Ateityje Lietuva galės uždirbti iš vandens

Jungtinės Tautos neseniai paskelbė atlikto tyrimo ataskaitą, kurioje rašoma, kad iki 2025-ųjų daugiau nei pusei planetos gyventojų pritrūks gėlo vandens, o 2050-aisiais ši problema kils jau trims ketvirtadaliams Žemės gyventojų. Jo pritrūks ne tik Afrikos valstybės, bet ir per milijardą gyventojų turinčios Indija bei Kinija ir net pietinės ES šalys.

Be reikalo šiuo metu rusai rengia ginklavimosi šou prie Karaliaučiaus. V.Putinas puikiai žino, kad didžioji grėsmė Rusijai kyla ne iš Vakarų, su Rusija susijusių prekybos ryšiais, o iš Rytų: kinai vis dažniau ir garsiau prisimena laikus, kai jiems priklausė net apie 20 proc. pasaulio gėlo vandens atsargų turintis Baikalo ežeras. Šiaurinėje Kinijos dalyje žemės ūkiui labai stinga vandens, Gobio dykuma plečiasi ir grėsmingai artėja prie Pekino. Vandens čia mažėja dėl stipriai augančio vartojimo. Jis augs ir toliau, nes Kinija šiuo metu priskiriama prie šalių, kuriose vienam gyventojui vandens tenka mažiausiai.

Apsilankę Turkijoje ar Egipte sužinome, kad šiose šalyse gerti vandenį iš čiaupo nepatartina. Net mūsų kaimynė Latvija su milijonine Ryga vartoja santykinai nešvarų paviršinį vandenį. O Lietuvoje vanduo iš čiaupo, žinoma, jei jis tiekiamas nesurūdijusiais vamzdžiais, yra bene švariausias Europoje – šiuo požiūriu pirmaujame ir tebepirmausime ateityje. Kai kuriose Lietuvos vietose požeminis gėlas vanduo yra labai negiliai. Štai Šiaulių rajone gręžinių gylis siekia 200 m, o šalia Kauno – tik 30 m. Lietuviai gėlą vandenį naudoja net techniniams pramoniniams tikslams. Išlaidaujame? Taip, tačiau tai mums neaktualu: požeminio vandens atsargos labai greitai pasipildo, o mes šiuo metu teišnaudojame 10 proc. minimalių galimybių.

Kai kurie žmonės priekaištaus – gėdinga planuoti uždirbti milijardus iš geriamojo vandens, juk žmogus be jo negali išgyventi. O kiek žmonių šiais laikais gali išgyventi be naftos? Juk nafta – ne tik automobilio degalai, tai – ir dujos, elektros energija, šiluma, ir beveik visi maisto produktai, net ir žemės ūkio produktai, nes žemdirbiai naudoja techniką. Degalų reikia ne tik traktoriams ar grūdų džiovykloms, bet ir gaminant paprasčiausius kauptukus. Taigi šie gamtos ištekliai žmonijai būtini, tačiau dykai jų niekas nedalija. Nedalys ir vandens. Kokia vandens kaina? Jau dabar gėlas geriamasis vanduo pasaulinėje rinkoje kainuoja tik apie 30 proc. pigiau nei nafta. Didėjant paklausai, kaina tik augs.

Gaminant kiekvieną daiktą reikia ne tik degalų, bet ir vandens. Nustebsite, kiek daug jo reikia. Švedijoje įsteigtos „Vandens“ premijos laureatas britų mokslininkas Džonas Alenas apskaičiavo, kiek vandens panaudojama gaminant kai kuriuos daiktus ir maisto produktus. Štai kiekvieną rytą gerdami puodelį kavos net nepagalvojame, kad visiems energijos šaltiniams bei darbams (kavos pupelėms auginti, prižiūrėti, derliui nuimti, pakuotei pagaminti, transportui ir t. t.), kol kava patenka į mūsų puodelį, panaudojama net per 120 l vandens. Sunku patikėti, bet skaičiai nemeluoja. Kol ant mūsų stalo patenka vienas mėsainis, panaudojama beveik 2 tūkst. l vandens. Norint išlydyti toną plieno, reikia net 200 tūkst. l, pagaminti toną popieriaus – 100 tūkst. l, o pagaminti toną sintetinio pluošto reikia net 5 mln. l vandens. Ypač daug vandens naudojama žemės ūkyje ir ateityje bus naudojama dar daugiau. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prognozes 2050-aisiais planetoje gyvens jau 9 mlrd. žmonių. Jie norės gerti ir valgyti, todėl maisto produktų gamyba turės išaugti net 70 proc. Todėl drąsiai prognozuokime beribes žemės ūkio galimybes ir nepasiduokime Briuselio raginimams trauktis iš žemės ūkio – nors ateičiai pasilikime galimybę didinti gamybą.