Skurdžių žemių ir reglamentų įkaitai

Dėl trečdaliu sumažėjusių kompensacinių išmokų ūkininkauti nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi stumiami į užribį. Tikėjęsi tokių pačių subsidijų, kokias gavo ankstesniais metais, jie planavo atitinkamas investicijas ir išlaidas. Paramai sumažėjus, planai žlunga. Tokių ūkininkų tikrai nemažai – pagal dabartinius kriterijus nenašios žemės Lietuvoje užima kone pusę visų žemės ūkio naudmenų.

Neteko didelių sumų

Ūkininkams, dirbantiems didelio nepalankumo vietovėse, išmoka sumažėjo 86 Lt už ha – nuo 260 iki 174 Lt, o mažo nepalankumo vietovėse – 64 Lt už ha – nuo 195 iki 131 Lt.

„Ūkininkai didesnes kompensacines išmokas įtraukė į investicinius projektus, kurie yra remiami Europos Sąjungos paramos lėšomis. Tos sumos suskaičiuotos, prisiimti įsipareigojimai, o dabar trečdalio išmokų nebėra“, – nusivylusi kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marytė Lukaševičienė.

Anykščių ir Rokiškio rajonų, kurie priskirti prie nepalankių ūkininkauti vietovių, ūkininkai savo susirūpinimą raštu išdėstė Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovams.
„Mes netenkame didelių sumų, todėl prarandame galimybes konkuruoti su kolegomis, kurie dirba našiose žemėse“, – apgailestavo Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Romualdas Kubaitis.

ŽŪM informuoja, kad kompensacines išmokas teko mažinti dėl sumažėjusios paramos ir didesnio deklaruoto ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse esančių žemės ūkio naud­menų ploto. Jų 2011 m. deklaruota 27,6 tūkst. ha daugiau negu užpernai. Kompensacinėms išmokoms skirta apie 141 mln. Lt, nors reikėjo 228 mln. Lt.

ŽŪM atstovai pabrėžia, kad už nenašias žemes skirtos išmokos baigėsi dar 2010 m. Mat buvo ketinama pagal naujus kriterijus perskirstyti ūkininkauti nepalankias teritorijas visoje ES ir numatyti naujus reikalavimus. Tačiau pertvarka atidėta iki 2014 m.

Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirta 19 šalies savivaldybių, o didelio nepalankumo kategorijai priklauso 6 rajonai – daugiau nei 43 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų.

Nesuvaldo tariamų ūkininkų

„Neapdairiai pasielgta. Šie pinigai turėjo atitekti ne tiems, kurie tik šienauja pievas, o žemę dirbantiems žmonėms. Jei parama nebūtų skirta ir tariamiems ūkininkams, kompensacinės išmokos nebūtų tiek sumažėjusios. Dabar nukentėjo tikrieji žemdirbiai“, – įsitikinusi M.Lukaševičienė.

Pasak Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininko Juozo Baublio, buvo galima sutaupyti apie 12 mln. Lt kompensacinių išmokų už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse.
„Buvo sutarta, kad išmokų už ūkininkavimą nenašiose žemėse neverta mokėti tiems, kurie nelaiko gyvulių, o tik šienauja pievas. Toks sprendimas ir buvo priimtas, tačiau be reikalo palikta išlyga juridiniams asmenims. Atsirado skirtingos sąlygos, kurioms mes prieštaravome, tačiau į tai niekas neįsiklausė. Ūkininkai, jei neturi gyvulių, tokių išmokų negauna, o bendrovės – gauna. Joms tereikia įrodyti, kad parduoda nupjautą žolę“, – aiškino J.Baublys.

Sulaiko nuo emigracijos

Skurdesnėse žemėse dirbantys ūkininkai nuogąstauja, kad jei šiemet ir kitais metais išmokos už ūkininkavimą nenašiose žemėse dar mažės, konkuruoti su ūkininkaujančiaisiais derlingose vietovėse bus nepaprastai sudėtinga. Nenašių kraštų ūkininkai gali žlugti ir bus priversti ieškoti uždarbio vakariečių ūkiuose.

