„Mėsininkių“ byla laukia atomazgos

Pėdsakai vedė pas drauges

Teismas suėmimo pratęsimą motyvavo tuo, jog laisvėje būdamos įtariamosios gali bandyti slapstytis, sunaikinti įkalčius ar bandyti daryti poveikį nukentėjusiesiems bei liudytojams.  Iš tardymo izoliatoriaus atgabentos ir į teismo salę konvojaus pareigūnų vedamos įtariamosios slėpė veidus.

Septyniolikmetė Neda dingo liepos 14-ąją. Tądien ji išėjo iš savo namų ir negrįžo. Paskelbus jos paiešką, buvo apklausti jos draugai, pažįstami, tikrintos galimos jos buvimo vietos. Pareigūnai susitiko ir su dviem Nedos moksladraugėm, Viktorija Lietuvninkaite ir Viktorija Vaitiekaityte, kurios jautėsi gan ramiai ir „nieko nežinojo“. Tačiau kuo toliau, tuo labiau pareigūnų akys smigo būtent į šias dvi merginas.

V.Vaitiekaitytė dėjosi esanti labai susirūpinusi dėl savo draugės likimo, bandė spėlioti, kur ji galėtų būti? Girdi, gal ji kartais į Anykščius išvažiavusi, kaip ir buvo ketinusi, kur vyko jaunimo renginys? O gal prie Nedos dingimo yra prisidėjusi kokia sekta ir dabar laiko merginą uždarę kokiame nors rūsyje? Taip, merginos dingimo dieną juodvi buvo susitikusios, tačiau išsiskyrusios Aukštabalio ir Tilžės gatvių sankryžoje ir nuo to momento draugės daugiau nemačiusi.

Tuo tarpu Viktorija Lietuvninkaitė tikino dingimo dieną Nedos išvis nemačiusi, su ja nebuvus susitikusi. Pareigūnai ėmė pastebėti, jog merginų parodymai nesutampa.

Kol vieni pareigūnai, tikrindami V.Vaitiekaitytės versiją apie neformalius judėjimus ir kažkur galimai įkalintą draugę, naršė senąsias miesto kapines, apgriuvusius laidojimo rūsius, apleistus statybos objektus ir kt., kiti pareigūnai nutarė pasikalbėti su V.Lietuvninkaitės mama ir paprašyti jos pagalbos. Pataikyta į dešimtuką - dar tą patį vakarą policijos komisariate sučirškęs telefonas pranešė, jog mama atlydi dukrą prisipažinti.

Dykvietės radiniai

Tik šeštą dieną po nužudymo į atskirus maišelius sudėti Nedos palaikų gabalai pradėti rankioti tarp Liejyklos ir Aukštabalio gatvių esančioje dykvietėje. Nustatyta, kad abi Viktorijos juos čia dviračiais suvežiojo iš pietinės miesto dalies, kur viename iš ten esančių butų mergaitė ir buvo nužudyta. Kaip įkalčiai, kuriais buvo supjaustytas gimnazistės kūnas, buvo paimti peiliai.

Dalies kūno dalių (apie penktadalį) pareigūnams taip ir nepavyko rasti, nors pareigūnai tikrino kiekvieną iš merginų gautą informaciją: krėtė šiukšlių konteinerius, ieškojo Aukštrakių buitinių atliekų sąvartyne. Nužudytosios kūno dalių ar rūbų likučių  ieškojo net šeši kinologai su lavonų ieškoti apmokytais šunimis, į Šiaulius atvykusiais iš visos Lietuvos. Dešimtys pareigūnų šakėmis sklaidė sąvartyno atliekas ir ieškojo nors ko, naudingo bylai. Galop buvo pasitelktas ekskavatorius, kuris įkalčių ieškojo net dviejų metrų šiukšlių krūvos gylyje. Pajudinus gilesnį sąvartyno turinį, ėmė veržtis metano dujos, kurios vertė iš kojų pareigūnus, blaškė šunis. Ieškomų daiktų nerado net į orą pakelti sraigtasparniai. 

Tuometinis Šiaulių apygardos prokuratūros Tyrimo grupės vadovas Dainius Pažarauskas po nesėkmingų paieškų pripažino, jog daugiau rasti nebesitikima: „Operatyvinėmis priemonėmis paieška bus tęsiama, o procesinėmis – nebe.“ Tarp šiauliečių bemat pasklido dar didesnį siaubą kelianti versija – dalį aukos kūno jaunosios siaubūnės gali būti suvalgiusios. Prokuroras D. Pažarauskas tokių kalbų nekomentavo, tik sakė, jog baisiu nusikaltimu įtariamos 18-metės nėra nuoširdžios ir nuolat klaidina tyrėjus. Tą patį apie įtariamąsias sako ir šiandienos tyrėjai.

Nusikaltimas buvo planuotas

Pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad nusikaltimas nebuvo spontaniškas, netikėtai įsiplieskus ginčui ar pan. Jis buvo tyčinis ir galėjo būti planuotas mažiausiai keletą dienų. Auka ir budelės – bendramokslės, jos visos buvo pažįstamos dar prieš joms visoms ateinat mokytis į S.Šalkauskio gimnaziją. Pažįstamas buvo ir vaikinas, kuriam yra pareikšti įtarimai slėpus nusikaltimą (pareigūnai sako, kad jo statusas dar gali keistis, jis gali likti tik liudytoju).

