Rinkimų aistros kaitina sustingusią Maskvą

M.Gorbačiovas nori reformų

Per opozicijos protestus Maskvoje antradienį suimta mažiausiai 80 demonstrantų, tarp jų – rašytojas Eduardas Limonovas iš neregistruotos partijos „Kitokia Rusija“, pranešė portalas kasparov.ru . Sankt Peterburge saugumo pajėgos, jų duomenimis, suėmė apie 30 žmonių. Mažiausiai 100 opozicijos šalininkų čia dalyvavo nesankcionuotoje akcijoje miesto centre.

Protestai vyko ir milijoniniuose miestuose Nižnij Novgorode bei Jekaterinburge. Sibiro Omsko mieste vyriausybės priešininkai išėjo į gatves nepaisydami 30 laipsnių speigo. Rusijos opozicija ragina gyventojus kiekvieno mėnesio, turinčio 31 dieną, paskutinę dieną išeiti į gatves. Taip norima atkreipti dėmesį į Rusijos konstitucijos 31 straipsnį, kuris įteisina susirinkimų laisvę.

Tačiau į gatves visų pirma einama dėl didėjančio nepasitenkinimo artėjančiais prezidento rinkimais, tiksliau – dėl dabartinio premjero V.Putino rinkiminės kampanijos. Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas sukritikavo premjero V. Putino laikraštyje išspausdintą straipsnį apie ekonomikos politiką, kurios laikysis, jei bus išrinktas prezidentu, praneša RT. Jis pareiškė, kad per pastaruosius trejus metus Rusija neteko beveik 500 mlrd. JAV dolerių grynaisiais ir per tą patį laikotarpį nebuvo pastatyta nė viena moderni gamykla.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas reikalauja referendumo dėl Rusijos konstitucijos reformos. Dešimtys tūkstančių demonstrantų nori ne tik asmenų pasikeitimo, bet ir politinės sistemos pakeitimo, rašo jis savo straipsnyje Kremliui kritiškame laikraštyje „Novaja Gazeta“. Opozicijos šalininkai Rusijoje jau kelis mėnesius protestuoja prieš Kremliaus politiką. M.Gorbačiovas apkaltino Rusijos žinybas darant viską dėl V.Putino pergalės. Tačiau, ano jo, toks „valdžios monopolis“ demokratinei valstybei yra neleistinas.

Pasak M.Gorbačiovo, naujausi V.Putino reformų pasiūlymai rodo, kad stipriausias Rusijos žmogus ir po menamų rinkimų, išskyrus nesvarbias korektūras, viską paliks po senovei. Buvęs sovietų vadovas ir Nobelio taikos premijos laureatas pasisakė už „naują, stiprią demokratinę partiją“, kuri imtųsi iniciatyvos pakeisti konstituciją. Referendume esą turėtų būti pateiktas klausimas „Ar remiate politines ir konstitucijos reformas, kurios padarytų galą autokratijai ir garantuotų demokratiją?“

Drąsus „Solidarumo“ žingsnis

O „Ria Novosti“ pranešė, kad Rusijos didžiausia nepriklausoma rinkimų stebėtojų organizacija „Golos“, artėjant prezidento rinkimams patiria spaudimą. „Kalbame apie atvirą „Golos“ narių bauginimą ir bandymus iškeldinti organizaciją iš biuro“, – per spaudos konferenciją Maskvoje teigė „Golos“ atstovas Aleksandras Kynevas. Jis taip pat sakė, kad šalies valdžia „slapta klausosi telefono pokalbių, įsilaužė į pašto dėžutes ir vartotojų profilius socialiniuose tinkluose“.

Organizacija teigia, kad jai liepiama išsikraustyti, nors už nuomą sumokėta net iki rugpjūčio mėnesio. Darbuotojai iškviečiami į Saugumo tarnybą asmeniniam pokalbiui, per kurį pasakoma, kad būtų geriau, jei nedirbtų su „Golos“ organizacija. Rinkimų stebėtojų organizacijos ir opozicijos atstovai teigia, kad taip norima susidoroti su visais, kas galėtų trukdyti V.Putinui laimėti prezidento rinkimus.

Tačiau Rusijos opozicijos aktyvistai nepasiduoda. Priešais Kremliaus pastatą jie iškėlė milžinišką plakatą su tekstu „Putinai, eik šalin“, praneša BBC. Plakatas kabo ant pastato stogo, kuris stovi priešais Kremlių kitoje upės pusėje. Aktyvistų grupės „Solidarumas“ aktyvistas Ija Jašinas sakė, kad trečiadienį pakabinto plakato dydis yra 140 kv. m.

