Kaimo turizmo veiklai – vis didėjantis pareiškėjų dėmesys

Pareiškėjų entuziazmas buvo didžiulis, o jų prašoma paramos suma gerokai viršijo šiemet minėtos KPP priemonės projektams numatytas lėšas. Iš viso sulaukta 121 paraiška, o prašoma suma – daugiau nei 54,2 mln. litų. Tuo tarpu šiemet kaimo turizmo veiklos projektams įgyvendinti buvo numatyta skirti kiek daugiau nei 30 mln. litų.

Pareiškėjai pretendavo į paramą pagal dvi veiklos sritis – „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ ir „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“. Paramos galėjo kreiptis ūkininkai ir kaimo gyventojai.

Paramos intensyvumas iki 75 proc.

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, į paramą galima buvo pretenduoti pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, kai paramos suma negali viršyti 150 tūkst. litų, ir pagal įprastas taisykles, kai prašoma suma yra didesnė kaip 150 tūkst. litų.

Daugiausia (103) paraiškų sulaukta pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“.

Pagal šią veiklos sritį į didžiausią paramos dalį (iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti) pretenduoja pareiškėjai, tiesiogiai susiję su sertifikuotų tradicinių amatų plėtra kaimo turizmo sodyboje.

Šiek tiek mažiau (iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų) turi galimybę gauti ūkininkai, kurie paraiškos teikimo dieną turėjo ne mažiau kaip 3 sutartinius gyvulius (SG).

Paramos intensyvumas taip pat priklausė ir nuo valdos dydžio bei veiklos trukmės. Pavyzdžiui, jei žemės ūkio valdos ūkis prilyginamas mažiau kaip 2 EDV (europinio dydžio vienetai) arba pareiškėjas yra kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyvena kaime, tuomet finansuojama tik iki 25 proc. išlaidų.

Prioritetas – negavusiems ES paramos

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų prašomai sumai viršijus metinę nustatytą konkrečios KPP priemonės sumą, atliekamas paraiškų pirmumo vertinimas.

„Pradžioje paraiškoms yra atliekamas administracinės atitikties vertinimas, o vėliau paraiškų pirmumo vertinimas. Jis bus atliekamas pagal įgyvendinimo taisyklėse nurodytus aštuonis kriterijus ir taikomas gautoms paraiškoms tiek pagal įprastą, tiek pagal supaprastintą tvarką. Atsižvelgiant į didelę prašomą sumą, tikėtina, kad ne visi pareiškėjai gaus paramą, nes jos nepakaks“, - pastebi NMA Metodikų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Pelegrimaitė.

Pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ pirmą pirmumo kriterijų atitinka tie pareiškėjai, kurie dar nėra gavę ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal BPD, KPP programas). Šie pareiškėjai turi didžiausias galimybes sulaukti paramos.

Ūkininkai turi daugiau galimybių

Jeigu numatytų paramos lėšų pakaks pirmąjį kriterijų atitinkantiems projektams, tuomet bus žiūrima į antrąjį kriterijų – pareiškėjas yra ūkininkas. Jeigu paramos lėšų pakaks ir po antrojo kriterijaus, tuomet seks likusieji kriterijai.

Trečias pirmumo kriterijus – pareiškėjas vykdo ekonominę ar profesinę veiklą kaimo vietovėje ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo. Ketvirtas – pareiškėjas yra ūkininkas iki 40 metų.

Penktu kriterijumi įvardijama projekte numatyta sertifikuotų tradicinių amatų plėtra kaimo turizmo sodyboje arba sukuriama turistinė stovykla mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje. Šeštas kriterijus – projekte numatyta įdiegti inovaciją. Septintas kriterijus – pareiškėjas yra grįžęs iš emigracijos ir aštuntas – projekto vykdoma veikla yra šeimos verslas.

Pirmumo kriterijai užtikrina skaidrų vertinimą

Dar vienas svarbus pastebėjimas – jeigu paramos lėšų pakanka tik I, II ir III pirmumo kriterijus atitinkantiems projektams, tačiau jų pradeda trūkti IV pirmumo kriterijų atitinkantiems projektams – jie konkuruoja tarpusavyje.

Toliau IV kriterijų atitinkantys projektai reitinguojami pagal atitiktį V-am, o esant poreikiui (vis dar stingant lėšų finansuoti III kriterijų tenkinančius projektus) – ir pagal likusius kriterijus, mažėjančio jų svarbumo eilės tvarka.

Jeigu paraiškoje ir jos prieduose nėra duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti pareiškėjo atitiktį prioritetiniam atrankos kriterijui, laikoma, kad pareiškėjas jo neatitinka. Tai reiškia, kad projektas yra pačioje prioritetinės eilės pabaigoje.

Taigi, visos paraiškos bus vertinamos remiantis griežtai apibrėžtais kriterijais, taip užtikrinant ir skaidrų paramos administravimą. Be to, parama bus skirta tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga – pavyzdžiui, vienas iš taikomų prioritetinių kriterijų yra dar nė karto parama nepasinaudoję asmenys.

„Per pastaruosius metus, lengvindami ir paprastindami paramos teikimo sąlygas, kartu skyrėme ir didelį dėmesį skaidraus paramos administravimo mechanizmo diegimui. Iniciatyva susilaukė atgarsio – Lietuva finansinės paramos skirstymo skaidrumo lentelėje iš sąrašo galo šoktelėjo į ketvirtąją vietą“, - teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pasak žemės ūkio ministro, tokia aukšta vieta dar kartą įrodo, kad abejonių dėl paramos skirstymo mechanizmo neturėtų kilti.