Būsimiems vairuotojams teks labiau pakratyti kišenes

Privalo filmuoti egzaminą

Nuo šių metų pradžios nauji reikalavimai įsigaliojo vairuotojus rengiančioms mokykloms. Skelbiama, kad didesni reikalavimai keliami mokymo kokybei, techninei bazei ir darbuotojų kvalifikacijai.

Viena iš naujovių – nurodymas filmuoti ir įrašinėti vairavimo mokykloje laikomą vairavimo egzaminą (praktinę dalį) bei įrašą saugoti vienus metus. Mokyklos privalo turėti tam reikalingą įrangą.

Anot naujoves pristačiusios Susisiekimo ministerijos, taip norima sutrukdyti vairavimo mokyklose nesąžiningai įsigyti pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, nes visais atvejais vairavimo mokyklos privalės turėti galutinės įskaitos įrašą.
 

Siekiama užtikrinti ir aukštesnę vairavimo mokyklų darbuotojų kvalifikaciją. Vairavimo mokytojai ir instruktoriai turės tobulinti kvalifikaciją, aukštosiose mokyklose lankydami periodinius kursus, bei kartą per penkerius metus laikyti egzaminą „Regitroje“.

Reikalavimai mokykloms griežtinami ir todėl, kad vairuotojai būtų geriau parengiami: mat kol kas iš pirmo karto „Regitroje“ egzaminą išlaiko kiek daugiau nei 39 proc. baigusiųjų vairavimo mokyklas. Skelbiama, kad Europos Sąjungoje šis vidurkis yra gerokai aukštesnis – net 60 proc.

Jau pakėlė kainą

Pačios vairavimo mokyklos tokius reikalavimus vadina nereikalingais ir sako, kad dėl to buvo priverstos kelti mokymosi kainą.

Vilniuje esančios vairavimo mokyklos „Agesina auto“ vadovė Vida Leonavičienė tvirtina, kad jų įmonei vien įsigyti filmavimo kameras atsiėjo per 4 000 Lt, dar reikėjo pirkti specialias kompiuterių programas.

„Mes turime filmuoti egzaminus neatsižvelgdami į mokinio pageidavimus, neatsižvelgdami į tai, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau jei egzaminas būtų filmuojamas ne tik mūsų mokykloje, bet ir „Regitroje“, iš pirmo karto išlaikiusiųjų skaičius būtų gerokai didesnis“, – pabrėžė ji.

V.Leonavičienės teigimu, iš pirmo karto naujai parengti vairuotojai egzamino neišlaiko todėl, kad jie egzaminą laiko vairuodami kitą, o ne tą, kuriuo mokėsi vairuoti, automobilį: skiriasi sankabos aukštis, automobilio manevringumas. „Juk net ir geram vairuotojui, atsisėdus prie kito automobilio vairo, pirmiausia su automobiliu reikia susipažinti. Ką jau kalbėti apie pradedančiuosius vairuotojus, kuriems dar ir stresas pakiša koją!“ – kalbėjo ji.

Tačiau, anot V.Leonavičienės, mažesniuose miestuose galima įžvelgti ir egzaminuojančios įmonės „Regitra“ darbuotojų bereikalingą priekabumą, nemadagumą, o galbūt net siekį pasipinigauti: juk neišlaikęs egzamino žmogus už jo laikymą moka antrą kartą. Situacija pasikeistų, jei vairavimo egzaminas „Regitroje“ taip pat būtų filmuojamas. Tada egzaminuotojai negalėtų be reikalo „sukirsti“ vairuotojų.

Kalbas vadina šmeižtu

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas tokiais kaltinimais piktinasi: „Tai – pats didžiausias šmeižtas, kurį mes vis bandome nusiplauti.“

Anot jo, egzaminuotojų atlyginimai nė kiek nepriklauso nuo to, ar žmonės egzaminą išlaiko iš pirmo, ar iš antro karto.

„Iškalbingiausia yra statistika. Pernai mūsų įmonėje egzaminą laikė 147 tūkst. vairuotojų. Sulaukėme tik 32 skundų“, – sakė S.Šuminas.

