Prezidentė nepatenkinta tiesioginių išmokų žemdirbiams skirtumais Europoje

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos, kovodamos už Baltijos šalių žemės ūkio likimą ir lygias ES valstybių žemdirbių konkurencijos sąlygas, ketvirtadienį Briuselyje surengė protesto akciją, kurios metu reikalavo teisingesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos. Protesto akcija surengta Belgijos sostinėje netoli Šumano žiedo, vykstant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui.

"Manau, kad jie ne dėl derybų protestuoja, o dėl to, kad pasiūlymas yra mažesnis, negu jie tikėjosi. Iš tiesų, skirtumas tarp senųjų valstybių ir naujųjų, ne tik Baltijos šalių, bet visų naujų valstybių tiesioginių išmokų išlieka didžiulis, ir tas skirtumas tikrai nemažėja. Tai mes visu tuo nepatenkinti", - sakė Prezidentė.

Pasak šalies vadovės, konkrečių derybų dėl ateinančios ES finansinės perspektyvos šioje EVT nebus. Apie perspektyvą bus kalbama tik tiek, kiek tai lies augimo skatinimo priemones. Penktadienį D. Grybauskaitė bei Latvijos ir Estijos vadovai susitiks su Europos Komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu (Jose Manuel Barosso), kur aptars finansavimą Baltijos šalims.

"Tas paketas, kuris yra pateiktas - tiek struktūrinių fondų srityje, tiek žemės ūkio - iš tiesų visoms Baltijos valstybėms yra labai nepalankus", - teigė Prezidentė, pridūrusi, kad derybos dėl naujos finansinės perspektyvos vyksta sudėtingu laiku. Ketvirtadienį su piketuojančiais Lietuvos ūkininkais, priešingai nei su latviais, su kuriais susitiko Premjeras Valdis Dombrovskis, Briuselyje viešinti Lietuvos vadovė nesusitiko. Dėmesį ūkininkams parodė tik Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje (ES) Raimundas Karoblis.

"Išgirdome, ką ir anksčiau esame girdėję - tiek mūsų, tiek žemdirbių netenkina dabartinis Komisijos pasiūlymas, kuris yra ant stalo. Tikrai situacija negali tęstis, kad tiesioginės išmokos kai kurių šalių atžvilgiu yra netgi 8, kai kurių - 4 kartais - mūsų yra mažesnės, negu kitos gauna. Galbūt Komisijos logiką dar buvo galima suprasti mums stojant į ES, kai buvo skaičiuojami kaštai. Dabar situacija yra pasikeitusi ir, aišku savaime, dabartiniai subsidijų, tiesioginių išmokų skirtumai turi rinką iškraipantį pobūdį", - sakė R. Karoblis.

 Diplomatas aiškino, kad pagal dabartinį siūlymą nenumatomas tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimas, tačiau numatyta, jog skirtumas tarp didžiausiai ir mažiausiai gaunančių būtų du kartus. Tai, pasak R. Karoblio, yra nenormalu. Lietuvos siekis dėl tiesioginių išmokų yra būti arčiau ES vidurkio bent jau finansinės perspektyvos pabaigoje.

 Labiausiai suvienodinimui prieštarauja valstybės, gaunančios didžiausias tiesiogines išmokas. R. Karoblio vertinimu, intensyvių derybų tikimasi spalį EVT, jas pabaigti tikimasi gruodį.  "Tikrai, paskutinė naktis bus labai sunki visiems ir net neabejoju, kad derybų pabaigoje iš Lietuvos pusės ant stalo bus tie patys trys svarbiausi klausimai: sanglauda (Sanglaudos fondai, - ELTA), žemės ūkis ir Ignalinos (Ignalinos atominės elektrinės, - ELTA) uždarymas", - reziumavo Lietuvos nuolatinis atstovas ES.

2009 metų duomenimis, 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už ha, t.y. 54 proc. ES vidurkio, Latvijoje - 97 eurai/ha (36 proc.). Tačiau pagal dabartinius pasiūlymus iki naujojo finansinio laikotarpio pabaigos 2020 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio, Estijos - 58 proc., o Latvijos - 54 proc. Taigi tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.

Tokios mažos tiesioginės išmokos ypač trukdo Baltijos šalių ūkininkams konkuruoti bendroje ES rinkoje - senųjų ES valstybių narių ūkininkai gauna daug didesnes tiesiogines išmokas. O gamybos kaštai labai panašūs visoje Europoje. Nereikėtų pamiršti ir to, kad ES veikia vieninga darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje. Taip darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams, tuo tarpu Baltijos šalyse žemės ūkio gamyba mažėja.

 Baltijos šalių ūkininkai prašo, kad tiesioginių išmokų finansinio voko suma Baltijos šalims būtų nustatoma taikant naują skaičiavimo metodiką, pagrįstą ES27 išmokų vidurkiu 2013 m. Jų reikalavimu tiesioginės išmokos pagal šią naują metodiką turi būti mokamos nuo 2014 m., be jokio pereinamojo laikotarpio. Sąžiningos konkurencijos sąlygos visoms ES valstybėms narėms turi būti užtikrinamos nedelsiant.