Atominė panacėja ar diversija

Lietuvos Vyriausybė dar prieš metus tvirtino, kad Visagino atominė elektrinė bus pastatyta iki 2016 metų. Jau dabar atvirai kalbama, kad statybos gali užtrukti dešimtmetį. Prancūzų branduolinės energijos ekspertas Thibaut Madelin sako, kad, statybai užsitęsus ilgiau nei dešimtį metų, projektas tampa ekonomine katastrofa. JAV gyvenantis lietuvių kilmės mokslų daktaras Stasys Bačkaitis apskaičiavo, kad naujojoje elektrinėje pagamintos elektros kaina vartotojui gali siekti net 54 centus už kilovatvalandę.

Idėja paseno 50-čia metų

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vašingtone, gyvenantis mokslų daktaras inžinierius S.Bačkaitis teigia, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba yra didžiausias finansinis Lietuvos valstybės šimtmečio įsipareigojimas. Todėl, anot mokslininko, galutinį sprendimą dėl jo turi priimti tauta, kaip pagrindinė akcininkė.

Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvai gaminusią pigią elektros energiją, Vyriausybė nutarė, kad geriausia išeitis – pastatyti kitą panašaus dydžio branduolinę jėgainę Visagine. „Deja, laikai ir sąlygos pasikeitė, taip pat ir energetikoje. Per 50 metų atsirado naujų technologijų, naujų žaliavų šaltinių, leidžiančių pasigaminti elektros energijos ekonomiškiau ir ekologiškiau nei ligi šiol“, – teigė S.Bačkaitis.

Kadaise Ignalinos elektrinę statė šimtąkart didesnė valstybė SSSR. Jai ekonominiu požiūriu tai buvo nesudėtinga, be to, nerūpėjo investicijos atsiperkamumas ir kai kurie kiti dalykai, kurie šių dienų Lietuvai labai svarbūs. Prielaidas, kad mūsų šaliai ateityje reikės didelių energijos kiekių (pvz., teigiama, kad 2025 m. jos reikės 25–30 TWh), mokslininkas pavadino nepagrįstomis.

„Tęsiantis masinei emigracijai ir mažėjant gimstamumui, po dešimties metų Lietuvoje gyvens mažiau nei 2,5 mln. gyventojų. Tad, net ir pasiekus 6 tūkst. kWh sunaudojimą vienam gyventojui, elektros energijos šaliai reikėtų daugiausia 15 TWh, nors iš tiesų dėl minėtų demografi nių pokyčių, darbo ir įrangos našumo kilimo bei atsirandant gerokai mažiau elektros energijos vartojantiems prietaisams, apšvietimo, komunikacijos priemonėms, elektros energijos poreikis gali dar ilgus metus likti dabartinio 10–11 TWh lygio“, – įžvalgomis dalijosi mokslininkas.

Anot jo, prieš pradedant darbus būtina apsvarstyti, ar projektas patenkins Lietuvos energetinius poreikius, ar jis yra pats ekonomiškiausias siekiant užsibrėžto tikslo ir – svarbiausia – ar atitinka valstybės fi nansinį pajėgumą, kai jau dabar reikia kasmet skolintis milijardus biudžeto defi citui padengti. Vienas rimčiausių projekto minusų – abejotina ekonominė nauda. Pradėjus statybą, artimiausią dešimtmetį branduolinė jėgainė energijos negamins. Be to, jėgainė bus statoma iš pasiskolintų pinigų.

„Tokiam mažam kraštui kaip Lietuva branduolinės jėgainės statybos kaina yra didžiulis ilgalaikis ir sunkiai pakeliamas fi nansinis balastas, jis gali šalį nustumti į bankrotą“, – įspėjo S.Bačkaitis, pridurdamas, kad taip gali atsitikti, jei pagaminamos elektros energijos kaina nesugebėsime konkuruoti rinkoje.

Pabrangs daugiau nei dvigubai?

