„Dabartinė valdžia tikino, kad mokesčių reforma – vos ne tas pats, kas ekonomikos gaivinimo planas. Na, jau tokio bukumo vargu ar kurioj šaly surasi“, – sakė A. Butkevičius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Pirmadienį pasikvietusi Seimo frakcijų seniūnus Prezidentė pareiškė: „Jei valdančioji dauguma negeba priimti sprendimų, ji turi būti keičiama.“
Pirmadienį pasikvietusi Seimo frakcijų seniūnus Prezidentė pareiškė: „Jei valdančioji dauguma negeba priimti sprendimų, ji turi būti keičiama.“ Opozicinės Socialdemokratų, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos jau pateikė suderintą naujosios daugumos Vyriausybės programą „Plačioji koalicija“. Kol kas yra tik 55 balsai, bet tikimasi pritraukti ir kitas politines jėgas. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas BUTKEVIČIUS teigia pasirengęs tapti premjeru, jei gautų pasitikėjimą.
Valdantieji sako, kad jūsų programa mažai skiriasi nuo dabartinės. Kokius esminius skirtumus pabrėžtumėte?
Mes numatome kitus prioritetus. Mūsų prioritetas – spręsti nedarbo problemą. Turime kitokią ekonomikos skatinimo programą. Daugelį ES lėšų reikia skirti investicijoms, kurios išsaugo darbo vietas ir didina ekonominį efektyvumą.
Žadate mažinti mokesčius?
Kai kuriuos. Ir labai atsargiai. Pagrindinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo nesiūlome keisti, grąžintume šio mokesčio už knygas, mėsą lengvatas, taip pat žiniasklaidai. Mažintume šilumos energijos PVM tarifą. Dabar kai kurių pensininkų pajamos – 500 litų, o už šilumą reikia sumokėti 700 litų. Puikiai suprantame, kad dėl sumažinto mokesčio tris mėnesius kristų biudžeto pajamos. Bet per septynis mėnesius pradėtų atsigauti vidaus vartojimas, ir PVM įplaukos išsilygintų.
Graikija eina Lietuvos pėdomis: siekdama sumažinti biudžeto deficitą didina mokesčius ir mažina atlyginimus. Gal krizė pas mus jau baigėsi?
Žinau Graikijos padėtį dar nuo 2004 metų, kai buvau fi nansų ministras. Ji jau tada buvo bloga. Dabar pasidariau išsamią Lietuvos ekonomikos analizę. Ekonomika stabilizavosi, bet tik eksporto srityje. Nedarbas vis didėja. Šešėlinė ekonomika auga. Emigracija didėja. Vidaus vartojimas mažėja. Pagal statybos darbų apimtį praeitų metų ketvirtą ketvirtį iš priešpaskutinės vietos tarp ES šalių nukritome į paskutinę. Dabar esame dumble. Kai kur tame dumble randi kietesnę vietą atsispirti.
Ar tai, kad įvardijate problemas, jau reiškia, jog geriau jas išspręstumėte?
Jeigu tas problemas dabartinė valdžia būtų įvardijusi jau pradėdama dirbti, viskas būtų kitaip. Mes jiems garsiai šaukėme, kad pagrindinis tikslas turi būti mažinti nedarbą, nes krizė pirmiausia ir kerta darbo vietas. O ką darė ši valdžia? Tikino, kad mokesčių reforma – vos ne tas pats, kas ekonomikos gaivinimo planas. Na, jau tokio bukumo vargu ar kurioj šaly surasi. Dabar net liberalai atsibudo, vargšeliai. Jie gi tampydavo akmenį po gatves, pasisakydami prieš mokesčių naštą, o patys balsavo už padidinimą. Tai kaip suprasti tą ideologiją? Individualios įmonės dėl padidintų mokesčių tuoj apskritai Lietuvoje išnyks.
Algirdas Brazauskas yra sakęs, kad Lietuvoje mokesčiai per maži ir reikia didinti per biudžetą perskirstomą BVP dalį. Ideologinės nuostatos apsivertė?
