STT pajudino korupcijos lizdą Kaune

Kaune kilusio medikų korupcijos skandalo įtariamųjų ratas plečiasi. "Jeigu STT tyrimas baigsis apkaltinamuoju nuosprendžiu, tai bus pati geriausia prevencija", - nurodė sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys.

Be Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) direktorės ekonomikai Virginijos Kerienės ir Kauno teritorinės ligonių kasos vadovo Virginijaus Šiaudikio, įtarimai papirkimu pareikšti dar penkių gydymo įstaigų direktoriams.

Pateko į agentų tinklus

Kovo viduryje į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų tinklus pateko aukštas pareigas KMUK užimanti direktorė ekonomikai V.Kerienė ir Kauno teritorinės ligonių kasos direktorius V.Šiaudikis.

STT tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūra tada pranešė, kad V.Kerienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba, o V.Šiaudikiui – dėl kyšininkavimo ir taip pat dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems paskyrė vienodas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti.
Neoficialiai kalbėta, kad abu medikai įtariami praėjusių metų pabaigoje pasinaudoję vienos farmacijos kompanijos dovana – apie 30 tūkst. litų kainavusia dviejų savaičių kelione į Argentiną. Tačiau „Valstiečių laikraštis“ gavo įrodymų, kad ši dovana yra tik vienas bylos epizodų.

Tyrimas atskleidė naujų detalių

Kad kelionė į Argentiną nėra pagrindinis epizodas byloje, patvirtino dar kovą surengta Kauno apygardos prokuratūros spaudos konferencija.
Joje Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aivaras Alimas buvo ne itin kalbus. Tada jis pasakė, kad STT tyrimo metu buvo apklausti du kyšius Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriui V.Šiaudikiui davę asmenys. Jiems esą ir pareikšti įtarimai.

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo spaudos konferencijos, Kauno apygardos prokurorai teigia, kad tyrimas atskleidžia vis naujų detalių.
„STT tęsia tyrimą, todėl negaliu atskleisti tam tikrų detalių, nes jos gali pakenkti tyrimui“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Alimas.

Redakcijai pavyko gauti informacijos, kuo iš tikrųjų galėjo nusižengti V.Kerienė ir V.Šiaudikis bei kaip korupcija galėjo išsikeroti tarp aukščiausių KMUK vadovų ir farmacijos kompanijų.

Pusmetį sekė specialia įranga

STT agentai Kauno teritorinės ligonių kasos direktorių V.Šiaudikį sekė ne vieną mėnesį. Jo kabinete buvo sumontuota speciali įranga.
Pagal vieną tyrimo versijų KMUK direktorė ekonomikai V.Kerienė ne kartą lankėsi pas V.Šiaudikį.

„Prieš keletą metų Valstybinė ligonių kasa Kauno medicinos universiteto klinikoms kasmet būdavo skolinga net iki 30 mln. litų, bet jau 2–3 metus ligonių kasos su klinikomis atsiskaito tvarkingai, o kitos ligoninės neatgauna pinigų“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo šaltinis, itin artimai susijęs su KMUK.

Tikėtina, kad būtent V.Kerienė įsiūlė farmacininkų dovaną V.Šiaudikiui. Ji bilietus į Argentiną pirko ne tik sau ir savo sutuoktiniui, bet ir V.Šiaudikiui su žmona.

Įtariamųjų sąrašas pasipildė

Kauno apygardos prokuroras A.Alimas patvirtino „Valstiečių laikraščio“ turimą informaciją, kad Kauno medicinos įstaigų vadovai papirkinėjo V.Šiaudikį. Ligonių kasos yra nuolat skolingos gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas medicinos paslaugas, todėl panašiais vizitais pas teritorinių ligonių kasų vadovus ligoninių direktoriai siekė kuo greičiau atgauti lėšas iš VLK.

Be KMUK direktorės ekonomikai V.Kerienės ir Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus V.Šiaudikio, įtarimai byloje yra pareikšti dar penkiems medikams.

„Visi jie yra Kauno apskrities ligoninių vadovai, – sakė Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A.Alimas. – Vieni su tyrėjais bendradarbiauja noriai, kiti išsisukinėja.“

VLK direktorius Algis Sasnauskas, paklaustas, kaip vertina Kauno teritorinės ligonių kasos vadovo V.Šiaudikio įsipainiojimą į korupcijos skandalą, atsisakė pateikti savo nuomonę. „Komentaras neįmanomas, nes neturima duomenų apie kitas tyrimo eigai svarbias aplinkybes“, – parašė VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas.