„Mūsų krašto ūkininkai niekada neprilygs Pasvalio, Pakruojo ar mažiau derlingesnio rajono žemdirbiams. Jei prikuliame 2 t grūdų iš hektaro, mums neblogi metai, o pasvaliečiams tai būtų juokas – jie prikulia 8 t. Pas mus daugiausia tokių žemių, kuriose vien galvijus galime ganyti. Tačiau ne tik grūdų, bet ir žolės priauga mažiau“, – teigė M.Lukaševičienė.

Anot J.Baublio, kompensacinės išmokos turėtų bent iš dalies kompensuoti dėl mažesnio derliaus negautas pajamas.

„Išlaidų pakankamai, o pajamos kur kas mažesnės. Ta parama palaiko ūkius. Nederlingų kraštų žemdirbiai gerokai vėliau pradėjo naudotis investicine parama, našesnę techniką pirko už išmokas. Joms sumažėjus, nebus ką investuoti. Taigi mažės ir konkurencingumas, ir galimybės išlikti rinkoje“, – nuogąstavo Varėnos rajono ūkininkas.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovas pabrėžė, kad nenašių žemių ūkininkus palaikyti reikia ne tik dėl ekonominių dalykų. Tai svarbu ir dėl kaimo gyvybingumo ir išsaugojimo.
„Juk ir skurdesnių žemių kraštuose turi gyventi žmonės. Mišku visko neužsodinsi. Kompensacinė parama padeda išsilaikyti, o biudžetui tai nėra tokia didelė našta“, – samprotavo J.Baublys.

Siūlomi EK kriterijai – nepalankūs

Dabar vienas didžiausių šalies ūkininkų rūpesčių – naujo ES paramos programinio laikotarpio tiesioginių išmokų dydžiai. Nenašių žemių žemdirbiai ne mažiau susirūpinę ir dėl kompensacinių išmokų. Kokios jos bus ir kokių rajonų žemdirbiai galės į jas pretenduoti?

Nuo 2014 m. ketinama perbraižyti ūkininkauti nepalankių vietovių žemėlapį visoje ES. Europos Komisija (EK) siūlo suvienodinti kriterijus, pagal kuriuos būtų skirstomos tokios teritorijos. Siūloma metodika visiškai nepalanki Lietuvai. Pagal ją mūsų šalyje nenašių žemių sumažėtų net penkis kartus. Vadinasi, daugybė ūkininkų netektų papildomų subsidijų. EK siūlymu, nepalankiomis ūkininkauti vietovėmis turėtų būti pripažįstamos tos teritorijos, kuriose plotai su gamtiniais trūkumais sudaro ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų.

J.Baublys ir Vyriausybės, ir ŽŪM atstovus įtikinėja, kad gamtinių kliūčių procentą teritorijose būtina sumažinti iki 50, tuomet nenašiomis pripažintų žemių sumažėjimas nebūtų toks skausmingas mūsų žemdirbiams.

Pasak LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkės, ir ŽŪM, ir mokslininkų, ir visuomeninių organizacijų laukia daug darbo siekiant pagrįsti mūsų šaliai naudingus kriterijus.

„Privalome pasistengti, kad mūsų žemdirbiai nebūtų nustumti ir neliktų be išmokų. Turime įrodyti, kad, pavyzdžiui, negalima lyginti Lietuvos ir Prancūzijos kalvotumo. Negalime lygintis su prancūzais, kurie papėdėse augina vynuoges. Mums būtų palanku vertini žemės našumą, tačiau tarp siūlomų kriterijų to nėra“, – aiškino M.Lukaševičienė.

Dėl statuso derliai nepadidės

„Senųjų ES narių atstovai nenori, kad mes gautume didesnes tiesiogines išmokas, taip pat ieškos visokių kriterijų, kad mus pasiektų ir mažiau kompensacinių išmokų. Vieno rajono skirstymas į skirtingo palankumo vietoves tėra elgetos žaidimas“, – įsitikinęs anykštėnas R.Kubaitis.
Dabar visas Anykščių rajonas turi nenašių žemių statusą. Perbraižius nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, pusė šio krašto žemių būtų pripažintos našiomis.