Atsiras daugiau mokesčių mokėtojų, ir didės per biudžetą perskirstomo BVP dalis. Turėjome 50 tūkst. individualių įmonių savininkų. Gegužę liks 8 tūkst. Tai kas geriau: kad 50 tūkst. sumokėtų po mažiau ar kad 5 tūkst. mokėtų po daugiau? Važinėjau po rajonus, buvau parengęs prezentaciją apie individualių įmonių savininkų mokestį. Sakiau: krachas jus ištiks. Bet kol dar nereikėjo mokėti, kol buvo nepasibaigę metai, tai jūs snaudėte. Dabar jau visi prabudę dejuoja. Nelogiška, kai nuo 800 litų iš individualių įmonių skaičiuoja mokesčius „Sodrai“, privalomajam sveikatos draudimui, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ir pajamų mokestį. Tai kiek verslininkui lieka?
Kokios reformos numatomos jūsų programoje?
Tikrai būtina sveikatos apsaugos reforma. Bet ji bus apgalvota, ne tokia skubi kaip dabar. Pirmiausia reikia uždaryti tas ligonines, kurios 60 proc. lėšų išleidžia mokėti už šilumą ir komunalines paslaugas, nes pastatai kiaurais stogais ir langais. Tada nebelieka pinigų nei medikamentams, nei kokybiškoms paslaugoms. Klinikoms reikia geros aparatūros, gerai jas aprūpinti vaistais. Rajonų ligoninėse, kur chirurgai operuoja tik tris kartus per savaitę, tų skyrių gal irgi neturi likti. Bet reikia aprūpinti greitosios pagalbos priemonėmis, kad greitai būtų galima ligonį nuvežti į tolimesnę gerą ligoninę.
„Sodrai“ numatote kitą kelią ar panašų į dabar pasiūlytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos?
„Sodros“ sistema daug sudėtingesnė. Dabar bandoma meluoti tautai, kad europiečiai tik nuo 65 metų išeina į pensiją. Yra daug ES valstybių, kurios leidžia išeiti į pensiją ir anksčiau, jeigu tu turi darbo stažą. Mes siūlome bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ skolą administruoti centralizuotai valstybės ižde. Negerai, kai skelbiame, kad „Sodra“ bankrutuos. Ji tada skolinasi už didesnes palūkanas. O tai juk bendra valstybės skola. Ir reikia suprasti: „Sodros“ problemos bus išspręstos, kai nedarbas sumažės ir grįšim prie normalių atlyginimų. Dar reikėtų peržiūrėti „Sodros“ pajamų struktūrą, numatyti ir kitus šaltinius.
Kokie tie pajamų šaltiniai?
Juk piktinatės, kad individualios įmonės per daug moka. Reikia peržiūrėti bendrą mokesčių sistemą.
Iš ministro posto atsistatydinote susikirtęs su Viktoru Uspaskichu. Dabar jau sutariate, galėtumėte dirbti kartu?
Darbo partija tada nesutiko su mano siūloma mokesčių reforma ir su mano pateikta konvergencijos programa, pagal kurią 2005 m. buvo numatytas nulinis fi skalinis defi citas. Ekspertai tada rašė: jei A.Butkevičius būtų išlikęs fi nansų ministru, Lietuva būtų įsivedusi eurą. Mes tikrai su V.Uspaskichu nesutarėme. Turėjau griežtą poziciją ir nesigailiu, kad principingai atsistatydinau. Bet politikai negali nešiotis pykčio. Politikas turi būti lankstus. Kur nesutariame, dabar mes vienas kitam paaiškiname.
Anksčiau sakėte, kad naują koaliciją galėtų suburti tik socialdemokratai su konservatoriais, neverta jos lipdyti dabartinės opozicijos pagrindu. Pasikeitė nuomonė?
Tada pasiūliau nacionaliniu pagrindu sukurti plačiąją koaliciją. Siūliau, kad ją inicijuotų Prezidentė, jausdama atsakomybę už valstybę. Tačiau į tuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, todėl, manau, daug ką praradome. Tada ieškau kitų variantų.
