Biudžeto svarstymas – kaip įtempto siužeto detektyvas

Tačiau kitaip gal ir negalėjo būti: nors gyvename labai atviros ekonomikos ir politikos šalyje, neskubame savo nuomonių reikšti gatvėse, kaip, pavyzdžiui, tai daro graikai ar prancūzai.

Ant vienos rankos pirštų galėtume suskaičiuoti net mūsų parlamentarų muštynes per 21 metus.

Tačiau šią savaitę neatsitiktinai valstybinė televizija, net neįspėjusi žiūrovų, pakeitė programą: triukšmingas ginčas Seime dėl biudžeto antradienį tikrai nenusileido įprastai 17 val. rodomam garsiajam vokiečių detektyvo serialui „Senis“. Taigi biudžeto svarstymą galėtume drąsiai pavadinti įtempto siužeto detektyvu.

Vieną dieną premjeras Andrius Kubilius sako, kad senatvės pensijos bus atkurtos iki 2008-ųjų lygio, o kitą dieną jau sužinome, kad koalicijos partneriai liberalai premjerą užspaudė į kampą ir šis pakeitė nuomonę. Trečią dieną pensininkų judėjimo vadovė pradeda kviesti pensininkus į gatves rengti revoliuciją, o pilkasis konservatorių kardinolas Jurgis Razma nepraleidžia progos pareikšti, kad pagrindinė koalicijos partija Seime Vyriausybės pasiūlymui nepritars.

Kitą dieną rinkėjų kantrybę išbandantys ir artimiausią savo ateitį, regis, jau palaidoję liberalai pasiduoda, tačiau iškelia kitas sąlygas. Ir tokia nervų kova vyko iki paskutinės dienos vėlaus vakaro. Kai Seimo restorane nebeliko nė vieno kotleto, parlamentarai užsisakė picų, tačiau biudžetą priėmė.

Tiesa, ne visiems parlamentarams tokia dieta buvo priimtina: ryte iš 140 užsiregistravo 139 parlamentarai, o jėgų balsuoti už biudžetą užteko tik 120 parlamentarų, iš kurių biudžetui pritarė 72. Kažkur dingo 19 politikų, tiesa, vienoje laisvoje kėdėje „įsitaisė“ skeleto muliažas, kurį opozicija pavadino dar neemigravusiu lietuviu. Tačiau skeletas nespėjo balsuoti, nes apsauga skubiai jį išnešė iš salės. Valdančiosios koalicijos partijų nariai, galima sakyti, nesitraukė nė per žingsnį, balsavo sutartinai ir vieningai, tik kartą per vakaro posėdį opozicijai suteikę galimybę blokuoti balsavimą.

Taigi biudžetas priimtas, teoriškai šalies fiskalinis deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, tačiau net premjeras neslepia, kad pavasarį biudžetą gali tekti peržiūrėti ir paieškoti naujos medžiagos skylėms lopyti.

Stebuklų neverta tikėtis: kaip tik šią savaitę pranešta apie Italijos ekonomikos lėtėjimą, prognozuojama, kad panašių žinių sulauksime ir iš mums itin svarbios šalies – Vokietijos. Taigi labai realu, kad jau nuo kitų metų antrojo pusmečio pinigines teks atverti ir automobilių, o gal ir mažiau nei milijoną litų kainuojančio nekilnojamojo turto savininkams. Belieka pridurti, kad, svarstant brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą, tarp parlamentarų tarsi išnyko partinė priklausomybė.

Pasitvirtino taisyklė, kad su tauta pasidalyti sunkmečio našta vienodai nemėgsta ir konservatorių, ir socialdemokratų turtuoliai. Šįkart milijonieriai pralaimėjo mūšį, bet ne karą. Ekspertai jau dabar prognozuoja, kad milijonieriai ras būdų, kaip išskaidyti turtą iki neapmokestinamos 999 999 Lt vertės. Taigi kyla pagrįstų įtarimų, kad nesurinksime ne tik iš pradžių planuotų 30, bet ir pakoreguotų 17 mln. Lt.

Be to, neatsisakyta ateityje apmokestinti indėlių palūkanų. Svarstydami biudžeto pajamas, parlamentarai nesusitarė tik dėl palūkanų sumos, nuo kurios jos būtų apmokestinamos. Opozicija siūlė kartelę pakelti iki 1 000 Lt, o dešinieji – nuo 400 Lt. Įstatymo pataisa grąžinta tobulinti Biudžeto ir finansų komitetui, nors, tiesą sakant, nėra ką tobulinti – tereikia su opozicija suderinti sumą, nuo kurios palūkanos būtų apmokestinamos. Tarkime, jei politikai susitars apmokestinti palūkanas nuo 600 Lt, turintys 20 000 Lt terminuotąjį indėlį per metus galės gauti neapmokestinamas 3 proc. palūkanas. Jei laikoma didesnė suma, arba palūkanos už tą sumą didesnės, tai už viršijančias palūkanas teks mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Kaip reikėtų vertinti priimtą biudžetą? Nevienareikšmiškai. Tačiau svarbus pats biudžeto priėmimo faktas. Visi sutaria, kad jį reikėjo priimti neuždelsiant nė vienos dienos, nes mus stebinčiai pasaulio rinkai reikėjo duoti ženklą, kad Lietuva ryžtasi dar metus gyventi griežtai taupydama ir bandydama užtikrinti šalies ekonomikos stabilumą. Ne daugiau. Ko gero, teisus vienas humoro jausmo nestokojantis politikas, apie šį biudžetą pasakęs taip: „Blogiau nebus, tačiau geriau irgi nebus“.