Daug triukšmo dėl nieko

Šį pavasarį Seimas ketina svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimą, t. y. įvesti progresinį apmokestinimą. Šis ketinimas iš esmės nestebina, nes toks mokestis yra daugelyje šalių, tačiau šį kartą Seimo nariai perlenkė lazdą pareikšdami, kad atėjo laikas mokesčius suvienodinti ir apmokestinti ūkininkus.

Posėdyje vyravo neregėtas chaosas

Progresinio apmokestinimo ir gyventojų pajamų mokesčio suvienodinimo idėjos autorius Seimo narys Julius Veselka į susitikimą su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiu­mo nariais vyko karingai nusiteikęs. Posėdžio išvakarėse J.Veselka „Valstiečių laikraščiui“ sakė nebijantis ūkininkų rūstumo.

„Vykstu į posėdį pasiruošęs ginti savo sumanymą, nes atėjo laikas apmokestinti ir ūkininkus milijonierius. Ar jų nebijau? Na, jeigu primuš, tai primuš, tačiau savo nuomonės nepakeisiu. Ar norime gyventi laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, ar gyventi be valstybės, o tiesiog aklai vykdyti ES direktyvas? Jeigu norime gyventi laisvoje šalyje, tai visi turime mokėti suvienodintus ir, žinoma, progresinius mokesčius“, – tikino Seimo narys, nenujausdamas, kad jo idėja žemdirbių susirinkime sugrius kaip kortų namelis ir pats Seimo narys neprieštaraus.

Šiaip dažniausiai efektyviai dirbančiame ŽŪR prezidiume šį kartą beveik dvi valandas vyravo chaosas, įstatymo pataisos projekto autorius kalbėjo ne tik apie progresinį apmokestinimą, bet aptarė daugybę temų, pradedant galimu kinų antplūdžiu ir baigiant paties Seimo nario auginamų galvijų veislėmis.

Progresinio apmokestinimo pagrindai

Šiuo metu ūkininkai PVM mokėtojai moka 5 proc. GPM. Visiems kitiems GPM vienodas – 15 proc., ar gyventojas uždirba 800 Lt, ar 200 000 Lt per mėnesį. Skiriasi tik neapmokestinamasis minimumas.

Pagal J.Veselkos projektą, mėnesinių pajamų daliai iki 1 250 Lt, arba per metus 15 tūkst. Lt, būtų taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas. Mėnesinių pajamų daliai nuo 1 251 Lt iki 8 000 Lt, arba metinių pajamų daliai nuo 15 001 Lt iki 96 000 Lt, siūloma taikyti 20 proc. tarifą. Mėnesinių pajamų daliai nuo 8 001 Lt, arba metinių pajamų daliai nuo 96 001 Lt, siūloma taikyti 35 proc. tarifą.
Pagal skaičiavimus, GPM gerokai išaugtų gaunantiesiems didelius atlyginimus. Tiesa, siūlomos ir išimtys. Pavyzdžiui, numatyti mažesni tarifai nedaug uždirbantiems ir auginantiems vaikus bei neįgaliesiems. J.Veselka, regis, neįsigilinęs į niuansus, pasiūlė mokesčius suvienodinti, t.y. vienodai apmokestinti ir ūkininkus. Daugelis suprato, kad praktiškai kiekvienas stambesnis ūkis, kurio metinės pajamos viršija 96 tūkst. Lt, būtų apmokestintas jau ne 5, bet 35 proc. GPM.

Argumentai įtikino parlamentarą

Emocingi ūkininkų tikinimai, kad suvienodinus GPM daugelis ūkininkų būtų priversti nutraukti savo veiklą, Seimo nariui įspūdžio nepadarė. Negelbėjo ir ūkininkų priminimas, kad lietuviai iš ES gauna gerokai mažiau tiesioginių išmokų nei jų kolegos kitose šalyse, taigi lietuviai ūkininkai negalėtų konkuruoti – jų produktų kainos išaugtų, tačiau vartotojai tiek negalėtų mokėti, todėl į vidaus rinką plūstelėtų pigesnė produkcija iš kitų šalių. Ar tokia padėtis valstybei būtų naudinga?
Seimo narys išgirdo tik ŽŪR vicepirmininko Broniaus Markausko argumentus.

„Noriu priminti, kad apskritai žemės ūkio gamyba buvo apmokestinta tik nuo 2009 m. Tik po ilgų diskusijų buvo susitarta, kad ūkininkams atėjo laikas mokėti sveikatos draudimo bei „Sodros“ mokestį. Susitarta ir dėl pelno arba pajamų 5 proc. mokesčio ir pažadėta daugiau prie jo negrįžti. Taigi valdžia negali sulaužyti susitarimo. Kita vertus, žemės ūkis yra specifinis – ūkininkas iš pelno ir investuoja, ir išlaiko save ir šeimą, į mokslus išleidžia savo vaikus.“
„Aš nesiūlau papildomai apmokestinti pelno, siūlau apmokestinti tik darbines pajamas, t. y. atlyginimą“, – skubėjo patikslinti J.Veselka.

„Tačiau tokia yra faktinė padėtis – ūkininkas neturi galimybės pats įsidarbinti savo ūkyje, tad iš uždirbtų lėšų jis išlaiko save ir savo šeimą. Taigi pirmiausia reikia suderinti mokestinius įstatymus, o ne siūlyti suvienodinti mokesčius“, – padėjo tašką ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.

Be to, pagal pateiktą projektą tuo pačiu įstatymu būtų skirtingai apmokestinami ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurios galėtų įdarbinti, pavyzdžiui, inžinierius ir progresinį GPM mokėti tik nuo šių išlaidų, o ne nuo žemės ūkio bendrovės pelno. „Sutinku. Jeigu mes einame prie vieningos sistemos, tai ūkininkams irgi turi būti leidžiama atskaityti amortizacinius atskaitymus, įvertinti išlaidas šeimai išlaikyti ir atlikti kitus atskaitymus“, – pasidavė J.Veselka.