiausi šios srities atstovai.

Kadangi žiniasklaida tapo pasipelnymo, o ne objektyvios informacijos pateikimo šaltiniu, akivaizdu, kuo daugiau sumokama - tuo ji labiau juos liaupsina. O puola tuos, kurie nenori arba negali susimokėti. Tai, deja, niūri realybė. Todėl ne rinkėjai kalti, kad mūsų politikoje, spindinčioje milijonais, vis daugėja dvasios skurdžių, amoralių ir net nusikaltimus darančių veikėjų. Pastebėkime reitingų tendencijas, kurių be brangios žiniasklaidos niekada neturėsite. Didžiuliai pinigai arba atlygis kitomis formomis, privilegijomis ir panašiai.

Šalin moralę

Sistemoje, grindžiamoje bet kokia kaina ir visais įmanomais būdais siekti sau naudos, nelieka vietos moralei ir dvasinėms vertybėms. Šios savaitės sekso skandalas su Seimo nariu Sauliumi Stoma tai atskleidė. Žmogus, mitinguose aršiai pliekė mūsų supuvusią teisėsaugą. Šis politikas labiausiai mėgstamas žiniasklaidos, visur apie jį rašoma, kviečiamas į populiariausias laidas, pasirodo yra tik chameleonas ir dvasios skurdžius. Publikai jis rimtas, žilstelėjęs tvirtos moralės sergėtojas, o privačiame gyvenime sibaritas ir hedonistas.

 Ponuli, Sauliau Stoma, nebepurkštaukite, neieškokite teisybės teismuose, o kuo greičiau nuoširdžiai atgailaukite, atsiprašykite savo rinkėjų ir įžeistos merginos. Garbingai atsisakykite Seimo nario mandato. Nesvarbu, kad mergina, vykdydama žurnalistinį tyrimą, jus provokavo. Toks jos darbas. O kas privertė pasiduoti įvardytoms provokacijoms? Ką visi girdėjome - tai daugiausia ją „verbavote“ jūs. Ai ai, kokios esate apie save geros nuomonės.

 Matyt, tai sunkios formos (ko gero, jau senatvės) „žvaigždžių“ liga, jei siūlėte intymius santykius net 33 metais jaunesnei merginai, kuri į dukras jums tinka. Maža to, pasinaudojote tarnybine padėtimi. Tai ne tik moralus, bet ir teisinis nusikaltimas. Štai taip atsipalaiduoja mūsų Seimo nariai ir jiems viskas nė motais.

Bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje

S. Stoma pabandė įsteigti savo partiją. Vėliau norėjo pasinaudoti Neringa Venckiene ir su jos vėliava šturmuoti Seimą. Tačiau žlugus planams, galiausiai nusprendė ateiti pas TSKD ir su jais be vargo vėl būti Seime ir net iki gyvos galvos Europarlamente. Ir ką jūs manote - jo planai visai realūs, reikėjo tik neblogą vietą pas A.Kubilių sąraše gauti. Premjeras santūriai reagavo į gėdingą S. Stomos poelgį. Juk A.Kubiliui taip reikia balsų išsilaikyti dabartiniame poste. Šitai kur kas svarbiau nei moralinės nuostatos ir vertybės. O ir A. Kubilius jau ne vieną jų pamynė priimdamas į savo frakciją akivaizdžius girtuoklius, ėjo į tokius kompromisus su koalicijos partneriais, jog apie jo deklaruotą moralę, konservatorių politiką lieka tik pasvajoti.

Būtent dėl premjero noro bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje, aukojama viskas - išplaunamas bet koks vertybinis politikos, kartu ir valstybės gyvenimo pagrindas. Nuolaidžiaujant partijų lyderiams kaip A.Kubilius, R.Paksas, A. Butkevičius ir atsiranda tokie kaip: S. Stomos, A. Zuokai, V.Uspakichai, K.Komskiai, R.Ačai, E.Lementauskai, G. Kirkilai ir Co. Taigi politikų „elitas“ tampa prasižengusių, o vėliau ir nusikaltėlių, amoralių, melagių, cinikų gvardija, bebaigianti užimti lietuviškos politikos aukštumas.

Galime tapti nusikaltėlių valdoma valstybe

Gerbiamieji tautiečiai, politologai vėl kaltins jus, kad ne tuos renkate. Gal gana tikėti už pinigus nupirktais reitingais, skaityti užsakomuosius straipsnius, klausyti dažnai  į populiarias laidas kviečiamų politikų?

Jie ten pateko ne todėl, kad yra dori, pavyzdingi, darbštūs, išmintingi ar gabūs, o todėl, kad gerai sumokėjo. Jei norime, kad mūsų valdžioje atsirastų padorūs, gėdos ir padorumo jausmą turintys, gabiausi šalies žmonės, privalome atlikti dvi namų darbų užduotis.

Pirma, visus mūsų renkamus politikus pradėti vertinti neatsižvelgdami į žiniasklaidos peršamą nuomonę, o pasitelkiant sveiką nuovoką. Vertinti ne jų kalbas, o konkrečius darbus šaliai ir tautai.

 Antra, turime pareikalauti, kad visų rangų politikams ir valstybės pareigūnams būtų pakelti moraliniai, doroviniai kriterijai ir profesionalūs reikalavimai. Pareigūną, prasižengusį moralei, ar padariusiam kitą nusikaltimą – atstatydinti iš užimamų pareigų.

Būtina įvesti realią nelegalių pinigų cirkuliavimo politinėje reklamoje kontrolę ir įgyvendinti praktinį šių reiškinių užkardymo mechanizmą. Tik nustačius nelegalių pinigų naudojimo atvejus, iš politiko nedelsiant atimamas mandatas, o jo partijos, kaip nusikalstamos organizacijos veikla sustabdoma. Be šių griežtų reikalavimų ir normų mes jau greitai tapsime nusikaltėlių valdoma valstybe.