Nei pakartas, nei paleistas

VTEK įstatyme nustatyta, kad sprendimui priimti būtinas trijų narių pritarimas. Du Komisijos nariai (Elena Vaitiekienė ir Rytis Juozapavičius) nuo Ž. Plytniko vertinimo nusišalino. R. Juozapavičius nusišalino manydamas, kad Ž. Plytnikas siekė jį paveikti savo byloje. Be to, R. Juozapavičius yra pareiškęs, kad jo spendimas būtų buvęs nepalankus Ž. Plytnikui. Taigi, iš to galime daryti prielaidą, kad oficialiai tyrimas prieš Ž. Plytniką buvo nutrauktas, o neoficialiai – Ž. Plytnikas painiojo interesus.

Bet kiekviena istorija turi dvi medalio puses ir pamėginsiu kiek įmanoma objektyviau jas nupasakoti, nes būtent nuo mano parašyto straipsnio kilo nemalonumai Ž. Plytnikui. Pirmiausia atmeskime bet kokį žurnalistų suinteresuotumą rašant panašius straipsnius. Žurnalistams nei šilta, nei šalta, kas dirba valstybės tarnyboje. Jie yra sarginiai šunys, ieškantys ir šniukštinėjantys, kas ir kur prisidirbo. Būtent taip ir atsitiko šiuo atveju, kai patikrinus informaciją, paaiškėjo, kad VPT vadovas susipainiojo iki ausų. Tai viena.

Antra vertus, Ž. Plytnikas dabar atsidūrė keblioje situacijoje. Ant balto kostiumo užtiškusios dėmės jam nepavyks nusiplauti bent jau teismų pagalba., nes joks teismas nesvarstys ieškinio dėl neoficialaus sprendimo, kuris, kaip minėta, buvo nepalankus – žinome trijų iš penkių komisijos narių nuomonę ir taškas.

Ar po viso to galėtume tikėti Ž. Plytniku, kad jis yra sąžiningas, nors šių abejonių po VTEK proceso atsirado tik dar daugiau? Oficialiai – ne, bet neoficialiai – taip. Jis tikrai nėra pats blogiausias VPT vadovas, bet jo retorika viešajai erdvei kenkia jam pačiam. Kol kas matėme tik pučiamus burbulus dar nuo to momento, kai Ūkio ministerijos vadovo poste karštligiškai mėgino išsilaikyti Dainius Kreivys, savo „pažymoje“ akcentavęs, kad Ž. Plytnikas yra spaudžiamas atskirų verslo grupių, politikų ir žiniasklaidos. Ž. Plytniko nelaimei Specialiųjų tyrimo tarnyba dėl „pažymos“ tyrimą nutraukė. Burbulai į orą buvo paleisti ir tuomet, kai VPT vadovas prabilo, kad 23,8 mln. Lt politines partijas parėmusios įmonės per kelerius metus susigrąžino kelis milijardus litų. Apie tai visuomenė ir taip žinojo, todėl Ž. Plytniko žodžiai vėl pakibo ore.

Didžiausia Ž. Plytniko bėda ta, jog nematome kardinalių veiksmų iš VPT, kad situacija viešuosiuose pirkimuose pasidarytų skaidresnė. Maža to, Ž. Plytnikas ir toliau sėja abejones.

VTEK narys R. Juozapavičius pareiškė, kad Ž. Plytnikas mėgino paveikti jį interesų painiojimo byloje. Tai paiškėjo, kai Ž. Plytnikas po „konsultacijų“ su naujienų agentūros BNS vadovu Artūru Raču pareiškė, esą R. Juozapavičius yra šališkas. Palaukite, palaukite... Kokios gali būti reguliarios konsultacijos su A. Raču, kuris, pasak Prezidento Valdo Adamkaus, jau anksčiau žiniasklaidoje mėgino skleisti gandus ir ar tik ne po tokių konsultacijų atsiranda įrašai „pažymose“ apie neva kai kurių žiniasklaidos priemonių daromą įtaką VPT?

Ką dar Ž. Plytnikui prikonsultavo A. Račas? Ar už tokias konsultacijas buvo sumokėta, o jei nebuvo sumokėta, tai kas buvo pažadėta? Juk BNS dalyvauja valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose ir kaip tokias draugystes vertinti kitoms žinisklaidoms priemonėms, vos suduriančioms galą su galu ir mėginančioms laimėti konkursus? Ar tik ne po tokių konsultacijų atsiranda „myliu-nemyliu“. Ponas A. Račai, papasakokite mums apie konsultacijas...

Be abejo, Ž. Plytnikas yra neparankus kai kuriems politikams ir tai faktas, kurio net neverta neigti. Priešingu atveju Vyriausybė nebūtų sumažinusi jo atlyginimo iki 2800 Lt po mokesčių, nors tokios institucijos vadovo alga turėtų būti ne mažesnė nei 10 000 litų, atsižvelgiant į VPT veiklos svarbą. Jei VPT dirbtų, nemanau, jog apskritai kiltų klausimų dėl Ž. Plytniko ir mums, kaip bendruomenei, net nebūtų įdomu, ar jis dėstė universitete, ar nedėstė. O ir pats Ž. Plytnikas kalbėdamas „Žinių radijui“ vienoje laidoje apgailestavo dėl kilusio skandalo, kad būtų tikrai nusišalinęs nuo sprendimų, jei būtų žinojęs, kad istorija sukels tokį didelį rezonansą. Tikiu ir neabejoju jo nuoširdumu, todėl jo neapdairumą būčiau linkęs pateisinti, nei pasmerkti. Kas dėl kitų dalykų, tai Ž. Plytnikui reikėtų būti apdairesniam ir būti maksimaliai objektyviu kiekvienu atveju. Taip pat jam pačiam būtų naudingiau šalintis gandų nešiotojų.