Paklaustas apie šio kraupaus nusikaltimo motyvus, Šiaulių apygardos prokuroras Egidijus Timonis sako, kad tokių jų konkrečių kaip ir nėra, o visos prielaidos šiandien yra galimos: „Kažkas kažką kažkaip pasakė, kažkas kažkam dėl kažko nepatiko - nieko apčiuopiamo ir nieko rimto. Kai viską susidėlioji it išklotinę, pamatai, jog turi vertinti ir pačią visuomenę: ką mes padarėme ne taip, kas ir ko nepadarėme, jei šitaip atsitinka. Manau, tragedijos priežasčių reikėtų ieškoti socialinėje aplinkoje, kur smurtas jau tampa norma.“ Netgi po psichiatrinės ekspertizės teisme teisėjos klausiamos, kodėl jos taip padariusios, merginos neturėjo ką atsakyti. Viena jų tylėjo, o kita sakė: „Nežinau.“

Signalų būta

Prokuroro E.Timonio mintį tarsi pratęsia aktyvi pilietininkė Irena Vasinauskaitė, šios tragedijos akivaizdoje primenanti neseniai toje pačioje S.Šalkauskio gimnazijoje sulaužytos nosies istoriją: „Tai, rodos, buvo labai rimtas signalas, jog šioje mokykloje vyksta kažkas ne taip. O gal būt ir visoj mūsų švietimo sistemoj jau vyksta kažkas baisaus, jei net mokykloje nosys suplojamos? Pamatę, jog už tai atsakingieji stengiasi tą faktą kuo greičiau užtušuoti, organizavome piketą, juolab, jog tai nebuvo vienintelis viešumon iškilęs smurto atvejis mokyklose. Prie Šiaulių savivaldybės susirinkę žmonės plakatais ir kalbomis mėgino atkreipti valdžios dėmesį į smurtą ir agresiją prieš vaikus mokyklose, o taip pat pakviesti valdžios atstovus bei pedagogus glaudžiau bendrauti su visuomene“.

„Piketo dalyviai savo reikalavimus išdėstė raštu: pateikti ataskaitą visuomenei, kaip buvo tiriami visi pastaraisiais metais vykę smurto švietimo įstaigose atvejai, informuoti, kokia atsakomybė už kiekvieną smurto atvejį buvo pritaikyta švietimo įstaigų vadovams, pareikalauta asmeninės atsakingų savivaldybės darbuotojų atsakomybės. Deja, gavom tokį atsakymą, kurio negėręs nesuprasi, o prigėręs – tuo labiau. Daug tuščių pliurpalų apie nieką. Už tai šiandien turim tai, ką turim“, - pasakojo I. Vasinauskienė.

Aktyvi pilietininkė atkreipia dėmesį ir į tai, jog net po pastarojo kraupaus nusikaltimo ji niekur spaudoje neradusi pedagogų, už tai atsakingų savivaldybės valdininkų nuomonės: „Visi tyliai laukia, kad tik greičiau skandalas nurimtų. Šiurpu ir tai, kad rūpinamasi ne vaikais, jų mokymo turiniu, o skaičiuojami mokinio krepšeliai, ieškoma mokyklų, kurias reikėtų uždaryti, bet jokiu būdu nesvarstoma, jog reikėtų sumažinti mokinių skaičių klasėse ir kt.“

Vampyrizmo pradžiamokslis

Kaip minėta, buvo tiriamos visos, net pačios netikėčiausios nusikaltimo versijos: nuo  ritualinės žmogžudystės iki  nužudymo iš keršto. Meilės trikampio versija kažkaip nelipo. Po nusikaltimo paaiškėjo, jog viena įtariamoji, V.Lietuvninkaitė domėjosi vampyrizmu, kanibalizmu, kančiomis ir panašiais dalykais. Kita pilietininkė, Judita Norvaišienė, sakosi esanti pakraupusi nuo žinios, jog vampyrizmo pradžiamokslis yra platinamas internete ir tai yra internete legaliai veikianti interneto svetainė.

„Kai man tą svetainę parodė, aš negalėjau patikėti tuo, ką matau: čia kraujo gėrimas pateikiamas remiantis vos ne moksliniais tyrimais, netgi vapaliojama apie moralinį vampyro garbės kodeksą, smulkiai išaiškinta, kaip ir kiek gerti kraujo, kad nebūtų pakenkta „donorui“ ir netgi patariama prieš tai būsimą donorą ištirti kraujo centre ir įsitikinti, kad jo kraujas niekuo neužkrėstas. Ne, tiesiog trūksta žodžių!“, - piktinosi J.Norvaišienė.

Pašnekovė mano, jog didžiausią įtaką viskam turi šeima. „Yra toks posakis: koks įsėlis, toks ir derlius. Sutikit, jog didžioji dalis tėvų visiškai neprižiūri savo vaikų: nesidomi, su kuo ir ką jie veikia laisvalaikiu, kas jų draugai ir kokią įtaką jie gali turėti. Spaudoje skaičiau, jog vienos žudikės motina neva pastebėjusi dukters psichinius sutrikimus ir net pas gydytoją bandžiusi vesti. Bet jo tuokart nerado ir tuo pasitenkino. Manau, jog per daug ir mokyklose pataikaujama neklaužadoms. Mano akimis yra nusikalstamas nurodymas tokius mokinius integruoti tarp gerai besimokančiųjų. Tada visą dėmesį mokytojai priversti skirti neklaužados tramdymui, o pažangieji mokiniai palikti patys vieni. Blogis pradeda imti viršų, nes stropus, pareigingas vaikas, nenorėdamas turėti bereikalingų problemų, tokiems blogiukams duoda kelią. Smerkiu išpūstas vaikų teises be pareigos ugdymo“, - pastebėjimus dėstė J.Norvaišienė.

Kada ši byla pasieks teismą, ją tiriantys prokurorai neprognozavo: „Tai priklausys nuo ekspertų. Iš mūsų pusės per kokį mėnesį byla būtų jau teisme.“ Ekspertų darbą sunkina tai, kad nemažai kūno dalių taip ir nerasta.