Geltoname fone vaizduojamas perbrauktas V.Putino veido eskizas.

Kremliaus nurodymai žiniasklaidai

Šiandien, vasario 4 d., Maskvoje vyksta ne tik V.Putino palaikymo mitingas, bet ir opozicijos eisena, kurios šūkis: „Nebalsuok už V.Putiną!“ Į mitingą, skirtą palaikyti dabartinį premjerą, buvo verbuojami biudžetinių įstaigų darbuotojai. Mokytojai ir valstybinių įstaigų tarnautojai skundėsi, kad juos prievarta verčia ateiti į akciją, priešingu atveju žadamos rimtos problemos. V.Putino štabas ir Rusijos sostinės savivaldybė visa tai neigia, rašo newsru.com .

Taip pat tapo žinoma, kad valdžia sukūrė gaires, kaip Kremliaus kontroliuojamos masinės informacijos priemonės turės pateikti medžiagą apie mitingą. Leidiniams, pavaldiems Maskvos srities vadovybei, ministerija išsiuntinėjo žurnalistų atmintines. Dokumente, kurį paviešino portalas odintsovo.info , be kita ko, nurodoma, kad žurnalistas privalo „atspindėti draugišką mitingo atmosferą apskritai: džiaugsmingi žmonių veidai, mamos su vaikais, pensininkai, vidutinio amžiaus žmonės“.

Atmintinėje reikalaujama pabrėžti, kad dalyviai į mitingą atėjo savanoriškai, įrašyti interviu su mitingo dalyviais, pavyzdžiui: „Aš negalėjau likti nuošalyje, kai sprendžiamas mano šalies likimas.“ Žurnalistų prašoma akcentuoti savadarbius plakatus mitinguotojų rankose ir kaip organizatorius pristatyti garsius miesto visuomenininkus, neturinčius nieko bendro su valdančiąja partija.

V.Putino pergalė neišvengiama?

Rusijoje jau seniai sklando kalbos: kad ir ką rinkėjai darytų, už ką balsuotų, rinkimus vis tiek laimės V.Putinas. Atrodo, tauta po truputį pradeda su tuo susitaikyti. Tai rodo ir apklausų duomenys. Nepaisant opozicijos protestų ir įvairių rengtų akcijų, du trečdaliai Rusijos gyventojų įsitikinę, kad dabartinis šalies premjeras, kuris kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvaus kaip „Vieningosios Rusijos“ partijos kandidatas, nugalės jau pirmame rate. Tai rodo sausį Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa, praneša agentūra „RIA Novosti“.

Remiantis jos rezultatais, 65 proc. respondentų mano, kad V.Putinas laimės rinkimus jau pirmame rate. Taip teigia ir premjero šalininkai (78 proc.), ir tie, kurie ketina balsuti už kitus kandidatus (nuo 48 iki 63 proc.). Kovo 4-ąją vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose dar dalyvaus Vladimiras Žirinovskis iš Liberaldemokratų partijos, komunistas Genadijus Ziuganovas, Sergejus Mironovas iš „Teisingosios Rusijos“ bei milijardierius Michailas Prochorovas.

Remiantis įstatymais, antras rinkimų ratas įvyktų, jei nė vienas kandidatas pirmame rinkimų rate nesurinktų daugiau kaip pusės balsų. Pasak Lietuvos politologų, greičiausiai antro rato neprireiks, o pats prezidento rinkimų procesas, žinant, kad V.Putino reitingai nuolat krinta, bus dar neskaidresnis nei prieš du mėnesius vykę Dūmos rinkimai.

Rusijoje sklando toks anekdotas: „Lapė klausia varnos: „Ar tu balsuosi už Putiną?“ Varna tyli, ji bijo paleisti sūrį iš snapo. „Atsakyk man, ar tu balsuosi už Putiną? Taip ar ne? - vėl klausia lapė. - Sakyk taip ar ne?!“. „Taip!“, - sako varna ir pameta sūrį. Lapė jį čiumpa ir sprunka šalin.

Varna liūdna tupi ant medžio šakos ir galvoja: „O kas jei būčiau pasakiusi „ne“? Ar tai būtų ką nors pakeitę?“.