„Dvidešimt metų žemės buvo nenašios, o dabar staiga taps derlingos. Bet dėl statuso pakeitimo derliai neišaugs. Kompensacinių subsidijų netektis nebūtų didelė, jei tiesioginės išmokos pasiektų 70–80 proc. ES vidurkio. Tačiau, kaip žadama, to ilgai nematysime. Tad mūsų padėtis nepavydėtina“, – apmaudavo Anykščių rajono ūkininkų sąjungos lyderis.

Anot R.Kubaičio, išmokos nevienodos, o įsipareigojimų mūsų ūkininkams – iki kaklo. Kaip jų laikomasi, žiūrima pro mikroskopą.

„Kiekvienam ūkiui tapo privalomi kompleksinės paramos reikalavimai (tiesioginių išmokų susiejimas su aplinkosaugos, veterinarijos, maisto saugos, augalų apsaugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir kt. reikalavimais). Kai kuriuos jų įgyvendinti ne vienam bus didelė problema“, – neabejoja ūkininkas.

Biudžetas išseko

Rasa Motiejaitė, ŽŪM Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė

Europos audito rūmai ES mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimo modelį, sukurtą 1975 m., griežtai sukritikavo. Todėl 2009 m. EK priėmė komunikatą, kuriuo remiantis visos šalys pradėjo ruoštis pereiti prie naujos teritorijų su gamtinėmis kliūtimis klasifikavimo sistemos. Visoms šalims turėtų būti taikomi vienodi tokių vietovių apibūdinimo kriterijai. Jau 2010 m. turėjo būti naujas tokių teritorijų sąrašas ir nauji reikalavimai.

Tačiau sąrašas liko senas, o priemonei skirti pinigai baigėsi. 2007–2013 m. tam buvo numatyta per 991 mln. Lt. Kasmet lėšų reikėjo per 200 mln. Lt. 2010 m. dar pavyko išlaikyti tą patį išmokų dydį. Tačiau 2011 m. dėl išsekusių lėšų ir išaugusio deklaruotų mažiau palankių ūkininkauti plotų išmokas teko proporcingai mažinti. Sunku pasakyti, kokio dydžio kompensacinės išmokos nenašių žemių ūkininkus pasieks šiemet ir kitais metais. Tai priklausys ir nuo deklaruoto ploto. 2012 m. tam ketinama rasti 153 mln. Lt.

Palaiko kaimo gyvybingumą

Dr. Irena Kriščiukaitienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Ūkių ir įmonių ekonomikos skyriaus vedėja

Pagal turimus 2010 m. duomenis derlingų žemių ūkininkų sukurta bendroji produkcijos vertė siekė 2 459 Lt iš ha, arba 810 Lt buvo didesnė nei nepalankių vietovių žemdirbių, kurių bendroji produkcijos vertė buvo 1 649 Lt iš ha. Tačiau pastarųjų išlaidos buvo mažesnės – vidutiniškai 1 583 Lt/ha, o derlingų žemių ūkininkų – apie 2 200 Lt/ha, t.y. 618 Lt didesnės.

Statistika rodo, kad nenašiose žemėse dirbantys ūkininkai visų subsidijų (tiesioginių, kompensacinių ir ekologinių išmokų) gavo vidutiniškai 799 Lt už ha, o našiose – 558 Lt už ha, t.y. 241 Lt mažiau. Įvertinus visus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, kad ekonominis balansas tarp vienų ir kitų ūkininkų išlaikomas. Tačiau šiuo atveju reikėtų vertinti ne tik ekonomiką, bet ir viešąsias vertybes. Kad nenašių žemių žemdirbiai nebėgtų iš kaimo ir palaikytų jo gyvybingumą, juos turėtų pasiekti dar didesnė parama.