Neseniai „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ pareiškė nebendradarbiausią su Krikščionių partija. Dabar ją jau kviečiate?
Jie jau šiek tiek pakeitę nuomonę. Atskirai diskutuoja vienas su kitu, gal kiek pasikarščiuoja. Kiek žinau, dabar kalbasi ir su Krikščionių partija.
Rugpjūčio 1 d. minimos Lietuvos karo laivyno įkūrimo 75-osios metinės. Šiemet minėjimo renginiai sutampa su savaitgalį Klaipėdoje organizuojama tradicine Jūros švente, kurios dalyviams bus sudarytos galimybės geriau pažinti Karines jūrų pajėgas.
Seimui panorus kitais metais pasididinti biudžetą reprezentacijai, Prezidentūra teiks mažesnę paraišką nei ankstesniais metais. Šalies vadovės atstovas Linas Balsys paklaustas, kaip Prezidentė vertina Seimo norą didinti kitų metų biudžetą reprezentacinėms išlaidoms, sakė, jog konkrečiai šalies vadovė negali vertinti parlamento ketinimų, juo labiau, kad dar nėra pateikta jokių oficialių skaičių ar dokumentų.
Šalies gyventojai geriau vertina savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas bei galimybę sutaupyti, ketvirtadienį praneša Statistikos departamentas.
Valstybės kontrolės auditorių vizitas Klaipėdos miesto savivaldybėje į dienos šviesą iškėlė begalę pažeidimų, už kuriuos nusižengusiems asmenims bus skiriama drausminė atsakomybė.
Entuziazmas, jog kitąmet klaipėdiečiai savo akimis galės stebėti Europos vyrų krepšinio čempionato kovas, blėsta. Mat vis labiau aiškėja, jog daugybę pelningų objektų apžiojusi Klaipėdos arenos statytoja gali nusispjauti į dar nebaigtą strateginį uostamiesčio sporto objektą.
Šv. Onos bažnyčia vakar pradėta skenuoti lazeriu. Netrukus skaitmeninis trimatis bažnyčios vaizdas internete bus matomas visame pasaulyje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apskrities skyrius kartu su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kai iš valstybinio socialinio draudimo fondo buvo pasikėsinta neteisėtai gauti beveik 1 milijoną litų motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų. Tai viena didžiausių FNTT atskleistų sumų, kai kaltinamieji siekė apgaule įgyti valstybės lėšų.
Pasaulių lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai neprašo suteikti ar palaikyti dvigubos pilietybės, tačiau pasisako už tai, kad Lietuvos pilietybė nebūtų atimta prieš žmogaus valią.
Sostinės valdžia paskubėjo girtis pardavusi miesto skolas dviem bankams. Vienas bankas derybas jau nutraukė, antrasis kelia susirūpinimą Finansų ministerijai. Bankas "Nordea" Vilniaus kišenių nelopys. Tai "Vilniaus dienai" patvirtino sostinės mero pavaduotojas Romas Adomavičius.
Pirmojo krematoriumo Lietuvoje statybas planuojama pradėti rugpjūtį. Trečiadienį Kėdainių pramoniniame parke, būsimo Lietuvos ritualinių paslaugų centro su krematoriumu statybvietėje, įkasta simbolinė kapsulė.
Pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 m. antrąjį ketvirtį siekė 24286,4 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,1 procento, o palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu - 6,6 proc., trečiadienį praneša Statistikos departamentas.
Dirbantiems pensininkams nepriklausomoje Lietuvoje pensijos mažinamos jau antrą kartą. Jau antrą kartą jaunos valstybės istorijoje biudžeto skylės lopomos pensininkų pinigais. Socialinės apsaugos sistemos trūkumai labiausiai atsiskleidžia sunkmečiu, teisinasi valdžia ir žada, kad ateityje bus geriau.
Pernai kone dvigubai panevėžiečiams vandens ir nuotekų tvarkymo tarifus padidinusios bendrovės vadovai apie savo atlyginimus nebuvo linkę kalbėtis ir su „Valstiečių laikraščiu“.
