Nugriauti sunkiau negu pastatyti?

Tai, kas dabar vyksta uždaromoje mūsų atominėje elektrinėje, kitaip kaip chaosu nepavadinsi. Beje, ir gana pavojingu. Šiaip ar taip, šis energetikos objektas – tai ne koks auksinis tualetas, kurį už pusę milijono surentė Kauno valdininkai, dabar baksnojantys vienas į kitą pirštais ir tebeieškantys kalčiausio. Tualetas nesprogs ir radiacijos nepaskleis, o išmontuojami reaktoriai gali.

Ir ką dabar turime? Europos Sąjungos skirti milijardai elektrinei uždaryti beveik iššvaistyti, senieji specialistai išvaikyti, kiti, neapsikęsdami tokio chaoso, pasitraukė patys, jėgainėje verdančios aistros jau persikėlė į Seimą. Nieko nuostabaus, kad nuo planuotų darbų pabaigos jau dabar atsiliekama beveik trejus metus ir kol kas nematyti prošvaisčių, jog tas atsilikimas būtų sustabdytas ar nedidėtų toliau.

Ar buvo galima tikėtis ko nors kito, kai mūsų valdžia tebėra įsitikinusi, kad valstybę, anot amžinatilsį Rusijos proletariato vado, gali valdyti ir virėja. Pažiūrėkime, kokie „specai“ pastaruoju metu vadovavo uždaromai atominei elektrinei, konsultavo jos vadovus, ir viskas bus aišku. Aklas aklą, kaip žinia, netoli gali nuvesi. Tačiau kone kas mėnesį čia įdarbinami vis nauji ir nauji vadinamieji konsultantai, kuriems lengva ranka žarstomi dešimtys tūkstančių litų.

Įdomu, ką gali patarti atominės elektrinės generaliniam direktoriui, beje, taip pat ne šios srities specialistui, teisininkas Tomas Liukaitis, buvęs bendrovės „Ranga IV“ vadovas Aidas Šuopys ir buvęs STT Vilniaus valdybos vadovas Vaidas Skirmantas? Juk nė vienas jų neturi jokios darbo energetikos įmonėse patirties ir iš viso kažin ar nutuokia, kas yra tas reaktorius, kaip jis atrodo ir kaip su juo elgtis. Tačiau jų mėnesio atlyginimai per 10 tūkstančių litų.

Kai vadovui į pagalbą pasitelkiami reaktorių net akyse nematę patarėjai, neišvengiamai tenka kviestis bent kiek nusimanančiųjų šioje srityje iš užsienio. Vienas iš jų – specialistas iš Vokietijos Karstenas Frankas – elektrinėje dirba tik dvi savaites per mėnesį ir už tai gauna 56 tūkstančių litų algą. Likusį laiką jis ramiausiai darbuojasi Vokietijoje, visai kitoje bendrovėje. Tokio atlyginimo, sakoma, jam nepašykštėjo pats mūsų energetikos ministras.

Karstenas Frankas yra dirbęs vienoje Vokietijos atominėje elektrinėje ekspertu. Tačiau ten buvo visai kitokie – VVR reaktoriai. Rusiškų RBMK tipo reaktorių, kurie yra Ignalinos AE, jis niekuomet nėra išmontavęs.

Konsultantų elektrinėje daugėja kone kas mėnesį. Be konkurso pasamdyta britų teisininkų kontora „Taylor Wessing“, kuriai už paslaugas bus atseikėta daugiau kaip 5 milijonai litų. Šiomis dienomis pasamdyta dar viena nepriklausoma švedų konsultavimo kompanija „SKB International AB“.

Ką jos veiks? Ogi viena vertins sutartis su rangovu, patars, kaip elgtis dabartinėje situacijoje, kita tirs dėl elektrinės kylusias problemas. Taigi, atrodo, prisidirbta tiek, kad Lietuvoje niekas nežino, ką toliau daryti.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai šiomis dienomis vieningai sutarė siūlyti Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta Ignalinos atominėje elektrinėje. Tik kažin ar pavyks? Ar daug parlamentinių komisijų ką nors išaiškino iki galo?

Po plykstelėjusių skandalų energetikos ministras pagaliau pareiškė, kad uždaromos Ignalinos atominės elektrinės specialistų algos, kurios piktina prie jėgainės eksploatacijos dirbusią komandą, bus peržiūrėtos. O kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau, kodėl iki šiol buvo švaistomi pinigai? Ar ne valdantieji pasodino į elektrinės direktoriaus kėdę dabar jų pačių koneveikiamą ir jau iš antrų pareigų elektrinėje atleidžiamą Osvaldą Čiukšį, paskyrė jam fantastišką, iki tol čia neregėtą keliasdešimties tūkstančių atlyginimą?

Bet kas nors kaltas dėl viso šio chaoso vis dėlto turi būti, pasakys skaitytojas. Ir valdantieji, žinoma, surado: kalta ankstesnė Vyriausybė, pasirašiusi nevykusią sutartį su vokiečių rangovais. Gal ji iš tiesų tokia. Bet kur jūs, dabartiniai valdantieji, buvote visą savo kadenciją, kuri jau ritasi į pabaigą, taip ir nesugebėję nieko pakeisti, pataisyti?

Beje, toje sutartyje nėra nė žodžio apie tokį pinigų švaistymą nekompetentingiems specialistams, koks dabar klesti Ignalinos atominėje elektrinėje.

Net vaikas pasakys: ką nors nugriauti daug sunkiau negu pastatyti.Tačiau su Ignalinos atomine elektrine, atrodo, viskas yra kitaip. Kovertos mūsų valdžios vyrų kalbos apie naujos atominės elektrinėsstatybą, rožiniai planai ir pažadai po kelerių metų turėti savojėgainę, jei niekaip nesugebama išmontuoti senosios.