Prieš trejus metus savo paskelbtoje studijoje, kuri buvo pristatyta Energetikos ministerijoje, S.Bačkaitis ir kiti ekspertai prognozavo, kad VAE bus užbaigta ne anksčiau kaip 2020 m. „Jau dabar „Hitachi“ kalba apie 2022 metus, o Vyriausybė prieš metus tvirtino, kad jėgainė bus pastatyta iki 2016-ųjų. Kaip teigiama įvairiose studijose, bet koks statybos darbų užsitęsimas nepaprastai padidina statybos išlaidas, o projekte nenumatyta jokių pajamų augančiai skolai apmokėti“, – dėstė S.Bačkaitis. Jis priminė prancūzų branduolinės energijos eksperto Th ibaut Madelin žodžius, kad, statybai užsitęsus ilgiau nei dešimt metų, tokie projektai tampa ekonomine katastrofa. Per tokį ilgą laiką pabrangtų ir elektrinė. Nors teigiama, kad ji kainuos 17 mlrd. Lt, remiantis kitų statybų patirtimi, aiškėja, kad per dešimt metų kaina gali išaugti 30 proc. „Todėl galima skaičiuoti, kad galutinė VAE kaina sieks 22–23 mlrd. litų, o pridėjus sukauptas iki to laiko palūkanas (nebent jos būtų iš kitų fondų padengiamos) visas įsiskolinimas VAE statybai gali siekti apie 40 mlrd. litų“, – pabrėžė ekspertas. Galimą kainos pakilimą liudytų ir balandžio 6 d. „Tampa Bay Times“ straipsnis „Is nuclear power industry poised to repeat managerial disaster?“ Jame pateikiamas pavyzdys, kaip anksčiau planuota 5 mlrd. JAV dolerių branduolinės jėgainės kaina pakilo net iki 22 mlrd.

O kas, jei varžytinės?

„Nors tvirtinama, kad „Hitachi“ ateina kaip investuotojas, iš tikro jis ateina ir kaip reaktoriaus pardavėjas, jėgainės statybininkas bei operatorius. Jis paskolins Lietuvai pinigų nusipirkti iš jo paties jėgainę ir vykdyti jos statybą. Be abejo, investuotojai, fi - nansuojantys šį projektą, norės skolą su palūkanomis susigrąžinti per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per 20 metų) tiesiogiai iš Lietuvos iždo arba parduodant elektrą garantuota kaina. Nors nežinomos būsimos partnerystės sąlygos, galima manyti, jog Lietuvos valstybė garantuos „Hitachi“ kapitalo susigrąžinimą ir kitus statybos fi nansavimui skolintus fondus savo turtu. Iškilus nemokumo problemai, pvz., dėl konkurencijos elektros kainų rinkoje, yra nemaža galimybė, kad pati „Lietuvos energija“ ir kiti užstatyti valstybės turtai gali būti parduodami iš varžytinių“, – bauginantį scenarijų piešė ekspertas.

Jis teigė jau dabar girdįs per Lietuvos televiziją ar radiją, skaitąs spaudoje šalies energetikų teigimus, jog neįmanoma įvertinti, kiek gali kainuoti elektros gamyba VAE.

„Tą patį patvirtino energetikos ministras balandžio 4 dieną Seimo surengtame forume, sakydamas, kad VAE gaminamos elektros kaina bus nustatoma pagal rinką, todėl dabar užtikrintai kalbėti apie investicijų atsiperkamumą neįmanoma. Tai sunkiai suprantamas argumentas, nes be projekto fi nansinio įvertinimo ir pateisinamo atsipirkimo pramonininkai net nesileistų į kalbas svarstant tokį projektą. Investuotojai investuoja į tas sritis, kurios suteikia verslui augimo ir pelno perspektyvas. Nežinia ir spėlionėmis paprastai nei pramonėje, nei versle nesivadovaujama“, – įspėjo mokslų daktaras.

Elektra – pusė lito?