Šį rudenį Vyriausybė Seimui turėtų pateikti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, kuriame numatytos galimybės grąžinti nors dalį skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Po daugiau nei metus trukusios tylos Ūkio ministerija ištraukė nebaigtą kurti fi zinių asmenų bankroto (FAB) įstatymą. Anksčiau šią idėją žlugdė bankininkai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko pasakymus apie kompensacijas dėl socialinio būsto ir elektros kaštų skurdžiausiai gyvenantiems vadina tik pamąstymais.
Aštuonių čekų paauglių, nukentėjusių pakaunėje nugriuvus apleistam pastatui, istorija tapo akstinu prabilti apie baudų už netvarkingus pastatus didinimą. Siekiama, jog šiuo metu galiojančios baudos iki 500 litų už apleistus pastatus būtų padidintos iki 10 tūkst. litų. Tokia griežta tvarka esą taikoma Latvijoje ir kitose Europos šalyse. Tikimasi, kad Aplinkos ministerija pagaliau ryšis šiam žingsniui.
Seimo nariai plenarinių posėdžių salę iškeitė į vasaros malonumus. Kalbinti parlamentarai teigia, kad jiems mieliausias poilsis gamtoje ir jie ketina daugiau laiko skirti savo šeimoms, buičiai, pomėgiams ir rinkėjams. Politikai pripažįsta, kad teisine prasme jiems kalbėti apie atostogas yra gana keblu, todėl teisinasi, kad poilsį derina su darbais, bendravimu su rinkėjais.
Pirmadienį paminėtos keturios savaitės po Prezidento Algirdo Brazausko mirties. Vakarop į Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, kur buvo aukojamos mišios už pirmąjį atkurtos Lietuvos vadovą, rinkosi ne tik artimieji. Vėl plaukė minios žmonių.
Parlamentaras Mantas Adomėnas, kolegų manymu, aiškiai nusižengė įstatymams ir turi būti pašalintas iš Seimo. Esą tam net nereikia apkaltos. Kaip dienraščiui teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, M.Adomėno nusižengimai neabejotini. Pirmiausia – jo vadovavimas Demokratinės politikos institutui (DPI), kuris laimėjo 2,5 mln. litų vertės Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą ir turėtų reitinguoti šalies aukštąsias mokyklas.
Poliklinikose atsisakoma vaikų ligų gydytojų, o mažieji pacientai perduodami šeimos gydytojams. Pediatrai įsitikinę, kad plataus profilio gydytojai taip gerai nepasirūpins vaikais, kaip jie, vaikų gydytojai. Jie teigia, kad Europos šalys jau atsisako šio modelio kaip nepasiteisinusio, praneša LTV naujienų tarnyba.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas nuo šio pirmadienio pasitraukia iš einamų pareigų, o į jo vietą bus ieškomas naujas kandidatas.
„Situacija pakankamai sudėtinga, visi patyrė labai sunkias traumas“, - sakė Kauno medicinos Universiteto klinikų gydytojas Rytis Rimdeika.
Jurbarko rajone, Viešvilės užkardoje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) dar efektyviau galės užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui bei vykdyti kontrabandos prevenciją. Efektyvesnes darbo sąlygas pareigūnams padėjo sukurti bendrovė „Fima“, įdiegusi 24 val. per parą sienos su Rusija ruožą stebinčią įrangą.
Vilniaus savivaldybė praneša, kad dėl perkaitusio serverio jos tarnautojai negali naudotis internetu, neveikia ir savivaldybės tinklalapis. Dėl TEO LT techninės įrangos gedimų sekmadienį buvo sutrikęs interneto ryšys daliai Vilniaus gyventojų. Serverių patalpa įvardijama kaip viena iš vietų, kurioje galėjo kilti gaisras supleškinęs prie Vilniaus-Kauno magistralės esančią kibininę.
Lietuvos partijos deklaruoja vienijančios beveik šimtą tūkstančių narių, tačiau iš narystės mokesčių surenkami vos keli procentai partijų pajamų.



















Facebook
iGoogle
El. paštas: