Seime prasidėjo interpeliacijos procedūra teisingumo ministrui R. Šimašiui (papildyta)
Antradienį rytiniame Seimo plenariniame posėdyje prasidėjo interpeliacijos procedūra teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui. Šią Seimo narių grupės iniciatyvą iniciatorių vardu pristatė Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis.
"Ar per pastaruosius 3 metus Lietuvoje teisingumo ir pasitikėjimo teisine sistema padaugėjo ar sumažėjo? Pabandykime kiekvienas atsakyti į šį klausimą. (...) Išgirdę ministro atsakymus, turėsime apsispręsti, ar mus tenkina jo darbas ar ne", - iš Seimo tribūnos sakė V. Mazuronis.
Jis teigė norįs išgirsti, ką daro ministras, kad situacija teisingumo srityje akivaizdžiai keistųsi.
"Ką ministras R. Šimašius ir jo vadovaujama ministerija daro ir darys, kad teisingumas grįžtų į mūsų valstybę?", - klausė V. Mazuronis.
Interpeliaciją palaikantys opozicinių frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai ministro reikalauja paaiškinti savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklą.
Parlamentarai ministrui priekaištauja dėl teismų reformos, visuomenės nepasitikėjimo teismais, dėl situacijos teismo medicinos srityje, laisvės atėmimo įstaigose, informacijos apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį perdavimo Baltarusijai, dėl įvykių Garliavoje ir teisingumo nevykdymo.
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos teisingumo ministras R. Šimašius akcentavo, kad teisinėje valstybėje niekas negali kištis į teismų veiklą. Jis taip pat tvirtino, kad telefoninės teisės laikai Lietuvoje baigėsi.
"Pagal Konstituciją, sprendimus priima teismai, o telefoninės teisės laikai, kada teisingumo ministras, Seimo narys ar koks kitas pareigūnas nurodinėja kitiems pareigūnams, ką jie turi daryti, peržengdamas savo ribas, aš tikiuosi, kad tie laikai Lietuvoje praėjo negrįžtamai. Visi turi dirbti savo darbą. Deja, turiu pasakyti, kad ne visi savo darbą atlieka tinkamai", - sakė R. Šimašius.
Jis pripažino, kad teismų sprendimai ne visada yra aiškūs ir suprantami, kad teisingumo sistemoje yra problemų. "Jeigu teisingumo sistemoje nebūtų jokių problemų, būčiau pirmas, kuris pasiūlytų ministeriją panaikinti, deja, taip nėra, todėl reikalinga ir Teisingumo ministerija", - sakė ministras.
Jis patikino, kad atsakomybės nesikratė, nesikrato ir nežada kratytis ir tas funkcijas, kurios yra priskirtos, atsakingai vykdo.
Teisingumo ministras pristatė parlamentarams nuveiktus ir planuojamus padaryti darbus savo kuruojamoje srityje.
Kaip numato Seimo statutas, po ministro kalbos ir atsakymų į Seimo narių klausimus bus surengta diskusija, kurioje žodis suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.
Po interpeliaciją gavusio ministro ir interpeliacijos iniciatorių baigiamųjų kalbų Seimas turės sudaryti redakcinę komisiją, kuri rengs Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos.
Šio dokumento projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas juo, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
ELTA
|
Vardas:*
El. paštas:
|
Komentaras:* |
Naujienos

































Facebook
iGoogle