Kova dėl ES tiesioginių išmokų nebus lengva

Briuselis naudojasi nesutarimais

ES žemės ūkio politika vadinama bendrąja, o iš tikrųjų vyrauja ne bendroji, o dviejų greičių ES politika ir tokią tvarką norima išlaikyti kuo ilgiau.

Naujųjų ES narių atstovai Vroc lave ryžtingai pasisakė sieksiantys, kad iš ES biudžeto skiriamos tiesioginės išmokos (TI) būtų suvienodintos.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kuriam Latvijos ir Estijos ministrai patikėjo išsakyti bendrą Baltijos šalių poziciją, tikino, kad Lietuvos pasiūlymui pritaria ne tik artimiausi kaimynai bei Čekija, bet su kai kuriomis išlygomis – Austrija ir Vokietija. Lenkija kaip visada pirmiausia kelia tik sau svarbius klausimus.

Beje, Briuselis jau iš anksto pasirinko taktiką pasinaudoti naujųjų šalių nesutarimais.

Priminsime, kad šių metų liepos mėnesį Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio generalinio direktorato Ekonominės analizės, perspektyvų ir vertinimo skyriaus direktorius Tasas Hanijotis gana kategoriškai sakė, kad per artimiausią laikotarpį TI dar nebus suvienodintos, tačiau rengiamas naujas ES paramos modelis Lietuvai bus naudingesnis nei galiojantis šiuo metu.

EK iš pradžių kiekvienos šalies paprašė parengti kriterijus, pagal kuriuos būtų apskaičiuotos TI, ir sulaukė 20 skirtingų pasiūlymų.

Siūlo švelnesnį variantą

Lietuviai siūlo skirtumus mažinti greičiau, bet ne radikaliai. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) specialistai parengė pirminį TI skaičiavimo variantą. Pagal jį Lietuvos ūkininkams skirtos ES tiesioginės išmokos 2020-aisiais pasiektų 95 proc. ES lygio.

Pasak LAEI atstovo Artiomo Volkovo, LAEI apskaičiavo, kad 2020-aisiais 30 proc. TI būtų mokama pagal dabar galiojančius kriterijus, o likusi TI dalis būtų nustatoma jau pagal naują formulę, t. y. TI kasmet būtų didinamos po 10 proc.

Tokiu atveju 2014-aisiais 10 proc. TI būtų didinama pagal naują tvarką, o 90 proc. mokama pagal senąją. Per septynerius metus padėtis pasikeistų: 2020-aisiais jau 70 proc. TI būtų mokama pagal naują tvarką, o 30 proc. – pagal senąją. Taigi 2020-aisiais skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia TI gaunančių šalių sumažėtų vidutiniškai apie 60 proc.“, – aiškina LAEI atstovas A.Volkovas.

Vienoms išmokos išaugs, kitoms – sumažės

Šiuo metu TI vidurkis ES siekia 268 EUR/ha. Kaip TI didėtų Lietuvos ūkininkams? Pagal LAEI specialistų parengtą projektą, 2014 m. jos siektų 180 EUR/ha, 2015 m. – 193, 2016 m. – 206, 2017 m. – 218, 2018 m. – 231, 2019 m. – 243, 2020 m. – 256 EUR/ha. Taigi iki ES vidurkio liktų augti dar 12 EUR/ha.

Kaip pasikeistų TI mūsų kaimynams? Latvijos žemdirbiams TI per septynerius metus išaugtų nuo 146 iki 251 EUR/ha, o Estijos – nuo 161 iki 253 EUR/ha.

Šiuo metu didžiausias ES TI gauna Malta (567 EUR/ha), Nyderlandai (400 EUR/ha), Belgija (384 EUR/ha). Šių šalių TI sumažėtų labiausiai.

Pasak A.Volkovo, LAEI parengtas projektas jau artimiausiomis dienomis bus pateiktas socialiniams partneriams, laukiama jų pasiūlymų.

Ar bendradarbiaujama su kitomis šalimis? Bandoma tai daryti, nors kiekviena šalis rengia savo pasiūlymus.