S.Bačkaitis sudarė apytikrę sąmatą, kiek gali kainuoti naujosios VAE gamina elektros energija. Anot eksperto, remiantis „Hitachi“ užuominomis, jėgainė neiškils bent iki 2022 metų. Statybos metu jėgainė pelno neatneš. „Hitachi“ ir kiti skolintojai savo įnašus atgaus iš mūsų biudžeto arba „paims“ iš Lietuvos elektros vartotojų, pabrangindami jiems elektros energijos tarifą. Tačiau dėl konkurencijos elektros rinkoje branginti elektros energiją gali būti sudėtinga. „Tokiu atveju antkainis būtų uždedamas už energijos perdavimą, paskirstymą ir per kitas abonentines paslaugas“, – svarstė sąmatos sudarytojas. Prie elektros energijos kainos reikia pridėti draudimo mokesčius, mokestį dėl prastovų, būtinus atidėjimus panaudotam kurui saugoti, kreditui ir palūkanoms dengti ir kitus mokesčius, elektros kaina mūsų vartotojams gali tapti kone kosmine. Ypač ji pabrangtų, jei prie projekto neprisidėtų latviai ir estai, visą VAE statybos naštą tektų vilkti vienai Lietuvai. „Jokia pasaulio fi rma neegzistuoja be pelno, kiek jo sieks VAE, nežinoma, tačiau JAV branduolinių jėgainių pelno vidurkis siekia apie 18 proc. didžiausio pelno ir 8,5 proc. minimalaus pelno nuo parduodamos elektros sumos. Net ir minimalus pelnas, tai yra 8,5 proc., VAE gaminamos elektros kiekvieną kWh pabrangintų 2,5 cento. VAE pagaminta elektra (Lietuvos ir „Hitachi“ dalis), prieš išsiunčiant ją į paskirstymo tinklus, kainuotų 33–39 centus. Jei Latvija ir Estija nedalyvautų projekte, elektros kaina pakiltų trečdaliu. S.Bačkaitis prisipažino neturintis pakankamai informacijos iš Lietuvos projekto, kurio dauguma aspektų kol kas nėra vieši. Todėl pasinaudojo JAV elektros perdavimo, paskirstymo, prijungimo ir kitais abonento patarnavimo išlaidų duomenimis. Jais remiantis, minimali kaina Lietuvos vartotojui iš VAE galėtų būti 38–48 ct, maksimali – 44–54 ct.

Rimantas Sinkevičius, Seimo narys

Argumentas, kad, pirkdami iš Rusijos elektros energijai reikalingą žaliavą ar elektrą išvežame iš Lietuvos pinigus, o kai bus VAE, pinigai liks Lietuvoje ir dalyvaus apyvartoje, – klaidingas. Pastatę naująją elektrinę, dar daugiau pinigų išvešime į užsienį. Skaičiuojama, kad VAE gaminamos elektros savikaina bus 7–10 ct/ kWh. Prie šios kainos reikia pridėti 18 centų už kiekvieną kWh – tokia skolintų pinigų kaina. Taigi gauname 25 ct už kilovatvalandę, neįskaičiuojant elektros perskirstymo kainos. Iš Rusijos elektrą šiuo metu perkame po 14–18 ct, tokia yra biržos kaina. Tiek pinigų atiduodame į užsienį. Tačiau tiek pat užsieniui atiduosime ir palūkanų forma už paskolą VAE statybai. Kad „Hitachi“ yra strateginis investuotojas, nesutinku. Ta sąvoka – žmonėms mulkinti. Strateginiai investuotojai investuoja, prisiimdami ir atsakomybės dalį. Tačiau japonai niekuo nerizikuoja. Kaip sužinoti tikrą jų reaktoriaus kainą? Juk turguje nenupirksi, tad nėra kaip palyginti, kokia jų pelno marža. Įsivaizduokime, kad perkame logiškomis sąlygomis už savikainą plius 30 proc. pelno. Japonijai, net jei projektas žlugtų, jis būtų pelningas, juk sumokėsime su antkainiu už reaktorių, o vėliau jie pelną investuos į statybas. Bet kokiu atveju japonai niekuo nerizikuoja. Todėl tai joks ne strateginis investuotojas. Lietuvą be vargo gali aprūpinti vien Elektrėnai. O kur dar Mažeikių, Jonavos ir kitos elektrinės. Bėda – brangios dujos. Turėdami terminalą šį klausimą išspręstume.