Pareigūnų darbas – toli gražu ne prestižinis

– Konstitucinis Teismas nagrinėja kelias dešimtis administacinių teismų kreipimųsi dėl pareigūnų ir karių pensijų. Kiek, jūsų žiniomis, Lietuvoje yra pareigūnų ir karių (apytiksliai), kuriems pensijos taip ir nebuvo atkurtos į prieškrizinį lygį?

– Mes tiesiogiai neatstovaujame pensijoje esančiųjų – tam yra veteranų asociacijos. Mano žiniomis yra apie 11 000 pareigūnų ir karių, gaunančių pensijas. Dėl lėšų ir šaltinių tiek įsigilinęs nesu, bet pasakysiu, kad mes maždaug prieš pusantrų metų padėjome susiburti pareigūnams ir kariams veteranams, kurie tikrai daug dirba šiuo klausimu. Rašė gausybę raštų, teikė siūlymus. Deja, kaip ir su mūsų valdžia įprasta – be rezultato. Pareikšiu bendrą pastebėjimą, kad teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis sumažinus šešėlinės ekonomikos dalį tai nebūtų reikšminga suma. Užtektų ne tik pareigūnams ir jų pensijoms.

– Kokios yra dabar dirbančių – jaunų ir prie pensinio amžiaus artėjančių – pareigūnų nuotaikos?

– Galiu pastebėti vieną fenomeną, kuris daug ką puikiai iliustruoja. Viena vertus, šalyje nemenka bedarbystė, bet jauni ir darbingi pareigūnai, kuriems artėja tas 20 metų stažas, leidžiantis išeiti į pensiją, jo labai laukia. Nori, kad jis kuo grečiau sueitų. Tai, ką kalba Vidaus reialų ministras ar kiti vadovai, aiškindami apie tarnybos prestižą, labai patrauklias socialines garantijas ir vos ne privilegiją dirbti policijoje ar pasienio apsaugoje – gyvenime neveikia. Pastebėtina, kad tai gan energingi ir kvalifikuoti žmonės, kurie gana nesunkiai integruojasi darbo rinkoje. Dalis išvažiuoja į užsienį, bet daug kas užsikabina ir čia.

Tiesiog gaila, kad valstybės paruoštas žmogus yra nevertinamas, nesiekiama išlaikyti profesionaliausiųjų. Einama kitu keliu.

– Kokiu būtent?

– Kaip suprantu, politikų požiūriu, jaunesnis pareigūnas kainuoja mažiau. Jaunimui ir pensija nėra motyvuojantis veiksnys. Kiek teko analizuoti personalo kaitas, jaunimas dažnai padirba kelerius metus, paragauja tos duonos ir išeina ilgai neužtrukęs.

– Tai policininko ir pasieniečio profesijai labai toli iki prsestižinės?

– Pasakysiu daugiau – tai vienos menkiausiai vertinamų darbo vietų. Apie prestižinę specialybę galima kalbėti kur nors Vokietijoje, Lenkijoje ar Estijoje, kur pareigūno profesija yra populiariausiųjų dešimtukuose. Estijoje vien mokytis šios specialybės yra didelis konkursas – šeši žmonės į vieną vietą. Politikai per dvidešimt metų daug tokiai padėčiai pasitarnavo. Turiu patikslinti, kad tai ne tik dabartinė valdžia. Tą patį galiu pasakyti ir socialdemokratams.

Tai nesitikite didelių permainų, jei keisis valdžia?

– Nežinau. Kol kas pakraupęs žiūriu į potencialų Lietuvos socialdemokratų partijos vidaus reikalų ministrą Evaldą Gustą. Jis dešimt metų toje sistemoje ir jokio proveržio, jokios idėjos nėra nei pasiūlęs, nei pateikęs. Tad politikai sukūrė situaciją, kai net ir menkesnių gabumų žmonės dabar jau nenoriai renkasi pareigūno darbą. Dar mažiau galima tikėtis pastovumo iš tų, kurie jau pasirinko.