Atsidėkojo garsios farmacijos bendrovės

KMUK taip pat nepanoro komentuoti situacijos, susijusios su V.Keriene ir V.Šiaudikiu. „Valstiečių laikraštis“ klinikoms raštu pateikė kelis klausimus apie pastarųjų metų KMUK vadovų komandiruotes ir kitus visuomenę galinčius sudominti faktus. Iš pradžių pažadėjusi atsakyti, vėliau KMUK atstovė spaudai Eglė Žemaitienė atsiuntė lakonišką atsakymą: „Jūsų užklaustos informacijos aš neturiu.“

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, farmacininkų dovanota kelionė į Argentiną nėra vienintelė KMUK vadovybei. „Klinikų direktorės ekonomikai V.Kerienės veiklos demaskavimas tik iš dalies praskleidžia širmą apie tikrą korupcijos mastą šioje medikų įstaigoje“, – sakė „Valstiečių laikraščio“ šaltinis.

Jis detaliai papasakojo, kaip net labai garsios farmacijos bendrovės palaiko ryšius su ligoninėmis ir joms atsidėkoja. „Valstiečių laikraščio“ šaltinį yra apklaususi ir STT. Jis saugomas kaip itin svarbus liudytojas.

Kauno medikų korupcijos tyrimą STT atlieka keliomis kryptimis. Neatmetama galimybė, kad byla gali būti išskaidyta ir pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai.

Stebime kiekvieną atvejį
Raimundas Šukys, sveikatos apsaugos ministras
Nežinau visų bylos aplinkybių. Žinau, kad tiek V.Kerienė, tiek V.Šiaudikis yra nušalinti nuo pareigų. Dėl kitų penkių įtariamųjų informacijos dar neturiu, nes jie nėra pavaldūs Sveikatos apsaugos ministerijai. Tikiuosi, kad institucijos, kurios kovoja su korupcija, tą ir toliau darys. Jeigu STT tyrimas baigsis apkaltinamuoju nuosprendžiu, tai bus pati geriausia prevencija. Labai blogai, kad VLK teritoriniai padaliniai veikia kaip atskiri juridiniai vienetai, o ne kaip VLK padaliniai. Teritoriniai padaliniai savarankiškai nustato, kada ir kaip atsiskaityti su gydymo įstaigomis. Atskirose teritorijose jie nustato skirtingus įkainius, skirtingą apimtį. Mes stebime kiekvieną atvejį, kai tik gauname informacijos, bet ministras tiesiogiai negali daryti įtakos VLK, nes tai draudžia įstatymai. Reikia tik pasidžiaugti, kad bent jau aktyviai dirba teisėsaugos institucijos.

Dėl neskaidrių ryšių kenčia pacientai
Sergejus Muravjovas, „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas
Esame atlikę gydytojų ir farmacijos kompanijų tyrimą. Dauguma medikų teigia, kad iš tiesų bendradarbiauja su farmacinių bendrovių atstovais. Apie du trečdaliai medikų su jais bendradarbiauja 1–5 kartus per mėnesį, o trečdalis – net iki 25 kartų per mėnesį. Galima tik spėlioti, kokios šių susitikimų pasekmės būna mums – pacientams. Ką reiškia, kai medikai keliauja už farmacininkų lėšas į užsienį? Patys medikai teigia, kad dėl galimai neskaidrių gydytojų ir farmacijos pramonės atstovų santykių nukenčia pirmiausia pačių medikų ir farmacijos kompanijų įvaizdis. Jie taip pat pabrėžia, kad dėl to nukenčia ir pacientų piniginė, ir sveikata. Tad turime galvoti, ar nėra taip, kad kai kurie medikai tiesiog piktnaudžiauja savo padėtimi, o pacientai perka per brangius vaistus, nes gydytojai neturėjo laiko arba tiesiog noro įsigilinti į tai, ko iš tiesų reikia pacientui.

Farmacininkai turėtų deklaruoti interesus
Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė
Minėtą skandalą vertinu labai blogai, nes sveikatos apsaugos sistemoje ir taip pakanka įtampos dėl Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų. Jeigu įtarimai pareikšti dar kelių ligoninių vadovams, tai iš tiesų kelia nerimą. Būtų labai gerai išsiaiškinti ir farmacijos kompanijų ryšius su medikais. Farmacininkai privalėtų deklaruoti, kiek ir kam lėšų yra skyrę, kokiems konkretiems asmenims surengė keliones į užsienį. Taip išryškėtų jų interesai.