Mažiausias pensijas gauna Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų, Skuodo ir Kelmės gyventojai

 
 Tokias tendencijas atskleidė 'Swedbank" Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai.
 
 Pasak "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per metus dar labiau išaugo. "Tai nulėmė ne tik natūralus centralizacijos procesas, kuris pastebimas ir kitose pasaulio šalyse. Ne mažiau svarbi priežastis - ekonomikos ciklų dinamika. Atsigavimo bangą pirmieji pajuto didmiesčių savivaldybių gyventojai, tačiau jai dar nespėjus nusiristi iki kitų rajonų, ekonomikos augimas vėl pradėjo lėtėti", - sako O. Bložienė.
 
 Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. 2011 m. III ketvirtį vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1645 Lt per mėnesį. Daugiau už šalies vidurkį uždirbo ne tik Vilniaus (1880 Lt), bet ir Klaipėdos miesto, Visagino, Mažeikių rajono, Jonavos rajono bei Elektrėnų savivaldybių gyventojai.
 
 "Šiuose miestuose įsikūrę specifiniai, visos šalies ūkiui reikšmingi objektai - jūrų uostas, atominė ir Lietuvos elektrinės, naftos perdirbimo, chemijos produktų gamyklos. Tad nieko keisto, jog daugelis šių savivaldybių darbo užmokesčio "varžybose" pirmauja jau ne pirmą dešimtmetį. Stambių pramonės objektų svarbą savivaldybės gyventojų gerovei įrodė Elektrėnai - 2011 m. I ketvirtį, sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės darbą, Elektrėnuose pirmąsyk darbo užmokestis viršijo šalies vidurkį", - teigė "Swedbank" Asmeninių finansų vadovė Lietuvoje.
 
 Mažiausiai gyventojai uždirba tose savivaldybėse, kuriose veikia mažiau įmonių, o darbo jėga mažai konkurencinga. Net 1200 Lt "į rankas" nesiekia vidutinis darbo užmokestis Šalčininkų rajono savivaldybėje (1163 Lt). Nedideli atlyginimai išliko ir Kalvarijos (1250 Lt) bei Kretingos (1260 Lt) rajonų savivaldybėse.
 
 Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc., tuo pačiu metu pagilėjo ir regioninė atskirtis. Atotrūkis tarp didžiausią ir mažiausią vidutinį atlygį gaunančių vilniečių ir Šalčininkų rajono gyventojų padidėjo nuo 663 iki 716 Lt.
 
 "Didelius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir jų rajonų savivaldybių labiausiai lemia tai, jog ekonominė veikla sukoncentruota didmiesčių teritorijose. Tuo tarpu rajonų savivaldybėse ekonominė veikla išvystyta gerokai mažiau, todėl jos priimtinesnės kaip gyvenamoji vieta", - pažymi O. Bložienė.
 
 Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Didžiausias pokytis buvo užfiksuotas Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o pastebimiausias mažėjimas - Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.).
 
 Anot "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovės, augantis atlyginimų skirtumas savivaldybėse kol kas neleidžia tikėtis tolygesnio šalies ekonominio augimo: Ne visos savivaldybės, kuriose atlyginimai didžiausi, pirmauja ir pagal senatvės pensijų dydį. Nuo solidžiausias pensijas gaunančių didžiųjų miestų senjorų beveik neatsilieka ir ankstesnių pramonės centrų - Alytaus ir Šiaurės Lietuvos regiono miestų (Pakruojo, Pasvalio) - gyventojai.
 
 Kaip ir 2010 metais, mažiausios vidutinės senatvės pensijos liko Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų, Skuodo ir Kelmės rajonuose. Būtent šios savivaldybės savo teritorijose turi didžiausią kaimiškų vietovių dalį.

ELTA ir valstietis.lt