Pavyzdžiui, Latvija siūlo TI skirti pagal sąnaudas žemės ūkyje bei BVP vienam gyventojui ir pagal produktyvumą. Be kita ko, lat viai siūlo TI didinti ne pamažu, bet iš karto. Taigi šiuo metu šalims, kurių TI didesnis už vidurkį, nuo 2014 m. būtų mokama ne daugiau kaip po 300 EUR/ha.

Nėra atsakymų į klausimus

Ar naujųjų ES narių viltys sparčiau didinti TI pagrįstos? Briuselio atstovai mano, kad dėl spartaus TI didinimo naujosioms ES narėms gali kilti daug problemų. EK teigia, kad mes paprasčiausiai nepasiruošę gauti tiek daug paramos. Kokie argumentai? EK nariai baiminasi, kad labai padidinus TI naujosiose ES šalyse net sumažėtų gamyba ir iškiltų naujų problemų šių šalių vartotojams. Be to, gali labai išaugti žemės ir jos nuomos kaina, o tai skaudžiausiai smogtų kaip tik gamyba užsiimantiems ūkininkams.

EK tokias išvadas daro remdamasi kai kurių senųjų ES narių patirtimi. Be to, manoma, kad kaime padidėtų socialinė atskirtis, stambieji ūkininkai taptų turtingiausiu gyventojų sluoksniu. Ar tokia nuomonė objektyvi? LAEI specialistų balsas yra per silpnas ir būtų laikomas neobjektyviu. Kodėl tyli kiti ekonomistai?

Paramą turi gauti tik dirbantys ūkininkai

Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Reikia visiems padirbėti ir skubiai patobulinti Lietuvos siūlomą TI didinimo variantą. Nėra laiko žaisti užkulisiuose, beprasmiškai ginčytis, nes tokiu atveju prarasime geriausias galimybes. Žinoma, reikia siekti maksimalios naudos. Mes pritariame Prezidentės išsakytai nuomonei, kad ES išmokų politika turi būti vienoda visoje ES rinkoje. Tačiau manau, kad labai greitai to nepasieksime. Akivaizdu, kad senosios ES narės turi lemiamą įtaką. Jeigu kalbame apie naują pereinamąjį laikotarpį, tai turime siekti, kad jis būtų tikrai pereinamasis, o ne trypčiotume vietoje septynerius metus ir net dar labiau atsiliktume. Turime įrodyti, kad mūsų variantas naudingas ne tik mums, bet ir senosioms ES narėms.

Kita vertus, ateina laikas neberemti vadinamųjų „sofos“ ūkininkų. Paramą turi gauti tik dirbantys ūkininkai, juk tiesioginės išmokos mokamos ne tiek ūkininkui, kiek vartotojui remti.

Neskubėkime atsisakyti savo tikslų

Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas

Jeigu būtų patvirtintas dabartinis EK pasiūlymas, tai TI būtų suvienodintos tik po kelių dešimtmečių. Kita vertus, Žemės ūkio bendrovių asociacija nepritaria ir kaimynų latvių variantui, kai vienoms šalims būtų skiriama 80 proc. ES TI vidurkio, o kitoms – ne daugiau kaip 120 proc. Tokiu atveju tarsi patys atsisakytume ankstesnių tikslų pasiekti vienodas konkurencijos sąlygas. Geriausiu atveju tai būtų tik kompromisinis variantas. LAEI variantui didelių priekaištų neturiu, tačiau gal mums nevertėtų pateikti skaičiavimų, kiek TI sumažės kitoms konkrečioms šalims. Neerzinkime. Kita vertus, mūsų duomenimis, ES antrojo BŽŪP ramsčio biudžetas, palyginti 2013 m. ir 2020 m., mažinamas 12,5 proc. O juk naujoji suma bus skiriama jau ne 25, bet 27 valstybėms. Be to, kol kas mūsų svarstymai yra labai aptakūs – spalio 12 d. į Lietuvą ir kitas šalis atvyks EK atstovai, pristatys Briuselio variantą ir tada galėsime svarstyti realiau.