Svarbiausia priežastis, dėl kurios nepavyksta iš pirmo karto išlaikyti egzamino, anot jo, yra kur kas paprastesnė – prastas praktinis parengimas.

Būsimieji vairuotojai mokosi važiuoti tiek, kiek reikia valandų – 30, tačiau važiuoti neišmoksta, nes tiek valandų paprasčiausiai neužtenka. Daugiau vairavimo valandų jie „neperka“ – jiems per brangu.

„Tačiau aš visiems sakau – mokykitės važiuoti ne tik vairavimo mokyklose, bet ir su artimaisiais. Taip ir sutaupysite, ir geriau išmoksite važiuoti. Anglijoje, kur iš pirmo karto išlaikiusiųjų egzaminą yra kiek daugiau nei pas mus, būsimasis vairuotojas, besimokydamas vairuoti, važiuoja 67 valandas, o pas mus – nė pusės tiek. Todėl jei lietuvius egzaminuotų koks nors britų instruktorius, išlaikiusiųjų iš pirmo karto beveik nebūtų“, – įsitikinęs S.Šuminas.

Kaina beveik nesiskiria

S.Šumino nuomone, būsimasis vairuotojas gali mokytis savarankiškai ir už mokslus mokėti mažiau. Tačiau lupikaujančios mokyklos tokią galimybę atima. Pavyzdžiui, vairavimo mokykloje „Draiveris“ B kategorijos vairavimo kursai kainuoja 1 390 Lt, o jei būsimasis vairuotojas mokosi savarankiškai, – 1 290 Lt, vairavimo mokykloje „ABR Auto“ šios kainos yra atitinkamai 1 170 Lt ir 1 050 Lt. Panaši situacija ir kitur.

„Už ką jie ima pinigus? Juk savarankiškai besimokantis žmogus nesinaudoja jų patalpomis, jų dėstytojais, o kaina skiriasi labai nedaug“, – piktinosi S.Šuminas.

Šiuo metu B kategorijos kursai vairavimo mokyklose kainuoja maždaug 900–1 500 Lt.

Priešinasi reikalavimams

Vairavimo mokyklos kainas kilstelėjo ne dėl išaugusių išlaidų, o besipriešindamos naujiems reikalavimams. Tai tvirtina ir Susisiekimo ministerijos atstovai.

„Vairavimo mokyklų vadovų teiginiai, kad dėl naujų reikalavimų jie privalo kelti mokymo kainas, mūsų nuomone, nėra pagrįsti, nes vairavimo mokyklos dirba rinkos sąlygomis ir tarp jų yra konkurencija. Manome, jog kai kurių mokyklų atstovai tokiomis kalbomis spekuliuoja priešindamiesi naujiems reikalavimams. Ne visos mokyklos kainas padidino, kai kurios paliko senas. Manome, kad mokyklos, kurios pakėlė kainas, jas vėliau peržiūrės atsižvelgdamos į klientų srautus“, – teigė Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Filmuota medžiaga – įrodymas „Regitrai“?

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vadovas Darius Lesickas

Dar 2003 m. buvo paskaičiuota, kad vieno vairuotojo parengimo kaina yra apie 1 500 Lt. Dabar ji turėtų būti dar didesnė.

Tačiau vairavimo mokyklos kainas privalėdavo ir taip nuolat mažinti, ieškoti vidinių išteklių, mat žmonės tiek susimokėti negalėdavo. Todėl šiandien kalbėti apie tai, kad kainos yra per aukštos, neteisinga.

Be to, dėl naujos tvarkos mokyklų išlaidos tikrai išaugo. Tiesa, nors ir nesutinkame su naujais sugriežtintais reikalavimais, viliamės, kad vairuotojų filmavimas turės teigiamą įtaką: dėl kokių nors priežasių neišlaikęs egzamino „Regitroje“ vairuotojas turės įrodymą, kad jis vairuoti tikrai moka.

Asociacija taip pat pasisako už skaidrų mokymą ir pripažįsta, kad yra mokyklų, kurios dirba nesąžiningai. Maždaug prieš penkerius metus pateikėme pasiūlymų, kaip skaidrinti ir gerinti vairuotojų parengimą, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. O dabartiniai reikalavimai tėra tik žmonių apsunkinimas.