Tikslas - siekti vienodų sąlygų tiesioginėms išmokoms

Iki galutinio sprendimo – ilgos ir įtemptos šalių derybos

Apie 2014–2020 m. laikotarpio tiesiogines išmokas, paskelbus Europos Komisijos komunikatą, kalbėta jau nemažai, išsakytas  ES šalių narių požiūris į šį dokumentą, ryškėja preliminarios šalių pozicijos. Šiuo metu jau anksčiau išsakytos nuostatos  įtvirtinamos derybinėse pozicijose, kurios dar bus ne kartą tikslinamos ir konkretinamos. Per šiuos ir ateinančius metus visos šalys narės turės sutarti dėl galutinio sprendimo – kokio dydžio ir pagal kokią schemą tiesioginės išmokos bus mokamos naujosioms ir senosioms šalims narėms.

Ministras pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl vieno svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos klausimų – tiesioginių išmokų – nesikeičia: tiesioginės išmokos visose ES šalyse narėse turi būti išmokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pažymėjo, kad ir Europos Sąjungos institucijų (Europos Komisijos (EK), Tarybos) dokumentuose, ir neformaliuose šalių susitikimuose yra įtvirtinta nuostata, jog išmokos turi būti skaičiuojamos atsisakant istorinių referencinių laikotarpių ir einant link jų suvienodinimo. „Šalims narėms pradėjus diskutuoti apie TI mokėjimo kriterijus, Europos Komisija įsitikino, jog visos šalys siekia tik sau naudingų kriterijų, nebelieka objektyvumo principo, todėl visiškai jų atsisakė. EK priėmė politinį sprendimą, kad valstybės narės, kurių TI mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio, per 2014–2020 m. laikotarpį tą atotrūkį galėtų sumažinti 30 procentų. EK tikėjosi, kad toks sprendimas bus priimtinas daugeliui valstybių. Tačiau mums toks EK pasiūlymas nėra priimtinas. Mūsų tikslas nesikeičia – siekiame visiško TI suvienodinimo 2020 m. be jokių pereinamųjų laikotarpių“, – pažymėjo viceministras.

Lietuvos pasiūlymas dėl TI paskirstymo tarp ES šalių po 2013 m.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atliko skaičiavimus, pagal kuriuos TI Lietuvai nuo 2014 m. artėtų prie ES–27 vidurkio – 268 EUR/ha. „Nuo 2014 m. šalys narės, kurių tiesioginės išmokos yra mažesnės nei ES-27 vidurkis, kiekvienais metais mažintų atotrūkį tarp jų esamo lygio ir ES-27 vidutinio TI dydžio vidutiniškai 60 proc. per metus. Tuo tarpu šalys narės, kurių tiesioginės išmokos yra didesnės nei ES-27 vidurkis, per 2014-2020 m. laikotarpį kasmet mažintų atotrūkį tarp jų esamo lygio ir ES-27 vidutinio TI dydžio vidutiniškai 60 proc.“, – aiškino skaičiuoklę pristatęs LAEI atstovas Artiom Volkov. Tokiu atveju Lietuvos tiesioginės išmokos 1 ha žemės ūkio naudmenų 2014 m. siektų 180 eurų, 2015 m. – 193, 2016 m. – 206, 2017 m. –18, 2018 m. – 231, 2019 m. – 243, 2020 m. – 256 EUR/ha.

Pagal šį skaičiavimą labiausiai TI sumažėtų Maltai (nuo 567 EUR/ha 2014 m. iki 311 EUR/ha 2020 m., skirtumas – 256 EUR/ha), Nyderlandams (nuo 400 EUR/ha 2014 m. iki 287 EUR/ha 2020 m., skirtumas – 113 EUR/ha), Belgijai (nuo 384 EUR/ha 2014 m. iki 285 EUR/ha – 2020 m., skirtumas – 99 EUR/ha).

Pagal šį Lietuvos pateiktą TI skaičiavimo variantą Latvijoje išmokos išaugtų nuo 146 EUR/ha 2014 m. iki 251 EUR/ha 2020 m., Estijoje – nuo 161 iki 253 EUR/ha.

Lietuvos pozicijos dėl TI paskirstymo tarp šalių narių 2014–2020 m. variantas, apsvarsčius jį su socialiniais partneriais, bus pateiktas kitoms šalims narėms bendrai pozicijai formuoti.