– Žmonės dažnai painioja valstybines, pareigūnų ir kitokias pensijas (išskyrus senatvės). Paaiškinkite skirtumą pagal jų nusipelnymą ir dydį? Daug kas galvoja, kad pareigūnai turi tokias pat malones, kaip valstybės aparate dar nuo LTSR laikų sėdėję funkcionieriai. Egzistuoja nuomonė, kad pareigūno pensija yra „dovana pareigūnui“.

– Tikrai, tuo yra daug spekuliuojama. Kai kurie politikai mėgina paaiškinti, kad čia kažkokia „nereali“ privilegija. Noriu pasakyti, kad šios pensijos paskirtis visiškai kitokia. Ji negali savaime išspręsti visų motyvacijos problemų. Ji skirta tam, kad tiesiog kompensuotų tarnybos ypatumus, o ne kurtų privilegijas kažkuriai grupei, kaip mėginama įteigti. Galimybė eiti į pensiją po 20-ies tarnybos metų tik kompensuoja tarnybos sąlygas, stresines situacijas ir pan. Maža to, tai tik viena iš priemonių, kurios nepakaktų, jei neveiktų kitos motyvacinės sistemos grandys – neužtikrinamas atitinkamas darbo užmokestis, sveikatos priežiūra.

– Kiek dabar, išėjęs į pensiją, gautų policijos komisaras, kiek inspektorius ir kiek eilinis, šaltoje gatvėje dirbantis policininkas? Jei galima – apytiksliai litais, kad tauta susigaudytų.

– Jei kalbėtume apie žemiškus dalykus ir dydžius, tai viskas labai paprasta ir nėra nieko įspūdingo. Tos pensijos dydis yra 30 procentų nuo gauto darbo užmokesčio. Taigi, vidutinė vadinamojo inspektoriaus pensija svyruotų nuo 700 iki 1 000 litų. Viršininkams ji šiek tiek didesnė. Pasikartosiu – tai neskatina ir nemotyvuoja rinktis profesijos ir būti jai atsidavusiam.

– Išėjęs į pensiją, pareigūnas išsineša žinias, pažintis, kartais vertingą informaciją. Esant įtampai darbo rinkoje ir nukarpius valstybės žadėtus pinigus, išeina taip, kad jis stumiamas ieškoti atsitiktinių uždarbių. Ar nėra pavojaus, kad juos gali imti siūlyti ne visai gerą reputaciją turinčios jėgos arba veikėjai? Ar įžvelgiate čia problemą?

– Čia jūs jau pats iš dalies atsakėte į klausimą. Jei dar prieš kelerius metus galėjome kalbėti apie „visokius sovietinius komisarus“, kaip kažkokį praeities palikimą, tai dabar išaugo karta, kuri baigė mokslus jau nepriklausomoje Lietuvoje ir dirbo Lietuvos Respublikai bei jos žmonėms. Išeinantys žmonės yra didelis turtas ir geriausiųjų pasitraukimas yra tiesiog priešingas viešajam interesui. Tikra bėda, jei liks tik tie, kurie neturi kur eiti. Ypač dabar, kai jau pildosi prieškrizinės policijos analitikų prognozės, sudėtingėja kriminogineninė situacija, ima vėl siautėti grupuotės. Šešėlyje vykstantiems atsiskaitymams stringant, kaip žinia, atsiranda ir kitokie jėgos sprendimai. Ne per policiją ar teismus, o gan brutalūs. Policijoje dirbantys žmonės – tiek operatyvininkai, tiek analitikai – turi daug žinių ir prieigą prie duomenų bazių ir informacijos. Tai labai svarbūs ir kartais pavojingi instrumentai. Visa sistema turėtų skatinti ir tai, kad į pačią policiją neateitų žmonės, dirbantys nežinia kam arba net kriminalinėms struktūroms. Pastarųjų metų skandalai rodo, kad tai ne šiaip sau išgalvota problema.

****

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1-ąjį str.,kuriame nurodoma, kad teisę gauti šią pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;

2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai;

3) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai;

4) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

5) prokuratūros pareigūnai;

6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai;

7) muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

Norint atkurti pensijas buvusiems pareigūnams ir kariams į prieškrizinį lygį valstybei būtų tekę surasti 20 milijonų litų.

balsas.lt